Mokslininkai pagaliau įminė vėžlių migracijos mįslę
Iki šiol tai, kaip kai kurios jūrinių vėžlių rūšys geba tūkstančius kilometrų migruoti vandenynuose be jokių akivaizdžių orientyrų, buvo paslaptis. Dabar Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai tiki radę atsakymą, rašo BBC. Paaiškėjo, kad jūriniai logerhedų rūšies vėžliai yra pajėgūs suvokti savo buvimo vietos ilgumą, naudodamiesi dviem būdais jausti magnetinį lauką. Tai pirmas kartas, kai tokį gebėjimą pademonstravo migruojantis gyvūnas. Tyrimas publikuojamas žurnale „Current Biology“.
Nors buvo žinoma, jog kai kurios vėžlių rūšys naudojasi magnetiniu lauku, kad nustatytų vietos platumą, buvo manoma, jog tai neįmanoma ilgumos atžvilgiu. Tačiau logerhedai nustebino tyrėjus savo metodu, kuriame naudojamasi Žemės magnetinio lauko stiprumo ir kampo pojūčiu kaip X ir Y koordinačių sistema. Nathanas Putmanas, pagrindinis tyrimo autorius, pabrėžė, kad „ilgumos nustatymas - pati sunkiausia navigacijos atviroje jūroje dalis. Žmonėms jūrininkams prireikė amžių, kad išmoktų nustatyti ilgumą ilgose kelionėse“, - sakė jis.
Tuo metu vos išsiritę logerhedai pajėgūs įveikti šią užduotį vos tik įbrenda į jūrą ką tik išžengę iš lizdo. Pasiekę vandenį, jie geba nustatyti teisingą kursą į atvirą vandenyną, o paskui kelerius metus sėkmingai naviguoja sudėtingais jūriniais keliais tūkstančius mylių. Per tyrimą vos išsiritę vėžliukai iš Floridos buvo sukelti į apvalius vandens konteinerius ir prijungti prie elektroninės sekimo sistemos, stebinčios jų plaukimo kryptį. Tuomet į jauniklių jutimo sritį buvo įjungti magnetiniai laukai, atkartojantys tuos, kuriuos vėžliukai migruodami justų toje pačioje platumoje, bet skirtingose ilgumose.
Logerhedai į kiekvieną tokį lauką reaguodavo plaukdami tomis kryptimis, kurias rinktųsi simuliuojamoje vietoje būdami realiai. Mokslininkai pateikia išvadą, jog šie bandymai įrodo, kad vėžliukai pajėgūs nustatyti ilgumą pagal magnetinį lauką. „Palei logerhedų migracijos kelią, beveik visi regionai pasižymi unikalia magnetinio lauko intensyvumo ir kampo, kuriuo šio lauko ašis susikerta su Žemės paviršiumi, kombinacija, taigi vėžliai geba ilgumą nustatyti naudodamiesi abiem šiais faktoriais“, - aiškino N. Putmanas.
Kennethas Lohmannas, tyrimą vykdžiusios laboratorijos vadovas, nurodė, jog studija „ne tik išsprendžią ilgalaikę gyvūnų elgesio paslaptį, bet gali būti naudinga ir jūrinių vėžlių apsaugai“. Ji esą taip pat galėtų būti naudinga plėtojant žmonių naudojamas navigacijos technologijas. „Gali būti situacijų, kai palydovo duomenys nebus prieinami ir sistema, pasinaudojanti dviem magnetinio lauko savybėmis, būtų labai naudinga“, - sakė N. Putmanas.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
