Palyginus su kitais gyvūnais, gyvatės išsiskiria savo panašumu viena į kitą. Jų ilgi tvirti kūnai rodos daugelį metų nepasidavė evoliuciniam pasikeitimui. Pradėjau straipsnį nuo šios temos dėl to, kad bus kalbama apie du gyvūnus, kurie yra geografiškai vienas nuo kito atskirti, tačiau jų elgesys, gyvenimo būdai beveik identiški (Corallus caninus - Pietų Amerika, Morelia viridis - Australija).
Šių dviejų skirtingų gyvačių rūšių panašumai ryškesni, nei jų panašumai savo rūšyse su tikromis giminaitėmis. Panašumas atsirado dėl to, kad abi gyvatės gyvena labai panašiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, yra bent penki atskiri žinduolių tipai kurie maitinasi išskirtinai tik skruzdėmis ir termitais. Todėl visi turi ilgas nosis, smulkius dantis arba minimalius dantis, kurie praktiškai nenaudojami. Stiprių letenų pagalba, kurios baigiasi dideliais tvirtais nagais, išdraskomos termitų tvirtovės. Šis nepaprastas sutapimas pastebimas net keturiuose žemynuose.
Gyvačių panašumas viena į kitą iš tiesų nėra retas, nors jos ir gyvena skirtinguose regionuose. Pavyzdžiui trumpas, tvirtas Australijos mirtinų angių kūnas primena Senojo pasaulio angių. Afrikos juodoji mamba ir Australijos taipanas yra labai dideli, greiti, aktyvūs, blankios spalvos ir labai nuodingi. Taip pat, dėl beveik identiškų gyvenamųjų sąlygų, Sidewinder Crotalus cerastes, gyvatė barškuolė, gyvenanti Šiaurės Amerikos pietų dykumose labai panaši į raguotąją angį Cerastes cerastes, kuri gyvena Šiaurės Afrikos dykumose.
Crotalus cerastes
Cerastes cerastes
Todėl galbūt nėra nieko keisto, kad dvi gyvatės iš skirtingų regionų yra viena į kita panašios. Tačiau Morelia viridis ir Corallus caninus panašūs ne tik fiziologine, gyvenimo būdo ir mitybos prasme, bet šioms gyvatėms būdingu spalvų pakeitimu, kurių periodas tęsiasi nuo gimimo iki pilno subrendimo. Šios gyvatės nėra vienintelės narės boidae, kurioms būdingas spalvų pakeitimas.
Madagaskaro medžių smauglys Sanzinia madagascariensis taip pat gimsta būdamas raudonos spalvos su baltais taškiukais, o vėliau, per maždaug šešis mėnesius įgauna natūralia spalvą – žalia su baltais taškiukais. Dėl šio smauglio iki šiol vyksta karštos diskusijos, kadangi dažnai pasitaiko ir kitų spalvinių variacijų.
Sanzinia madagascariensis
Šiais laikais iškelta hipotezė, kad galbūt šios trys medžių gyvatės išsivystė iš vienos gyvatės, gyvenusios prieš 150 milijonų metų. Atlikus DNR testus rastų medžio gyvačių Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje, nustatyta, kad tai vienos rūšies gyvatė, kuri gyveno superžemyne prieš 150 milijonų metų. Todėl manoma, kad šie trys boidae galbūt kilo iš sėkmingo prototipo, kai galbūt ryškios spalvos vaidino reikšmingą išlikimo vaidmenį.
H. Bates 1862 teigė, kad šios spalvos “pasiskolintos” iš Amazoniškų drugelių, kad grobuonys juos supainiotų. Taip pat manoma, kad galbūt Žaliojo medžio pitono ir Smaragdinio smauglio jaunikliai yra ryškios geltonos ir raudonos spalvos pamėgdžiodami nuodingųjų gyvačių angių spalvas, tokių kaip Trimeresurus, Bothrops, Bothriopsis, Bothriechis ir Afrikos krūmo angių (Bush viper) Atheris.
