{Straipsnis gal ir nelabai susijęs su mūsų svetainės tematika, bet autorius mūsų narys.)
Vilniaus požemių paslaptys. Apie jas yra girdėjęs bene kiekvienas vilnietis tačiau retas pasidavė jų romantikai. Prisipažinsiu – aš leidausi sugundomas požemių legendų. Prieš metus pradėjau entomologinius Vilniaus rajono, gamtinių bei urbanistinių požemių tyrimus. Mano tikslas buvo surast ir aprašyt požemiuose gyvenančias ar ekologiškai su jais susijusias vabzdžių rūšis. Tačiau šiame straipsnyje neaprašinėsiu tyrimo rezultatų. Atskleisiu stropiai saugoma paslaptį kuri įrodys, kad net prieš pusantro šimto metų statyti požemiai gali saugot XXI amžiaus paslaptis.
Kanalizacinių kolektorių užduotis
Ieškodamas entomologinių egzempliorių, privalėjau išsamiai išstudijuot Vilniaus architektūrinę praeitį ir išsiaiškint kurie pastatai ar gatvės slepia biologiniu atžvelgiu įdomiausius požemius. Pirmenybę teikiau drėgnoms ir skersvėjų nekliudomoms erdvėms. Kaip tik tokiais pasirodė XIX amžiaus pabaigoje statyti kanalizaciniai kolektoriai. Šių požemių labirintas apraizgęs visą senamiestį. Pavyko išsiaiškint, kad šiandien senoji kanalizacija nenaudojama, tik didieji kolektoriai vis dar tarnauja kaip lietaus nutekamoji sistema.
XIX amžiuje toks inžinerijos šedevras tapo tikru išsigelbėjimu nuo choleros epidemijos ne vienam europiečiui. Tuometiniuose miestuose sanitarinės sąlygos buvo pasibaisėtinos. Gyventojų srutos nutekėdavo į geriamo vandens šaltinius. Vandenyje užsiveisdavo Cholera Morbus bakterija kuri patekus į žmogaus žarnyną sukelia diarėja. Nesiimant reikiamų priemonių choleros auka iškeliauja anapilin. Naujai pastatyti kolektoriai iš gyvenamųjų namų nukreipdavo gyventojų srutas į šalia esančias upes. Laikui bėgant buvo nuspręsta, kad taip daryti negražu todėl visos srutos būdavo „peradresuojamos“ į naujausią inžinierinį stebuklą – nuotekų valyklą.
Vilniaus viduriuose
Šiaip ne taip išsiaiškinęs galimą įėjimą į senąją kanalizaciją, jau tą pačią dieną nusileidau po Vrublevskio gatve. Ieškojau vabzdžių, tačiau tai ką pamačiau požemyje privertė pamiršti pirminį kelionės tikslą. Pusantro metro aukščio kolektoriuje virė žiurkių aistros. Jų buvo visa galybė. Purvinos, šlapios ir agresyvios viena kitos atžvelgiu, lakstė čia pat - po mano kojomis. Negana to, nuolatos teka stipri srovė pilna ... fekalų! Iš nedidelių angų kolektoriaus šonuose periodiškai išteka muilinas vanduo. Visas vilniečių „turtas“ akivaizdžiai teka žemyn į Nerį!
Praėjus kelioms dienoms po viešnagės pas žiurkes sunegalavau. Teko kreiptis į medikus, kurie man diagnozavo leptospirozę. Po savaitės ligoninėje sugrįžau į kolektorius prisidengęs burną ir paruošęs mėgintuvėlius. Paėmus stovinčio vandens mėginius paaiškėjo, kad jis užkrėstas netgi trejais užkratais: leptospiroze, jersinioze ir cholera! Pastaroji vilniečiams nepavojinga. Tačiau leptospirozę ir jersiniozę platina žiurkės. Tikėtina, kad pavasarį, lietaus vandeniui užtvindžius kolektorius žiurkės perbėgs į gyventojų rūsius ir būstus. Jei graužikai apšlapins maistą kurį vėliau vartos žmogus atiras tikimybė užsikrėst minėtomis infekcijomis.
Vizualiai įvertinęs graužikų kiekį kanalizacijoje, pradėjau bijoti blogiausio. Yra tikimybė, kad toks kiekis kenkėjų pasikeitus požemio sąlygoms pakils į paviršių ir pradės maitintis viešosioms įstaigoms skirtomis maisto atsargomis, taip sukeldamos jersiniozės ar leptospirozės epidemijas.
Panaši situacija jau buvo pasikartojusi dar tais laikais, kai Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai. Tačiau miesto vadovybė laiku ėmėsi prevencijų ir didesnių nesklandumų buvo išvengta.
Didžioji paslaptis
Ramybės nedavė žinojimas. Juk į Nerį kasdien išteka šimtai litrų srutų ir ne šiaip kur užmiesty, o tiesiai prieš Katedros aikštę. Pradėjau aiškintis kas atsakingas už senąją kanalizaciją. Paaiškėjo, kad kolektoriai UAB“VILNIAUS VANDENYS“ jurisdikcijoje. Bendrovė priklauso keturioms savivaldybėms ir orientuojasi į nuotekų valymą bei vandens tiekimą. Atvykęs į pokalbį su UAB „Vilniaus vandenys“ generaliniu direktoriumi aptariau tik problemas kurias kelia žiurkės, o fekalinių nuotekų sąmoningai nepaminėjau. Direktorius paprašė, daugiau nesilankyti kanalizacijoje. Paklaustas kodėl informavo, kad kolektoriuose gali kauptis metanas, mat drenažinė sistema „vietomis“ sujungta su fekaliniais kolektoriais. Tačiau patys drenažiniai kolektoriai tai ne jų valdžioj, pasirodo „neveikiančius“ kolektorius prižiūri UAB“Grinda“.
Gavau pažadą, kad būsiu palydėtas UAB“Vilniaus vandenys“ darbuotojų ir galėsiu nurodyti vietas kuriose bus padėti nuodai žiurkėms.
Tam tikromis aplinkybėmis kurių neminėsiu, man pavyko gauti senamiesčio kanalizacijos schemas. Pasirodo, kad didžioji dalis Vilniaus nuotekų nepasiekia valymo įrenginių. Fekaliniai vamzdžiai iš gyvenamųjų namų prijungti tiesiai prie drenažinių kolektorių. Pagal fekalinių jungčių su drenažiniais kolektoriais kiekį, labiausiai Nerį „tręšia“: T.Vrublevskio g.; Pilies g.; Vilniaus g. ir visas gatvių labirintas tarp Pilies g. ir Vilnelės. Pasirodo, kad senasis Vilnius tebegyvena XIX amžiuje, o vandens valymo įrenginiai jam vis dar neprieinamas dalykas.
Kai vasara maudysitės Neryje ir dėl neatpažintų plaukiančių objektų pasijausite tarsi tualete – galėsite tuo neabejoti!
Na, tiesa sakant beveik nieko naujo neparašei. Vieša paslaptis, kad y dauguma lietaus kanalizaciju yra pajungtos ir fekalines sistemos, kartais ir atvirksciai ir netik Vilniui.. Darbe kartais susiduriu su renovacijom kanalizaciju, tai patikek, kokių perliukų prisiziuredavau.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
