Kaip praneša BBC, per ateinančius du mėnesius keturiolikoje šalių prasidės misijos, kurių metu bus siekiama atrasti išnykusiomis laikomas varlių rūšis.
Misijų metu bus siekiama suieškoti tokias varlių rūšis kaip auksinė Kosta Rikos rupūžė (Incilius periglenes), raudonoji varlė (Atelopus sorianoi), hula varlė (Discoglossus nigriventer).
Amfibijoms labiausiai iš visų planetos gyvūnų gresia išnykimas. Daugelis rūšių nyksta dėl grybelinio vėžio, plintančio vandenyje. Šiuo metu nėra jokio būdo sustabdyti šios infekcijos plitimą. Nors kai kurios varlių rūšys turi imunitetą šiai infekcijai, tačiau, pavyzdžiui, auksinė Kosta Rikos rupūžė (Incilius periglenes) šio imuniteto neturėjo. Tai lėmė, kad buvusi gausiai paplitusi ši rūšis per metus beveik visiškai išnyko.
Išnykimas jau seniai gresia ir kitai varlių rūšiai – skrandžio varlei iš Australijos (Rheobatrachus). Šios varlės jauniklius išnešioja skrandyje. Mokslininkai tikisi, kad gautos žinios, kaip šioms varlėms pavyksta išnešioti jauniklius skrandyje, padės sukurti efektyvesnius vaistus kovoti su skrandžio opomis. Jau 1985 metais šių varlių gamtoje rasti buvo itin sunku.
Pagrindinis šio projekto mokslininkas Robinas Moore'as tikisi ekspedicijos metu atrasti maždaug 100 amfibijų rūšių. Jis teigė, kad prieš keletą metų ekspedicijos Ekvadore metu jis su kitais mokslininkais ieškojo tokių gyvūnų rūšių, kurių niekas nematė jau 12 metų.
R. Moore'as teigė, kad sulaukia iš vietinių gyventojų informacijos apie varles, kurios, buvo manoma, jau išnykusios. Taigi, anot mokslininko, dar yra vilties, kad kai kurios rūšys bus išlikusios.
Mokslininkas R. Moore'as organizuoja Amfibijų specialistų grupę iš Tarptautinės sąjungos už gamtos išsaugojimą.
Kitos ieškomos varlių rūšys yra Afrikos pieštinė varlė (Callixalus pictus) bei Mesopotamijos snapinė varlė (Rhinella rostrata). Afrikos pieštinė varlė anksčiau buvo randama Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Ruandoje. Ši rūšis paskutinį kartą buvo matyta 1950 metais. Mesopotamijos snapinė varlė, turinti piramidės formos galvą, paskutinį katą buvo matyta 1914 metais.
Mokslininkų misijos, ieškant kiekvienos rūšies, gali trukti nuo vienos savaitės iki dviejų mėnesių. Šių misijų rezultatai bus žinomi prieš spalio mėnesį vyksiantį Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konventą.
Šio konvento metu bus nagrinėjamos priežastys, kodėl nepavyko išpildyti 2002 metų pasižadėjimo sumažinti gamtos biologinės įvairovės nykimą iki 2010 metų.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
