Šiaulių universitetui dovanojama 600 drugių kolekcija
Šiaulių universiteto gamtos muziejaus įkūrėjas gamtininkas Stasys Gliaudys pastarosiomis savaitėmis baigė rengti ir perdavė universitetui unikalią drugių kolekciją, kurią rinko beveik trisdešimt metų. Iš viso Lietuvoje priskaičiuojama 2500 drugių rūšių, o gamtininko surinktoje kolekcijoje yra apie 600. Didžiausią kolekcijos dalį sudaro vadinamieji didieji naktiniai drugiai, kurių kolekcijoje turima net 400 rūšių. Pelėdgalvių yra 179, sprindžių – 105, verpikų ir bangasparnių – 25, kuoduočių – 21 rūšis, taip pat ir kitų šeimų. Dieninių drugių rinkinyje yra 93 rūšys, tai sudaro apie 90 proc. visos Lietuvos drugių rūšių įvairovės. Iš viso Lietuvoje užfiksuotos 123 dieninių drugių rūšys.
– Naktinių drugių kolekciją iki šiol laikiau namuose. Dabar atvežiau į universitetą, susisteminau ir parengiau apžiūrai. Čia juos ir paliksiu saugoti. Gaila, kad nėra pakankamai vietos juos eksponuoti. Teks sudėti į dėžes. Drugių rinkiniai yra labai jautrūs, todėl dėžutes su stikliniais viršeliais negalima nuolat kilnoti, transportuoti – juk drugiai yra smulkūs ir lengvai pažeidžiami. Be to, drugiai turi būti apsaugoti nuo kandžių ir intensyvios šviesos šaltinių, – sako S. Gliaudys.
– Drugius ir kitus gamtos eksponatus rinkti paskatino tai, kad 1974 m., pradėjęs dirbti dėstytoju tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, neradau jokių vaizdinių priemonių. Dėstyti gamtą be jų – tuščias kalbėjimas. Pradėjau rinkti ir paukščius, vabalus, moliuskus, kitus eksponatus. Šiuo metu muziejuje moliuskų turime per 1000 rūšių. Ne viską, deja, dėl vietos stokos galima eksponuoti. Paukščių taip pat turime beveik 200 rūšių. Šiuo metu muziejuje iš viso yra beveik 3000 eksponatų rūšių. Jeigu vienetais skaičiuotume, tai vien drugių yra beveik 4000. Senovėje žmonės apie drugius dėl jų spalvingumo galvodavo, kad šie kilę iš žiedų. Dauguma naktinių drugių skraido tamsiu paros metu. Daugelis net neįsivaizduoja, kiek turime gražių drugių, lyg meno kūrinių, skraidančių naktį.
Naktiniai drugiai daugiausia buvo gaudomi Šiaulių rajono Kurtuvėnų regioniniame parke ir Gubernijos miške. Šiame nuošaliame miške, kuris mažai lankomas uogautojų ir grybautojų, sugauta per 300 rūšių drugių. Kai kurios iš jų – net poledynmečio laikotarpio. Žymus drugių specialistas R. Kazlauskas sakė, kad reta vietovė gali pasigirti tokia drugių gausa ir rūšių įvairove kaip ši. Remiantis S. Gliaudžio ir P. Motiekaičio tyrimais Gubernijos miške įkurtas Vijolių entomologinis draustinis. Drugių įvairove nenusileidžia ir Kurtuvėnų regioninis parkas.