Trimeresurus stejnegeri stejnegeri
Dar manoma, kad Morelia viridis ir Corallus caninus jaunikliai auga, bręsta būdami ant plonesnių šakų todėl, gaudami saulės spindulių, daugiau šviesos jie geriau maskuojasi prie aplinkos būdami ryškių spalvų. Suaugusieji, įgavę blankesnę spalvą, dažniausiai slepiasi po didesniais lapais, tūno šešėlyje. Tačiau kokia ištikrųjų šių spalvų kitimo priežastis, tėra iki šiol mįslė.
TERARIUMAS
Projektuodami ir konstruodami terariumą medžio gyvatėms turėtumėte atsižvelgti į tai, kad jis būtų erdvus, pakankamai daug būtų padaryta poilsio vietų, leistų gyvatėms nevaržomai judėti. Numatyti, kad terariume bus ypač drėgnas ir šiltas klimatas, šildymas, apšvietimas, ventiliacija bei vieta augalams, jei juos nuspręsite augint. Pradiniai terariumo išmatavimai rekomenduojami 0.75m ilgio, 0.5m pločio, 1.5 aukščio. Šie išmatavimai yra minimalūs suaugusiai gyvatei. Laikant apie tris gyvates viename terariume, išmatavimai nurodomi tokie: 150 x 70 x 150.
Medžiagos terariumui
Egzistuoja daug skirtingų medžiagų, lengvai randamų, kurias galima būtų panaudoti terariumų gamybai. Kokias medžiagas naudosite, priklauso tik nuo Jūsų pasirinkimo. Kalbant apie medinius terariumus, dažnai randama informacija, kad jie netinkami ilgalaikiam vartojimui. Bet visgi nemažai šių gyvačių augintojų naudoja medinius, tiksliau iš OSB3 plokštės (atsparios drėgmei) padarytus terariumus, iš vidaus ištepdami storu lako sluoksniu, sujungimus padengdami storu silikono sluoksniu. Bene populiariausia terariumo medžiaga – stiklas. Stiklinių terariumų išties yra daug, galima jų gatavų nusipirkti ir įvairiose gyvūnų parduotuvėse.
Taip pat plačiai užsienyje paplitę terariumai iš stiklo pluošto.
Ventiliacija
Oro cirkuliacija yra labai svarbus faktorius auginant šias žalias gyvates. Šios gyvatės labai jautrios tvankiam orui, per didelei oro cirkuliacijai ar per dideliam šviežio oro kiekiui, dėl ko gali prasidėti įvairios odos ligos ar plaučių uždegimas, kas gali privesti prie gyvūno mirties.
Natūralioje gamtoje oras juda skirtingų sluoksnių temperatūroje, todėl terariume rekomenduojama įrengti vėdinimo angas priekinėje sienelėje apačioje ir nugarinėje viršuje. Taip pat, norint padidinti terariume šviežesnio oro koncentraciją, rekomenduojama į baseinėlį įrengti akvariumo įranga, kuri galėtų pumpuoti orą į baseinėlį. Retais atvejais naudojami ventiliatoriai.
Drėgmė
Drėgmei palaikyti, naudojamos įvairios priemonės – nuo paprasto didelio indo vandens iki automatinio ciklinio terariumo apipurškimo purkštukų pagalba. Kuo daugiau automatizuosime šią sistemą, tuo didesnė tikimybė, kad gali sistema pavesti. Todėl dažniausiai naudojami „rankiniai“ būdai palaikyti drėgmę. Galima įrengti terariumo apačioje nedidelį baseiną ar rūko generatorių. Vanduo naudojamas tik gėlas, kadangi yra pastebėta, kad, jaunos gyvatės ypač reaguoja į didesnį mikrobų skaičių turinti vandenį, nes tai gali privesti prie odos spuogų atsiradimo ar kitų odos ligų.
Terariume turi būti ir sausesnis kampas/vieta, kuriame galėtų gyvatė būti, jei jai bus per aukštas drėgmės kiekis.
Substratas
Vyrauja daug skirtingų substratų, kurie gali būti panaudojami, kadangi šios gyvatės beveik arba niekada neguli ant dugno. Svarbiausia, kad substratas gerai išlaikytų drėgmę. Rekomenduojama pakloti laikraštį, sugeriama popierių, dirbtinę žolę, medvilninę medžiagą nes tuomet yra pakankamai lengva valyti terariumą ir higieniška. Taip pat galima naudoti kokoso durpes, kokoso žieves ir kitus tradicinius gyvačių substratus.
