Izraelio nacionalinės parkų valdybos ekologai jau ne pirmus metus perspėja gyventojus, kad jie nepaleistų į laisvę raudonausių vėžlių, jei šį gyvūną nusibodo laikyti namuose, šiai agitacijai aktyviai pritaria šalies meškeriotojai ir žuvų augintojai, besiverčiantys tvenkinine žuvininkyste, nes vėžliai kelia pavojų žuvų ištekliams. Raudonausiai vėžliai – ne šiaip egzotinis gyvūnas, kurio tėvynė Pietų Amerika ir kuris pelnė mielo šeimos augintinio reputaciją, nes užima pirmą poziciją mokslininkų biologų sudarytame tarptautiniame gyvūnų okupantų sąraše. Blogą vardą raudonausis vėžlys pelnė todėl, kad labai lengvai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų ir netrukus ima kelti pavojų vietos ekosistemų pusiausvyrai.
Gimtinėje raudonausiai vėžliai jokios grėsmės nekelia, nes ten turi natūralių priešų, o Izraelyje jiems niekas negresia. Tyrinėtojų teigimu, optimalias egzistavimo sąlygas raudonausiai vėžliai rado būtent Izraelyje. Nacionalinės parkų valdybos ekologas Oadas Coffe, tyrinėjantis raudonausių vėžlių paplitimo arealą, teigia, kad pastaraisiais metais šie gyvūnai užima vis naujas teritorijas. Nors raudonausiai vėžliai plinta gana lėtai, tai vyksta netikėtinai planingai, nes naujokas, atsidūręs palankioje ekologinėje grandinėje, nuosekliai naikina visas kitas rūšis, esančias joje ir galinčias su juo konkuruoti. Šių vėžlių dabar galima aptikti visuose Izraelio vandens telkiniuose ir netgi kanalizacijoje.
Mokslininkai teigia, kad į laisvę išleistas naminis raudonausis vėžlys tuoj pat tampa kenkėju, kuris nesirinkdamas šlamščia augalus ir ryja viską iš eilės: moliuskus, buožgalvius, bestuburius, vabzdžius ir vabalus. Jo meniu didelę dalį sudaro žuvų mailius, todėl vandens telkiniuose juntamas jauniklių žuvų sumažėjimas, kuris ateityje gali skaudžiai atsiliepti šalies žuvų ištekliams. Dar viena blogybė ta, kad gyvūnai okupantai gali platinti salmoneliozę. Šia liga ypač rizikuoja užsikrėsti vaikai, žaidžiantys su vėžliukais.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