Drugius nuo 1979 m. intensyviai rinkau ketverius metus, vėliau tik epizodiškai. Ypač daug retų drugių sugavome kartu su Lietuvos nusipelniusiu inžinieriumi P. Motiekaičiu. Jis buvo sukonstravęs nedidelį elektros generatorių, kuris gamino elektros energiją, reikalingą elektros lempai. Kai saulė nusileisdavo, įsirengdavome drugių gaudyklę: pasikabindavome baltą paklodę ir uždegdavome kvarco lempą. Po to prasidėdavo tikras spektaklis. Daugiausia drugių pasisekdavo sugauti, kai naktimis būdavo debesuota ir nebūdavo mėnulio. Mėnulis buvo mūsų didžiausias priešas. Gausiausiai drugiai skrisdavo šiltomis naktimis ir ypač prieš lietų. Drugių tyrimai buvo atliekami labai rimtai. Sezonas prasidėdavo anksti pavasarį, dar nenutirpus sniegui. Orui atšilus iki 5–6 laipsnių pradeda skraidyti tie drugiai, kurie žiemoja suaugę. Daugiausia drugių sugauta liepos mėnesiais, o vėliausiai sugauti drugiai buvo gruodžio mėnesį. Labai svarbu išmanyti, kaip sugauti, kaip numarinti, kaip neprisiliečiant pirštais išskleisti sparnelius, su adatėle pritvirtinti. Drugių įvairovė Lietuvoje didelė. Savo kolekcijoje turime net tokių drugių, kokių Lietuvoje iki tol nebuvo sugauta ir, aišku, nebuvo jų lietuviškų pavadinimų. Turime keletą drugių, kurie išlikę dar nuo poledynmečio laikotarpio prieš 12–13 tūkst. metų. Tarp tokių – pelkinis satyras, pelkinis gelsvys. Jie jau beveik išnykę ir aptinkami tik aukštapelkėse. Stasys Gliaudys gali valandų valandas pasakoti apie savo kolekcijos eksponatus. Jo nuomone, visi drugiai yra savotiškai įdomūs ir gražūs. Spalvos turi savo paskirtį. Pagal spalvas drugiai atpažįsta vienas kitą. Spalva gali padėti pasislėpti arba apsiginti. Patelių spalvos ne tokios ryškios – tai padeda joms geriau pasislėpti.
– Iš dieninių drugių išskirčiau Admirolą. Kiekvienas jo sparnas turi raudoną juostą, kokią turi aukščiausio rango jūrų karininkai. Šis drugys yra keliauninkas, nes jį galima sutikti net Šiaurės Afrikoje. Pas mus atskrenda jis maždaug gegužės mėnesį, padeda kiaušinėlius ant lietuviškų dilgėlių. Čia išsirita jaunoji karta, kuri, kaip ir paukščiai, rudenį keliauja žiemoti į šiltesnius kraštus. Tarp keliaujančių drugių pažymėčiau Usninuką, Ropinį baltuką ir kt. Sunku įsivaizduoti, kad tokie gležni gyvūnėliai nukeliauja šimtus, net tūkstančius kilometrų. Jie pakyla gana aukštai ir keliauja pasinaudodami oro srovėmis, – pasakoja gamtininkas. – Dideli nuopelnai gausinant drugius priklauso didžiajai dilgėlei. Jos lapais minta Admirolo spungės, Dilgėlinukų ir kitų puošnių drugių vikšrai. S. Gliaudys sako, kad neturėtume būti abejingi gamtai, jos grožiui. Gamta – tai mūsų maitintoja, neišsenkantis žinių ir grožio šaltinis. – Čia, muziejuje, galima pamatyti tikrą grožį – nenukopijuotą, patį tobuliausią pirmapradį meną, sukurtą Didžiojo Menininko, – sako gamtininkas.
Gamtininkas S. Gliaudys pastebi didelį jaunimo atotrūkį nuo gamtos. – Jauni žmonės gali išvardyti užsienio muzikos ar sporto žvaigždes, o štai jų žinios apie gamtą labai skurdžios. Didžiulę įtaką daro masinė kultūra, televizija, spalvingi žurnalai. Manau, kad jaunimui trūksta aktyvios veiklos. Prisiminkime, kad prieškario Lietuvoje buvo labai daug įvairiausių jaunimo organizacijų ir korporacijų, kurios aktyviai veikė. Dabar jauni žmones dažnai neturi kuo užsiimti. Labai trūksta ateitininkų, skautų, šaulių, jaunųjų ūkininkų ir kitų panašių jaunimo organizacijų, kurios suburtų besiblaškantį jaunimą. Mūsų visuomenėje atsiranda tokių absurdų, kad net neįtikėtina, jog taip gali būti. Štai chuliganus, išmušusius Seimo langus, apsiima nemokamai ginti geriausi advokatai. O kokiai nors nuskriaustai senutei, norinčiai apginti savo teises teisme, reikia eiti vargo kelius, mokėti pinigus, – sako S. Gliaudys. Apsilankius ŠU Edukologijos fakultete įsikūrusiame Gamtos muziejuje, į akis krenta tai, jog įspūdingi gamtos eksponatai nebetelpa šioje patalpoje. Daug jų sukrauta į spintas ir kantriai laukia geresnių laikų, kai Gamtos muziejus turės erdvesnes patalpas. Be 250 metų skaičiuojančio Vilniaus universiteto gamtos muziejaus, tokio unikalaus ir tiek gamtos eksponatų turinčio muziejaus neturi joks kitas Lietuvos universitetas.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