Šakos
Medžių gyvatėms terariume šakos yra būtinos, kadangi ant jų praleidžia beveik visą savo gyvenimą. Naudojame vaismedžių šakas, bukus, gluosnio mediena ar tiesiog apdirbtus medžių ištekintus pagalius, atsparius drėgmei, vandentiekio plastmasinius vamzdžius, kuriuos vėliau dekoruojame. Juos išdėstome horizontaliai, įvairiuose aukščiuose, kad gyvatė galėtų laisvai pasirinkti sau vietą pagal temperatūra ir drėgmę. Pagaliai, šakos tūrėtų būti pritvirtinti taip, kad reikalui esant juos būtų galima lengvai išimti, kadangi traukiant gyvatę iš terariumo, negalima jos atvynioti nuo šakos, per jėga bandant tai padaryti rizikuojame sulaužyti ar kitaip pakenkti stuburui ar sukelti didelį stresą gyvatei.
Terariume kaip ir gamtoje, dažnai gyvatės rinksis plonesnes šakas, 2-3 cm storio, tačiau stipresnės šakos taip pat turi būti – jomis naudojasi nėščios patelės.
Vandens indas
Gamtoje žaliosios gyvatės geria vandenį nuo savo kūno ar nuo šalia esančios augmenijos, todėl rekomenduojama ant šakų pritvirtinti mažus indelius, apipurkšti patį gyvūną gėlu vandeniu. Dėl aukštos drėgmės lygio susidariusius ant stiklo lašus taip pat gali „rinkti“. Ant terariumo dugno būtinas vandens indas ar vandens rezervuaras, kuris atliks tiek gertuvės, tiek baseino, tiek drėgmės palaikymo funkcijas. Vanduo turi būti švarus ir dažnai keičiamas, gėlas.
Augalai
Kur auginamos didesnės gyvatės, augalų sodinimas nerekomenduojamas, tačiau Morelia viridis ir Corallus caninus terariumuose augalų auginimas nesukelia jiems didesnių rūpesčių. Augalai terariume gerina klimatą ir didina drėgmę bei atstoja apsaugą ir natūralias slaptavietes. Tanki fikuso uždanga garantuoja gyvūnams jų būtiną atspalvį. Žinoma, augalai šiam terariume išgyvena tik tie, kurie yra tvirti ir prisitaikę augti aukštoje drėgmėje. Dažnai naudojami ir dirbtiniai augalai.
Siūlomi šie augalai: Ferns, Ficus benjamini, Ficus longifolia, Chamaedorea elegans, Hoya sp., Philodendron sp., Epipremnum pinnatum, Scindapsus pictus (orchidėjoms ir bromelijoms reikia daugiau šviesos).
Temperatūra
Tinkamas temperatūros diapazonas gali būti sukurtas įvairiai. Kaip ir visuose terariumuose, turi būti įvairios temperatūros zonos. Per 24 valandų supantį periodą terariumo temperatūra gali būti kontroliuojama automatiškai per iš anksto nulemtą diapazoną 22c, 24c, 26c, 28c ir 24 laipsnių šilumos. Pasirinkus daugmaž stabilia temperatūrą terariume, naudojamas šildomas kilimėlis arba šildomas kabelis. Rekomenduojama, kad lempos būtų ant viršaus terariumo, išorėje. Viduje lempas laikyti nepraktiška, kadangi pasitaiko nudegimo atvejų. Nudegusi oda paprastai užgyja per šešias savaites.
Apšvietimas
Čia svarbu nuspręsti, ar šviesa bus tapatinama su karščiu. Plačiai naudojamos fluorescencinės lempos, UV lempos.
