Mokslininkai atskleidė midijų superklijų paslaptį
Pirmą kartą nustatytos galingų klijų, dėl kurių midijos pasižymi neįtikėtinu lipnumu, savybės. Mokslininkai tikisi, kad šis atradimas padės sukurti superstiprius ir tuo pačiu universalius medicininius klijus, o taip pat pasiūlys naujų būdų apsaugoti vandens statinius ir laivus nuo šių nemažų nuostolių pridaryti galinčių moliuskų, rašo “News Scientist”.
Biologus jau ilgą laiką stebina mėlynosios midijos (Mytilus edulis) klijų stiprumas. Šis pilvakojis moliuskas gali tvirtai prisiklijuoti prie įvairiausių paviršių net ir vandenyje, kur didžioji dalis kitų klijų yra neveiksmingi.
„Klijai limpa prie metalų oksidų, organinių paviršių, polimerų ir netgi tokių su lipnumu nesuderinamų dalykų kaip teflonas“, - sakė Northwestern universiteto (JAV) medžiagų inžinerijos specialistas Phillipas Messersmithas.
P.Messersmithas su kolegomis analizavo aminorūgštį dopa, kuri sudaro didelę procentinę dalį visose penkiose žinomų midijos klijų rūšyse.
Mokslininkai, naudodamiesi atominės jėgos mikroskopu, lygino dopa pavienės molekulės suardymo tarp dviejų skirtingų paviršių jėgą. Jie išbandė neorganinę medžiagą, dažnai naudojamą medicininiuose implantuose – titanio dioksidą – bei tipinius organinius paviršius.
Nustatyta, kad neoksiduota dopa sudarė stiprius ryšius su titaniniu paviršiumi, o ryšys buvo grįžtamas, todėl šiais klijais įmanoma ne tik suklijuoti – juos galima ir atklijuoti. Tuo tarpu oksiduota dopa su organiniais paviršiais sudarė ypatingai tvirtus negrįžtamus ryšius.
Įdomu tai, kad jūros vandens pH (rūgštingumas) yra toks, kad vienu metu egzistuoja ir oksiduota, ir neoksiduota dopa formos. „Būtent šis cheminių ryšių dvilypumas mums paaiškina dėl ko midijos taip puikiai prilimpa prie skirtingų cheminių savybių paviršių“, - sakė P.Messersmithas.
Toks klijų lankstumas gali būti panaudojamas įvairiose srityse – pavyzdžiui, medicininio implanto tvirtinimui prie kaulo, kurio sudėtyje yra neorganinių kalcio druskų, vandens ir organinių junginių.
Be to, midijų klijų veikimo mechanizmo išsiaiškinimas gali padėti mokslininkams kurti dangas, kurios neleistų kitokiems organizmams – pavyzdžiui, dumbliams ar bakterijoms – klijuotis prie paviršių.
„Šie rezultatai gali padėti taip pakreipti naujų polimerų kūrimą, kad jie galbūt netgi prilygs stipriesiems midijos klijams“, - sakė jūrų biologė Emily Carrington, dirbanti Vašingtono universitete (JAV).