Šaltakraujai gali sumažinti savo kūno metabolizmo lygį 50%.
Anoreksija vienas iš dažniausiai pasitaikančių susirgimų gyvačių tarpe. Infekcinės, ir neinfekcinės roplių ligos gali iššaukti anoreksiją.
Gyvūnas atsisako ėsti: prieš nėrimąsi, prieš dedant kiaušinius ar atsivedant gyvus jauniklius, žiemojimo metu, - tai normalu. Todėl savininkas ar veterinarijos gydytojas turi žinoti, kokia yra gyvūno fiziologinė būklė.
Reikėtų įvertinti ir tokias aplinkybes kaip:
• naujai įsigytas gyvūnas pakeitė vietą,
• ilgas nėštumo periodas,
• senesnės, ilgesnės, didesnės gyvatės ėda rečiau nei jaunos ir mažesnės,
• nutukę gyvatės ilgesnį laika neėda,
• naujagimiai ar naujai išsiritę gyvačiukai gali nesimaitinti iki 10-14 dienų po jų pirmojo išsinėrimo,
• padidėjęs gyvūno aktyvumas susijęs su veisimosi sezonu.
Taip pat didelę reikšmę vaidina gyvūno laikymo sąlygos. Dažniausiai tai būna susiję su temperatūros kitimu terariume. Gyvatėms, gyvenančioms tropikuose optimaliausia temperatūra turėtų būti 23 – 32° šilumos, kad jos aktyviai judėtų ir gerai virškintų maistą. Priešingu atveju jų aktyvumas sumažėja ir pablogėja virškinimas. Gyvatės grobis virškinimo trakte gali iššaukti rimtą susirgimą, kurio pirmas simptomas yra vėmimas.
Gyvatėms labai svarbu jų pačių saugumas. Dauguma gyvačių reikalinga vienuma, kol jos maitinasi. Reikalinga dėžė, kurioje gyvatė gali pasislėpti, taip pat tinka medžio žievė ar akmuo, kurie suteikia uždangą. Į terariumą gyvatėms reikia pridėti dirbtinių (plastmasinių) augalų, kas taip pat sustiprina saugumo jausmą gyvūnui. Jeigu terariume yra vieta, kurioje gyvūnas jaučiasi saugiai, tai maistas turėtų būti dedamas būtent toje vietoje. Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurios gyvatės neėda esant pašaliniams „žiūrovams“. Tokiu atveju terariumą reikėtų uždengti, kuriam tai laikui, audeklu. Jeigu gyvūnas nenori ar atsisako maitintis, tai galim įtarti, kad gyvūnas netinkamai laikomas. Gyvūnų rūšims, kurios gyvena urvuose ar olose, reikalingas smėlis ar žvyras, kuriame jie patys galėtų užsikasti ar pasislėpti. Gyvatė priverstinai gali pulti švelniai tempiant auką per smėlį. Medžiuose gyvenančioms rūšims į terariumą reikėtų įdėti medžio šaką. Kai kurias šias gyvates galima padrąsinti maitintis laikant auką pincetu auščiau prie šakos.
Siūlant gyvatei netinkamą auką, ji beveik visada atsisakys maitintis. Maistas turėtų būti panašus, kaip ir gamtoje.
Patarimai augintojams, kurių gyvūnas atsisako maitintis:
• Pasiūlykite gyvūnui maistą skirtingu dienos metu. Naktį aktyvios gyvatės neturi būti šeriamos dienos metu.
• Agresyvias gyvates, kurios dalinasi tuo pačiu terariumu, reikėtų atskirti. Dažnai kitos gyvatės judėjimas tame pačiame terariume gyvatei iššaukia anoreksiją. Perkeliant gyvatę į kitą, naują aplinką, gali sužadinti gyvatę maitintis.
• Priverstinai laikant ant rankų, ypač agresyvios ar naujai įsigytos gyvatės atsisako maitintis.
• Trinant maistą per jautrias gyvatei vietas (šnerves ar liečiant terariume aplinką apie burną) ar švelniai bakstelėjus gyvatę auka, galima iššaukti anoreksiją.
• Siūlyti gyvą auką gyvatei, kuri pripratusi prie mirusios aukos taip pat nereikėtų Ypač agresyvioms gyvatėms arba gyvatėms, kurių uoslė nusilpusi reikėtų duoti tik gyvą auką. Tačiau tai prieštarauja gyvūnų gerovės ir etikos reikalavimams, kur siūloma tiekti dar šiltą, bet ką tik gyvybę praradusį grobį.
• Taip pat nereikėtų duoti gyvatei, kuri pripratusi misti gyvu maistu, negyvo maisto.
• Pabandykite duoti smulkesnę auką. Gyvatė, kuri yra neseniai nukentėjusi nuo didesnės ir agresyvios aukos gali atsisakyti maitintis.
