Lietuvos epidemiologai jau keletą mėnesių susiduria su problema, kurią manė esant jau seniai išnykusią. Bent jau šalies sostinėje tikrai nebebuvo su skurdu ir nešvara tapatinamų blakių. Kaip bebūtų paradoksalu, šiuos nemalonius kraujasiurbius lietuviai atsiveža iš didesnės gerovės Vakarų šalių, ypač Anglijos. Tuo tarpu ankstesniais laikais namus okupavusių tarakonų mažėja, tačiau vasarą namus puola skruzdės ir šimtakojai, o rudenį – graužikai.
„Labai seniai blakės Lietuvoje taip pat buvo didelė problema, tačiau jau kuris metas mes manėme, kad Vilniuje jų visiškai nebėra. Šiuo metu dėl blakių į mus kas mėnesį kreipiasi po keletą žmonių ir jų srautas didėja. Jas žmonės dažniausiai atsiveža su daiktais iš Londono“, - pasakojo Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties gydytoja epidemiologė Valentina Develtova. Su blakėmis nuo rugpjūčio kovoja JAV. Daugiausiai jos išplitusios Niujorke – šių kraujasiurbių buvo rasta net Jungtinių tautų pastate. V. Develtovos žiniomis, nuo blakių masiškai kenčia ir britai. „Mums netgi skambina arba rašo laiškus lietuviai iš Anglijos – konsultuojasi, ką daryti“, - sakė pašnekovė.
Kai namuose atsiranda blakių, žmonės pradeda skųstis, kad juos kažkas kandžioja, o po nakties ant patalynės net galima pamatyti kraujo dėmių. Išnaikinti blakes, anot specialistės, nėra labai sudėtinga, tačiau pats žmogus to nepadarys – jau reikia profesionalų pagalbos.
„Tuo tarpu tarakonų pastaraisiais metais mažėja. Greičiausiai todėl, kad žmonės jiems vis mažiau pakantūs – vos tik pastebėję juos, arba patys imasi kokių nors priemonių, arba kviečiasi mus. Dabartiniai mūsų dezinfekcijos preparatai tikrai veiksmingesni už buvusius. Pakankamai efektyvios yra ir prekybos centruose parduodamos priemonės“, - teigė epidemiologė. Anot jos, greitai tarakonus naikina ir gaudyklės su klijais, ir speciali tarakonus nuodijanti želė, kurią jie suvokia kaip maistą. Tačiau jeigu kiti kaimynai nesiima tokių pačių priemonių, pagalba bus trumpalaikė. Žinia, tarakonai labai greitai veisiasi – užtenka iš kur nors su daiktais parsivežti keletą tarakonų ir jie gali paplisti visame name.
Beje, tarakonai yra dviejų rūšių. Rudieji valgo ten, kur gyvena, kitaip tariant, įsikuria bute ar name, todėl įmanoma rasti ir išnaikinti jų židinius. Juodieji tarakonai gyvena rūsiuose, tačiau pavalgyti vyksta į svečius. Pastaruosius naikink nenaikinęs – kol nebus rastas jų židinys, jie vis tiek ateidinės.
„Vasarą aktualėjanti problema skruzdės. Vilniuje jų buvo labai daug ir lipo jos pakankamai aukštai. Gal tam turi įtakos besikeičiantis klimatas. Taip pat į namus atkeliaudavo lauke gyvenantys šimtakojai“, - pasakojo V. Dveltova. Anot pašnekovės, dar viena opi sezoninė problema – kačių blusos, su kuriomis tenka kovoti vasarą. Paprastai jas platina benamės katės, o žmogus į namus jų gali parsinešti kad ir ant batų. Tuo tarpu rudenį iš lauko į namus sugrįžta graužikai – pelės ir žiurkės. „Jei namas priklauso savivaldybei, graužikus mes naikiname nemokamai. Norintiems juos išnaikinti patiems šiuo metu yra visokių priemonių – pradedant klijų gaudyklėmis, baigiant nuodais. Tačiau jei graužikų iš tiesų daug, verta jų naikinimą patikėti specialistams“, - patarė epidemiologė.
Tarakonų, blusų, blakių ir kitų gamtos gyvių naikinimas mokamas. Kaina priklauso nuo gyvenamojo ploto dydžio. Po dezinfekcijos į patalpas gyventojai gali grįžti po dviejų valandų.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
