Po branduolinio smūgio pirmieji į radioaktyviomis medžiagomis užkrėstą zoną atvyks JAV kariuomenėje tarnausiantys žvalgai – tarakonai.
Jungtinių Valstijų kariuomenėje vis sparčiau įsibėgėja su kiborgais – kibernetiniais organizmais – susijusios perspektyvių tyrimų programos. Pasak žurnalo „National Defense“, amerikiečių mokslininkai pavertė radiacijos nebijančius ir praktiškai bet kokiomis sąlygomis išgyvenančius tarakonus nuotoliniais radioaktyviųjų medžiagų detektoriais.
Teksaso valstijos A&M universiteto Branduolinių tyrimų ir politikos instituto mokslininkų grupė sukūrė miniatiūrinius radiacijos daviklius, kurie tvirtinami prie tarakonų nugaros. Patys tarakonai yra „modifikuoti“ – paversti kiborgais, kad juos būtų galima valdyti nuotoliniu būdu. Įvairias radioaktyvias medžiagas fiksuojantys davikliai, kuriuos į nurodytą atominio sprogimo vietą atgabens radijo ryšiu valdomi tarakonai, JAV kariškiams padės tiksliai įvertinti aplinkos užterštumą nerizikuojant radiacinę žvalgybą vykdančių kariškių sveikata ir gyvybe.
Tokios mobiliosios kibernetinių tarakonų žvalgybos grupės, sudarytos iš maždaug 20 daviklius turinčių vabzdžių, būtų naudojamos teroro aktų, įvykdytų naudojant vadinamąsias „nešvarias“ branduolines bombas, ar tikro branduolinio ginklo panaudojimo atvejais.
Pasak tyrėjų grupės vadovo, branduolinės inžinerijos specialisto Williamo Charltono, tarakonai yra beveik idealūs gyviai radiacinei žvalgybai vykdyti. „Jie gali nepaprastai ilgai išbūti be maisto, jie gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, jie labai atsparūs radiacijai ir gali gabenti itin didelį svorį lyginant su savo pačių kūno mase“, - teigia mokslininkas.
Amerikiečių mokslininkų sukurti kibernetiniai tarakonai šiuo metu gali žvalgyti iki 1 kvadratinio kilometro ploto teritorijas. Kiekvienas iš jų gabena 3 skirtingus daviklius, jų renkami duomenys perduodami per bevielio ryšio tinklą, naudojant miniatiūrines ir mažai energijos vartojančias ryšio priemones.
Tarakonus - žvalgus nuotoliniu būdu valdantys operatoriai galės nukreipti juos tiesia trajektorija arba liepti pasukti į šoną, nes tarakonai nesugeba ropoti atbulomis. Tokie įsakymai bus perduodami didinant fizinį spaudimą vabzdžių antenoms ir įsodintais manipuliatoriais stimuliuojant jų kojų raumenis. Pasak W. Charltono, tai tarakonus veiks taip pat, kaip arklius ar jaučius raginantis botagas.
Mokslininkų teigimu, iš pradžių jie ketino kurti radiacinei žvalgybai tinkamus miniatiūrinius robotus, tačiau įsitikino, kad jų motorinės funkcijos reikalauja pernelyg daug energijos. Tuo tarpu „biologinė platforma“ – tarakonų organizmas – pasirodė esanti kur kas pranašesnė. Tarakonai gali nepailsdami bėgti 35 minutes, jie yra ištvermingi ir gali 3 gramų svorį nešioti bent kelis mėnesius, teigiama pranešime.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