• Gyvatei kuri neėda, galima pasiūlyti kito maisto: žiurkių jauniklių, smiltpelių, žiurkėnų, triušių ar net viščiukų. Kai kurios gyvatės gali būti labai išrankios.
Jeigu šie patarimai negelbsti, reikėtų gyvūną parodyti veterinarijos gydytojui. Kad nustatyti tikslią diagnozę, reikėtų surinkti gyvačių išmatas, įsitikinti ar gyvūnas neturi parazitų.
Tik veterinarijos gydytojas gali įkišti lankstų vamzdelį į skrandį ir priverstinai pamaitinti gyvatę. Tokiu būdu gyvatės organizmas aprūpinamas maisto medžiagomis, kol nustatoma tiksli diagnozė. Kai kurios gyvatės po tokio maitinimo pradeda pačios maitintis. Dirbtinos mėsos kūdikių maistas su pridėtu „Nekton-Rep“ ar šunų maisto piure, yra rekomenduotinas ir lengvai suduodamas per skrandžio vamzdelį. Didelėms gyvatėms reikia daugiau maisto, todėl geriau naudoti šunų maisto piure nei „Nekton-Rep“. Šunų maiste yra mažai riebalų, todėl jis gyvatėms tinkamesnis.
Jeigu gyvūnas fiziologiškai atsisako maisto, jis neturi prarasti daugiau kaip 10% kūno masės. Namų sąlygomis būtų gerai kiekvieną gyvūną sverti bent jau kartą per mėnesį.
Anoreksija vėžlių tarpe
Sausumos vėžliai gali badauti iki 90 dienų kai aplinkos temperatūra +28° prarandant 40% savo kūno masės. Vėžliams anoreksijos priežastimi gali būti: pasikeitę gyvenimo sąlygos, sezoniškumas ar ligos simptomas. Ligos iššaukiančios išsekimą dažniausiai tai sepsis, augliai, visceralinė podagra, inkstų nepakankamumas, peritonitas, generalizuotos mikozės ir t.t.
Vėžliai pradeda blogiau maitintis spalį-gruodį, reaguodami į dienos trumpėjimą. Jeigu anoreksija susijusi su sezoniškumu, tai pakėlus temperatūrą terariume sausio – vasario mėnesiais, vėžlys pradeda pats maitintis. Tai susiję su dienos ilgėjimu. Pavasarinė anoreksija būdinga peržiemojus vėžliams, ypač tiems, kuriems ilgesnį laiką trūko drėgmės ir aukštesnės temperatūros, pvz., kur nors ant grindų kambaryje. Jeigu vėžlys per 5 savaites po pavasarinio sezono nepradėjo maitintis, tai būtina atlikti pilnavertį tyrimą ir jei reikia pradėti gydyti.
Dažnai prie ilgiau trunkančio išsekimo būna ir kepenų bei inkstų nepakankamumas bei podagra. Tokiais atvejais vėžlys atrodo išsekęs ir letargo būklėje.
Jeigu vėžlys atrodo normaliai ir išlieka aktyvus, bet neėda, reikia dėmesingai apžiūrėti akis. Gana dažnai pasitaiko – konjunktyvitas, iššauktas hipovitaminozės A. Ankstyvosiose stadijose voko pabrinkimo dar nėra, tačiau vėžlys jau nustoja pats maitintis (dažniausiai yra tik susidomėjimas maistu).
Vėžliams anoreksija gali būti dėl lytinio periodo aktyvumo, tada jų apetitas sumažėja. Tačiau, kai pasireiškia virškinimo trakto obstrukcija ar vidurių užkietėjimas, anoreksija taip pat pastebima vėžlių tarpe.
Gydymas
Išsekusiam vėžliui reikėtų atstatyti skysčių ir mineralų balansą ir tik po to maitinamosiomis medžiagomis ir medikamentais skatinti apetitą.
Terariume temperatūra diena pakeliama iki 30°C , o naktį 24 - 26°C. Paskiriamos šiltos (t°30 - 32°C) vonios (2 - 3valandoms kasdien). Tirpalai ir vanduo paduodamas per skrandžio zondą, o prie sunkių nusilpimų ir parenteraliai. Įtariant inkstų nepakankamumą reikia naudoti hipotoninius tirpalus ar vandenį.
Jeigu vonelėje pasirodo fekalijos ar šlapimas, galime pradėti dirbtinai maitinti per zondą ir parenteraliai suleisti maitinamuosius tirpalus, vitaminus (profilaktines dozes) ir elektrolitus.
Parenteraliai galima suleisti Gemodez, fiziologinio tirpalo, 5 - 10% gliukozės, Ringerio-Loko tirpalo, Ringerio-laktato, Xartmana ir kt.