GYVATĖS ĮSIGIJIMAS
Perkant gyvatę, ypač rekomenduojama pasirinkti gyvūnus, veistus nelaisvėje, o ne sugautus natūralioje gamtoje, nepriklausomai nuo rūšies, kurią jūs norite nupirkti. Iš tikrųjų pavojus prarasti gyvūną yra žymiai aukštesnis tarp gyvačių, sugautų natūralioje aplinkoje. Naujai importuoti gyvūnai dažnai turi kelis parazitų tipus, ir dažniausia turi būti gydomi nuo bakterinių infekcijų. Taip pat importuoti gyvūnai kenčia nuo vandens balanso sutrikimo, patyrę didelį stresą ilgos kelionės metu. Todėl, daugelis šitų gyvačių yra labai prastos sveikatos būklės. Labai retai spontaniškai priima maistą. Šie gyvūnai yra taip pat ypač jautrūs ligoms ir lengvai išsivysto komplikacijos. Žalias smauglys yra ypač labai jautrūs aplinkos pakitimams. Šios priežastys gali privesti prie gyvūno mirties.
Ar sugautas natūralioje aplinkoje ar veistas nelaisvėje, perkant gyvūną tikrinkite pagal šiuos kriterijus:
• Kabančios ant šakos gyvatės žiedai turi būti prisiglaudę be tarpų, nebent tik nėščios yra šiek tiek labiau padidinusios ratus .
• kvėpavimas ramybės būsenoje turi būti ritmingas, ramus. Nepastovus kvėpavimas sukelia įtarimą, kad gyvūnas kankinamas respiracinių ligų tokių kaip plaučių uždegimas.
• baksnokite gyvūną atsargiai: jis turi būti budrus net mažiausiame sutrikdyme, pasunkėja kvėpavimas, pajuda, kaišioja liežuvį, šnypščia.
• pažiūrėti, ar gyvatė neturi parazitų, tokių kaip erkės.
• Gyvūnas turi atspindėti geru maitinimusi: neturi matytis šonkaulių, kūnas vientiso storumo, be pastorėjimų ir suliesėjimų, galvos forma neturi priminti trikampio.
• gyvatė turi būti išsinėrusi, didelis dėmesys turi būti atkreiptas į akis, aplink jas, šnerves, duobes ir klaoką.
• rūpestingai nuimkite gyvatę nuo jos šakos - jūs turite išgirsti tam tikrą pasipriešinimą, perspėjimą! Pasipriešinimas neturi būti demonstruojamas kirtimu. Jei gyvatė nuimama nuo šakos neparodo jokios agresijos – greičiausiai ji blogos sveikatos, būsenos, todėl geriau nerizikuoti ir nepirkti.
• pilvo apimtys turi būti vienodos formos ir spalvos. Rausvi ar rudos spalvos juodaodžio kraštai yra požymis neadekvačios natūralios aplinkos, tokios kaip besaikė drėgmė, neatitinkančios poilsio vietos, bakterinė ir grybelinė infekcija.
• uodega turi būti visiškai funkcionuojanti ir neturi būti deformuota, paralyžiuota ar apmirus. Stuburo sužalojimas gali atsirasti dėl priverstinio ištempimo, t.y. per grubų išnarpliojimą nuo šakos, vadinamą dislokaciją.
• gyvūnas turi būti be jokių žaizdų, įdrėskimų.
• pilvas neturi būti išpūstas; visas kūnas turi sudaryti vielinį įspūdį.
• klaokos kiaurymė neturi būti nei blokuota, nei purvina.
• gyvatė turi kaišioti savo liežuvį, kai ji išimama iš terariumo. Jos liežuvio šakutės neturi būti sulipusios.
• jei įmanoma, naudodami švarų, buką ir plokščią objektą, rūpestingai atidarykite gyvatės burną. Tai yra truputį sudėtinga procedūra dėl ilgų gyvatės ilčių, ir ji reikalauja didelio vikrumo. Labai svarbu įsitikinti, kad dantys yra nesugadinti. Odos išsipūtimas, kapsulė įrodo, jog buvo nutrauktas dantis. Ryklė turi turėti šiek tiek rausvą spalvą ir be gleivių. Seilės turi būti šviesios, aiškios ir skystos. Ryklėje neturi būti jokių kraujavimo požymių ir jokių pūliuojančių sluoksnių.
