Sodų bendrijos „Šilas“ ramybę vakar sudrumstė netikėta viešnia – didžiulė juoda gyvatė. Ją užtikęs panevėžietis nuo patirto išgąsčio akimirkai prarado amą ir tiesiog nežinojo, ko griebtis. Maždaug dviejų metrų šliužas garsiai šnypštė ir taikėsi kirsti. Atsipeikėjęs vyriškis puolė skambinti įvairioms tarnyboms, bet jos pagelbėti neskubėjo. Žmogui nieko kito neliko, kaip tik apvynioti gyvatę ant grėblio, nunešti į mišką ir paleisti.
Panevėžiečiai Kęstutis ir Jūratė Rupliai įsitikinę, kad jų ir kaimynų poilsis kolektyviniame sode „Šilas“ vakar galėjo baigtis liūdnai – į sodą atšliaužusi didžiulė juoda gyvatė išgąsdino visus. Paliesta ji šnypštė, taikėsi kirsti ir pamažu šliaužė į sodų gilumą, kur ją pagauti būtų buvę sunkiau. Pirmiausiai K.Raupys paskambino dukrai į Vilnių ir tiksliai nusakė visus gyvatės požymius: spalvą, dėmes, dydį, elgesį. Merginai pavyko išsiaiškinti, jog pagal išvardintus požymius ji gali būti į Raudonąją knygą įrašyta juodoji angis, kurios įgėlimas žmogui yra labai pavojingas. Sužinoję apie tai sodo bendrijoje „Šilas“ buvę žmonės dar labiau sunerimo.
Informacijos telefonu sužinojęs kelių gamtos apsauga besirūpinančių institucijų telefonų numerius, sodininkas vinimi juos išbraižė ant namo sienos – po ranka nebuvo nei popieriaus, nei pieštuko. O tuo metu gyvatė net nesiruošė palikti sodo – ji toliau šnypštė ir taikėsi kirsti į šakas, kuriomis žmonės bandė ją nustumti tolyn. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas gyvatės išgąsdintiems panevėžiečiams tegalėjo tik patarti. „Padėti negalėjome. Neturime net įrankių gyvatėms gaudyti. Patariau žmonėms neimti jos rankomis, elgtis labai atsargiai“, – PB sakė pranešimą apie sode šliaužiojusį didelį roplį per ilgus darbo metus pirmą kartą gavęs viršininkas.
Patarti tegalėjo ir kitos tarnybos. Vienos iš jų patarimu K.Raupys ir pasinaudojo. Padedamas kaimynų, jis atsargiai apvyniojo gyvatę ant grėblio ir nunešė ją į mišką. Tik paleista angis nuvinguriuoti miško gilumon neskubėjo – ilgai gulėjo vietoje ir tarsi taikėsi šliaužti atgal, prie žmonių. Apie žmones kiemuose ar soduose gąsdinančias gyvates pranešimų gaunama itin retai. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vadovas Giedrius Motiejauskas tokio atvejo taip pat neatsimena. Tiesa, prieš keletą metų jam teko kartoninėje dėžėje išvežti įspūdingo dydžio žaltį.
„Gyvatėms gaudyti neturime jokios gaudyklės. Įvairiais kitais žmonių ir gyvūnų susidūrimo atvejais gelbsti Gyvosios gamtos inspektoriai, veterinarai, gaisrininkai, kitos tarnybos“, – konstatavo G. Motiejauskas. Pasak jo, dar galima kreiptis į Lietuvos gyvūnų globos asociaciją Kaune. Tačiau šios tarnybos darbuotojai taip pat kažin ar važiuotų, jei jiems būtų pranešta apie sveiką, nesužeistą gyvūną. Specialistai gali tik patarti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
