Achatina – tai gigantiðka Afrikos sraigë. Ið esmës ðis gyvûnas gyvena ir elgiasi taip pat, kaip mums paþástamos maþutës sraigës. Taèiau, kaip juokauja E. Èepulkovskis, achatina tikrai gali iðmokyti kantrybës. Afrikos sraiges egzotiniø gyvûnø augintojas laiko jau kelerius metus. Ir nors ðie gyvûnai labai lëti, dauginasi turbût sparèiau, nei valgo.
Prieð Kalëdas statktosvoras.lt elektroninëje parduotuvëje sraigiø radosi apie pusðimtá, todël E. Èepulkovskis norintiems jas tiesiog dovanojo. Vis tik kol buvo iðdovanotos pirmos kelios deðimtys sraigiø, jo sraigë vël padëjo kalnà kiauðinëliø. Taigi sraigiø dalybos staktosvoras.lt parduotuvëje toliau tæsiasi.
Vegetarës, bet kartais pagrauþia sepijos kaulà
O kaipgi taisyklë nedovanoti gyvûnø?
kates, ðunis – tikrai baisu. Sraigës iðlaikymas yra minimalus, be to, turëjome kelias taisykles: dovanojome tik po vienà sraigæ ir vaikams nedovanojome. t.y. bet kokiu atveju, net jei tai dovana vaikui, gyvûnà turëjo paimti tëvai“, – sakë E. Èepulkovskis.
Beje, ar þinote, koká vienintelá panaðumà turi sraigës ir ðunys? Ir vienam, ir kitam reikia kauliukø.
„Kalcis yra joms reikalingas, kad kiautas bûtø stiprus ir graþus. Kitaip kiautas pasidaro plonas, apsilupinëjæs, neiðvaizdus. Iðbandëm daug ávairiausiø variantø, kol atradome sepijos (Atlanto vandenyne ir Vidurþemio jûroje gyvenantys galvakojai) kaulà. Sraigës tiesiog grauþia já. O achatinø kiautas auga nuolat kartu su sraige“, – sakë E. Èepulkovskis.
Afrikinës sraigës gyvena apie 5–7 metus. Paðnekovo nuomone, kuo sàlygos geresnës, tuo sraigë gyvens ilgiau.
Sraigiø pagrindinis maistas – vaisiai ir darþovës, o gyvena jos ant kokosø durpiø, kurias derëtø pakeisti kartà per savaitæ. Vienos darþovës, pavyzdþiui, cukinijos, sraigei gali uþtekti savaitei. Dar pora eurø kainuoja kalcio turintis kaulas ir dar kelis – kokosø durpës. E. Èepulkovskio teigimu, tokio gyvûno auginimas yra labai pigus. Be to, kadangi sraigës yra dar lëtesnës uþ vëþlius, ði augintinë veikiausiai nepastebës, jei imsite skirti jai maþiau dëmesio.
„Sraigë lëtai lëtai pakelia galvà, apsidairo, kur nors ðliauþdama. Juda labai lëtai, ramiai, bet uþtikrintai. Ji tikrai suteikia ramybës. Kiek jai reikia skirti dëmesio? Sakyèiau, kiek nori. Jà galima laikyti ir plastikinëje dëþutëje, tik tiek, kad tada ji ne taip gerai matosi. Kol maþytës jos apskritai auginamos salotø dëþutëse. Sraigei turbût galima skirti ir pusvalandá per mënesá – ádëti ðiek tiek maisto ir kartkartëmis pakeisti durpes“, – sako staktosvoras.lt atstovas.
Stebëkite, kad nepabëgtø. Labai ilgai stebëkite
E. Èepulkovskio teigimu, sraigæ galima iðleisti paðliauþioti po kambarius, þinoma, ji savo gleivëmis padengs visus pavirðius. „Tik stebëkite, kad nepabëgtø. Na, þinoma, jei paliksite kokiai valandai, tai niekur toli nepabëgs...“ – pridûrë egzotiniø gyvûnø augintojas, leisdamas suprasti, kokiu greièiu sukasi sraigës pasaulis. Paðnekovas taip pat priminë, kad vaikystëje dauguma radæ ant kelio vynuoginæ sraigæ, tempdavome jà namo ir zyzdavome, kad tëvai leistø auginti. „Ið tiesø galima namuose auginti sraigæ – achatinas ádomiau stebëti ir auginti, nes jos didesnës“, – sakë E. Èepulkovskis. Beje, achatinos yra valgomos ir kai kur labai raginama jas gaudyti, nes ragaudamos darþoves ir vaisius padaro daug þalos vietiniam derliui.
as ið kitø neáprastø egzotiniø gyvûnø ádomiausia vaikams? Kadangi E. Èepulkovskis su daugybe terariumø keliauja po Lietuvos mokyklas ir pasakoja apie ðiø gyvûnø áproèius, jis pastebi, kad daugiausia vaikø suspinta prie vorø paukðtëdø bei tarakonø terariumø. Antroje vietoje – ropliai. „Dabar atveþame pusæ vorø, pusæ – varliø, sraigiø, ropliø. Daugiau lankytojø visuomet yra vorø pusëje“, – sakë E. Èepulkovskis
Nuolat ieðko darbuotojø
Beje, staktosvoras.lt savo „Facebook“ puslapyje rengia konkursus, kuriø laimëtojai gali gauti pavyzdþiui, vabzdá gyvalazdæ ar vorà paukðtëdà dovanø. Tokios dovanos nedalinamos lengva ranka – paskutinio konkurso metu vorø gerbëjams teko atspëti, kuriame Lietuvos miestelyje yra namas, ant kurio sienos tinklà „nusimezgë“ geleþinis voras. „Apie ðá konkursà girdëjau tokiø atsiliepimø: „Kiekvienà rytà su vyru atsikeldavome ir svarstydavome, koks tai galëtø bûti miestas“, – ðypsosi E. Èepulkovskis. – Konkursas labai átraukë. Miestelis ið tiesø buvo Kudirkos Naumiestis. Teisingà atsakymà laimëtoja tiesiog atspëjo, be to, daug kas atrado naujø namø, kurie papuoðti vorais.“ Egzotiniø gyvûnø parduotuvë nuolat ieðko darbuotojø, gebanèiø dirbti ir su gyvûnais, ir su vaikais. Kas ðiais laikais yra didesnis iððûkis – rasti þmogø, kuris turëtø dràsos priþiûrëti nuodingà vorà, ar kuris mokëtø sudominti vaikus? „Þinote, darbui su gyvûnais yra tam tikros taisyklës, tvarka. O su vaikais... ten taisykliø neiðmoksi. Darbas su vaikais – tai iðtisas mokslas. Tiesa, atsakomybës reikia dirbant ir su vienais, ir su kitais“, – sako E. Èepulkovskis. Palangoje veikia E. Èepulkovskio su bendraminèiais atidarytas „Insektariumas“, o jis pats netrukus vël pradës kelionæ su egzotiðkais gyvûnais po Lietuvos mokyklas.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