• trachėja turi atsidaryti ir užsidaryti vienodais tarpais. Vidinės sienos turi būti lygios ir be gleivių. Girdimas barškantis respiracinis triukšmas gali nurodyti apie esamą plaučių uždegimą.
Smaragdinis medžių smauglys ir Žalias medžių pitonas buvo įrašyti į sąrašą Vašingtono sutarties 2-am priede prie nykstančių gyvūnų rūšių, tačiau nuo 1997 m. Birželio mėnesio patvirtinus straipsnį Nr.338/97, šie du medžių gyventojai buvo įtraukti į priedą B. Tokiu būdu, gyvūnai, importuoti anksčiau šios datos, ar sugauti natūralioje aplinkoje ar veisti nelaisvėje, turėjo turėti CITIES dokumentus. Po 1997 m. birželio 1-osios daugiau nebereikalingas šis dokumentas ir šios gyvatės gali būti laisvai parduodamos Europoje. Vis dėlto, transportinės licencijos yra vis dar reikalingos importui ir eksportui Europoje ir yra lengvai gaunamos, jei visi tinkami dokumentai pristatomi, įrodantys gyvatės kilmę, kvitas, nurodantis skaičių ir įvežimo muitą.
Vokietijoje privaloma įrodyti gyvūno kilmę, be to, tai reikalinga pagal įstatymą informuoti tinkamus valdžios organus, vietinę aplinkosaugos agentūrą, dėl bet kokių jūsų gyvūnų kolekcijos pakitimų. Jokiu būdu neturi būti gyvūnai įsigyjami be tinkamos dokumentacijos.
Gyvačių transportavimas
Kad išvengti sužalojimų transportavimo metu, gyvūnų transportavimas turi būti gerai suplanuotas ir atliktas rūpestingai. Kiekvienas gyvūnas turi būti supakuotas individualiai. Gyvatėms geriau naudoti lininį išverstą išvirkščią maišą. Rekomenduojama užpildyti maišą audiniu ar laikraščio skiautėmis. Rišdami maišą, žiūrėkime, kad gyvatė netyčia nepatektų mazge. Medžių gyvačių transportavime dažniausiai naudojami plastmasiniai konteineriai, kurie patalpinami į krepšį, kad pačiame konteineryje nekistų, nesvyruotu temperatūra.
Apgyvendinimas ir karantinas
Nepriklausomai nuo sugautos natūralioje aplinkoje ar veistos nelaisvėje, kiekviena naujai įsigyta gyvatė turi praeiti karantino periodą. Taip galime išvengti ir apsaugoti kitas jau esamas gyvates nuo ligų. Geriausiai naują gyvatę apgyvendinti naujame terariume atkreipiant dėmesį į paprastą higienos atsargumą. Izoliuoti, reiškia atskirti gyvatę nuo kitų ir skirti maksimalų laiką pagrindinėms lygoms pašalinti. Be ligų plitimo sutrukdymo, ši procedūra leidžia naujai gyvatei apsigyventi ir aklimatizuotis naujoje aplinkoje. Kaip ankščiau paminėta, karantino trukmė priklauso nuo standartinių ligų inkubacijos laiko. Blogiausiame įvykių sekos variante, šis karantininis periodas gali trukti daugiau kaip dvylika mėnesių. Tuo metu, gyvūnas yra paprastai artimai prižiūrimas ir gydomas nuo parazitų, virusų, bakterijų, jei reikia. Pradžioje, gyvatė turi būti trikdoma kiek galima mažiau. Stebėkite, kaip gyvatė dienos ir nakties laiku mato, jei gyvūnas atrodo aktyvus ir smalsus.
Belieka tiesiog drąsiai eiti ir pirkti tokį gražuolį, nes absoliučiai visos svarbios detalės žinomos Ačiū GiX už straipsnį, padirbėta iš peties :thumb:
Kad butu visi tokie panasus straipsniai,ropliu augintojams kiltu zymiai maziau tokiu klausimu,kas,kaip kodel.Verta pagirt si zmogu,kuris stengesi ir surinko,bei pateike visiems sia medziaga.Didelis aciu!
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
