Daugybės rūšių dinozaurai turėjo ištobulėjusius ragus ir kaulines klostes, o mokslininkai dešimtmečius ginčijosi dėl to, ar šios ataugos buvo tik dekoratyvinės, ar naudojamos ir kovų metu. Mokslininkas iš Claremont miesto (JAV) rado tikslų įrodymą, kad dinozaurų ragai buvo skirti jų tarpusavio kovoms. Webb Schools miestelyje esančio Raymondo M. Alfo paleontologijos muziejaus direktorius Andrew A. Farke‘as kartu su kolegomis tyrė suakmenėjusius triceratopsų kaulų pavyzdžius, esančius Šiaurės Amerikos muziejuose. Triceratopsai turėjo du masyvius ragus ant galvos ir vieną trumpesnį ragą ant nosies bei skydą primenančią kaulinę klostę aplink kaklą. Mokslininkai palygino triceratopsų ir jiems giminingos kentrozaurų rūšies atstovų kaulus. Kentrozaurai turėjo mažesnius ir ne tokius įspūdingus ragus ant galvos bei didesnį ragą ant nosies, įspūdingai atrodantį su kaukolės atauga, sudarančią kaulinės klostės dalį.
Trečiadienį jie pranešė interneto žurnale „PloS One“, kad triceratopsų kaulinėje kaukolės ataugoje, saugančioje kaklą ir kūną, buvo 10 kartų daugiau kovų paliktų randų, nei kentrozaurų kaulinėje klostėje, nors kiti jų galvos kaulai turėjo panašų skaičių randų. A. Farke‘o teigimu, tai yra aiškus įrodymas, kad triceratopsai naudojo ragą, kovodami tarpusavyje su kitais savo rūšies atstovais, panašiai kaip briedžiai ir kiti šiuolaikiniai ragus turintys gyvūnai kovoja, siekdami pranašumo poravimosi metu. Jie taip pat galėjo demonstruoti ragą poravimosi metu, o didesnis ir gražesnis ragas turėjo reikšti, kad dinozauras yra labiau tinkamas ir pajėgesnis daugintis.
„Manau, kad triceratopsų galvos kaulinės klostės turėjo daugybę funkcijų“, – teigia jis pranešime. „Greičiausiai jie naudojo savo kaukoles taip, kaip jiems norėjosi: kovoms arba gynybai ir savęs demonstravimui.“