Dirbtiniam maitinimui reikėtų:
• Mišinys iš 20% gliukozės su kalcio glicerofosfatu, specialaus elektrolitų papildo (Ringerio-Loko tabletės, ISO-REP milteliai), vitaminų preparatų (sausi ar skysti profilaktinėmis dozėmis);
• Savarankiškai pagamintų sulčių, minkštimo ar piure iš vaisių ar daržovių, prakošus per tinklelį, pridedant kalcio glicerofosfato (1 tabletė 5ml mišinio);
• Vaikiški maisteliai, vaisių ar uogų, bet be pieno papildų;
• „normalus“vėžlio maistas, perkoštas per sietelį ir pripilant vandens 1:1.
Pradžioje reikia mėginti maitinti vėžlį „iš rankų“ ir tik tada naudotis zondu. Voneles naudoti visą periodą, kai maitiname per zondą.
Po 7 - 14dienų nuo terapijos pradžios stimuliuojamas gyvūno apetitas.
• 2-3 kartus per dieną terariumas apipurškiamas šiltu vandeniu iš purkštuvo. Įjungiame stacionarią ultravioletinių spindulių lempą Repti-Glo, Blacklight, Vita-Light ir t.t. (arba paskiriame ultravioletinių spindulių seansus).
• Skiriamos B grupės vitaminų injekcijos (geriau naudoti įvairius B grupės vitaminų kompleksus). Per savaitę vėžlys gauna vieną gydomąją dozę į raumenis B12 – 50 mg/kg (dažniausiai tai 0,5-0,8 ml B komplekso kilogramui masės svorio ). Gydymo kursas trunka 3-4 savaites;
• Jeigu maistą atryja, kurį sudavėme per zondą, galima panaudoti metranidazolą mažomis dozėmis (15-40mg/kg). Geriau naudoti suspensiją (Flagyl). Preparatas naudojamas savaitę kas dieną per zondą.
• Kai kurios egzotinės roplių rūšys blogai adaptuojasi nelaisvėje, ir atkakliai atsisako nuo maisto. Kaip antidepresantą vėžliams ir gyvatėms galima naudoti Amitriptilin. Jo dozė gyvatėms - 10 mg/kg. Vėžliams dozė gali būti truputėlį didesnė (10-20mg/kg) į raumenis. Šis preparatas veikia prieš stresą ir kelia apetitą. Jeigu gyvatė neėda daugiau kaip tris mėnesius, jos negalima priverstinai maitinti, kadangi skrandis staiga nepradės gaminti skrandžio sulčių bei fermentų. Taip pat piliorinis skrandžio raumuo neatsileis – gyvatei prasidės regurgitacija.
Svarbiausia gyvūno organizme tuo momentu reikia palaikyti skysčių balansą. Gyvūnas skysčių turėtų gauti ne mažiau 4% savo kūno masės.
Atrijimas
Pagrindinė atrijimo priežastis tai - stresas, gyvatės laikymas per anksti rankose po valgio, netinkamos aplinkos sąlygos ir ligų vystimasis. Po maitinimo ją imti laikyti rankose rekomenduojama po dviejų parų. Taip pat reikėtų gyvatei leisti tuoj po maitinimosi susirasti šiltą vietą, kad būtų lengviau virškinamas grobis. Gyvatė mėgsta tuoj po ėdimo pasitraukti į šiltesnį kampelį. Per žema terariumo temperatūra iššaukia grobio atrijimą. Todėl reikėtų stengtis terariume temperatūrą padidinti. Visada prieš duodant maistą gyvatei , svarbu įsitikinti, kad jis yra kokybiškas, nesugedęs ir reikiamo dydžio. Jeigu gyvatė atrijo grobį ne kartą, jei streso ir aplinkos sąlygų faktorius atmestas, tai galime įtarti slaptą ligos eigą. Atrijimui kartojantis ne kartą, gyvatė pradeda vengti jai siūlomo maisto. Su atrytu maistu pasišalina ir skrandžio turinys, skysčiai, reikia dviejų savaičių, kad skysčių balansas atsistatytų iki normos. Gyvačių jaunikliai , kurie atryja maistą tris kartus iš eilės gali žūti. Kukurūzinę gyvatę, kuri dažnai atryja maistą, galima gydyti vienkartine greipfrutų sėklų ekstrakto doze, trys lašai į puodelį geriamo vandens. Taip pat greipfruto sėklų ekstrakto galima reguliariai penkis lašus įlašinti į 4,5 litro vandens. Jeigu gyvatė atrijo maistą, tai jai galima duoti maistą po septynių dienų. Po atrijimo, praėjus savaitei, gyvatei reikėtų skirti mažesnį grobį. Atrijimo priežastimi gali būti ir augliai skrandyje:
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
