Vilniaus pedagoginiame universitete tris dienas karaliavo kambarinių augalų kolekcininkai iš visos Lietuvos. Augalų kolekcininkai buriasi į neformalius klubus ir bendrauja internetu, tačiau prisistatyti platesnei visuomenei iki šiol nelabai turėjo galimybių. Pirmieji šią spragą pastebėjo Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos fakulteto botanikai. Prie Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos fakulteto esančią oranžeriją ir anksčiau žinojo didžiausi augalų mylėtojai. Ji – patogioje vietoje, visai netoli miesto centro. Pasak vyresniosios botanikės Teresės Jokšienės, bendraujant su oranžerijos lankytojais kilo noras augalijos lobiais sudominti daugiau žmonių. Svarstant gimė kolektyvinė idėja – bendromis jėgomis su kambarinių augalų kolekcininkais surengti nekomercinę parodą pavadinimu „Augalų labirintai“.
Tris dienas galima buvo apžiūrinėti retus augalus, konsultuotis su kolekcininkais ir klausytis paskaitų apie auginimą bei priežiūrą. Lankytojų srautas, patenkinti parodos dalyvių ir organizatorių veidai neleido apsirikti: renginys pataikė į dešimtuką. Tai reiškė, kad „Augalų labirintai“ smalsuolius bei kolekcininkus pakvies susitikti ir kitais metais. Parodos lankytojų čia laukė dar viena intriga – oranžerijos lubas beveik siekianti vašingtonija. Šiai palmei čia jau ankšta, o jos genėti – nevalia. Oranžerijos šeimininkai pasiūlė visuomenei prisidėti prie diskusijos dėl tolesnio augalo likimo – kur jam rasti naujus namus? Naujosios šviesios, šiltos patalpos turėtų būti bent 8 metrų aukščio.
„Augalų labirintai“ sudomino daugiau kaip 70 dalyvių iš visos Lietuvos. Vieni kolekcininkai pristatė vos tris, kiti – kelias dešimtis augalų, parodoje suskirstytų į kelias grupes: mažas dykumų kampelis, takas per pelkes, atogrąžų sodas. Dalyvavo ir garsiausi Lietuvos botanikos sodai, ir į įvairius neformalius klubus besiburiantys kolekcininkai. Antai panevėžietis darbininkas Rimvydas Mantuškevičius pristatė dalį savo kaktusų kolekcijos, kurioje – apie 100 skirtingų rūšių. Vyras prisipažino šią kolekciją sukaupęs per dvejus metus, tačiau tą pomėgį turėjęs ir jaunystėje, iki būtinosios tarnybos kariuomenėje. Žmonos dovanotą kaktusą, nuo kurio atgimė aistra, panevėžietis taip pat atsivežė į parodą. Jis neslėpė, kad jam tai – pirmoji paroda.
Vilnietė humanitarė pedagogė Rima Žibutė rado savo pavardei artimą aistrą – augina sanpaulijas, kurios neretai vadinamos afrikietiškomis žibuoklėmis. Moters kolekcijos pradžia – maždaug prieš penkerius metus į rankas patekusi pirmoji autentiška veislė (beje, nepamesti tikrojo veislės pavadinimo – viena svarbiausių kolekcininkų taisyklių: augalas su pamestu vardu tampa niekinis). Dabar jos namuose – apie 300 įvairiausių sanpaulijų, besiskiriančių ne tik žiedų spalva, bet ir dydžiu, forma, lapais. Yra veislių šviesiais ir tamsiais, margais ir net baltais, tarsi glamžytais, banguotais ir lygiais lapais. Yra neįprastai didelių ir miniatiūrinių, kupstinių, svyrančių sanpaulijų. Kaip ir kiti kolekcininkai, naujų egzempliorių savo kolekcijai ponia Rima dažniausiai parsisiųsdina iš užsienio. „Tai gana kaprizingas augaliukas. Tačiau, kai pagauni paslaptį, auginti gana lengva“, – teigė sanpaulijų augintoja.
O štai apželdintojas-floristas iš Šiaulių Andrius Plindinas parodoje atstovavo orchidėjų augintojams. Šias prabangias gėles jis augina trejus metus. „Iki tol tam nebuvo nei sąlygų, nei galimybių“, – neslėpė jaunas vyras. Orchidėjų auginimas – nepigus pomėgis: augalai sunkiai dauginami, kainuoja apie šimtą litų. Namuose beveik 30 rūšių kolekciją turintis A.Plindinas į Vilnių atvyko traukiniu, tad savo augalų neatsivežė, jis talkino kolegoms iš orchidėjininkų klubo – darbavosi improvizuotame parodos kioskelyje, kuriame galima buvo įsigyti pačių kolekcininkų išaugintų augalų, konsultavo lankytojus. „Phalaenopsis – viena populiariausių, visai nelepi orchidėjų rūšis. Žydi gausiai, pakartotinai, tik svarbu neskubėti nukirpti žiedynstiebio – iš miegančių akučių Phalaenopsis vėl krauna žiedus“, – naudingų patarimų negailėjo Andrius.
Pirmoji parodos diena buvo skirta vaikams. Reikėjo matyti ir stebėtis, su kokiu susidomėjimu jie apžiūrinėjo kolekcijas. O kaip atidžiai klausėsi legendinio prof. Ričardo Kazlausko, kuris pasakojo apie asmeninę kolekcionavimo patirtį! Patirtis iš tiesų įspūdinga ir įkvepianti, vaikystėje prasidėjusi nuo lapų, samanų rinkimo. Jaunoji auditorija aikčiojo išgirdusi, kad žinomas gamtininkas savo laiku sode turėjo per 300 rūšių gėlių, o namuose – daugiau kaip 2 tūkst. kaktusų. Vaikai nuoširdžiai juokėsi klausydamiesi priglaustų gyvūnų istorijų: pvz., kaip profesoriaus bute šeimos nario teisėmis gyveno bebras, o dabar – visą vonią užimanti 4 kg svorio iguana, taip pat medvarlė, kuri į mūsų šalį atvyko iš Kinijos kartu su prekių siuntiniu. Įspūdingi skaičiai: ne ketindamas kolekcionuoti, o vien tik norėdamas padėti į bėdą patekusiems gyvosios gamtos atstovams, profesorius buvo priglaudęs 110 Lietuvos paukščių ir 70 žinduolių rūšių.
Gamtininko paskatinamasis žodis pažinti gyvąją gamtą ir imtis kolekcionuoti augalus, vaikams padarė įspūdį. Jie neskubėjo skirstytis, dar ilgai būriavosi aplink prof. R.Kazlauską – norėjo pasigirti parodoje įsigytu augalėliu, išgirsti dar kokią nors istoriją ar patarimą.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
