Pranešimais apie krabus Lietuvos vandenyse žmonės nori išgarsėti. Mokslininkai tai vertina kaip neatsakingus poelgius. Taip Lietuvos ežeruose ir upėse galima išplatinti naujakurius augalus ir gyvūnus, kurie negrįžtamai pakeis mūsų aplinką.
Krabai ežeruose
Lapkričio 18 dieną medžiotojai pranešė, kad Gerdavos upelyje netoli Lūkšto ežero rado didelį krabą. Jį perdavė Lambardžių girininkui Jonui Šedbarui, o šis pristatė į Varnių regioninio parko direkciją. Varnių regioniniame parke rastas krabas buvo atvežtas į Klaipėdą atlikti gyvūno biologinę analizę. Varnių regioninio parko gamtosaugos specialistas Laurynas Novikas prisiminė, kad šių metų vasarą Varnių gyventojai teigė matę ropojantį krabą ir Lūkšto ežero pakrantėje. Šis krabas į mokslininkų rankas nepakliuvo. Prieš trejus metus Kupiškio rajone Lėvens upės tvenkinyje neva buvo rastas krabas, kuris mokslininkams taip pat nepristatytas. Ištyrus Varnių regioniniame parke rastą gyvūną nustatyta, kad jis priklausė gauruotažnyplių krabų rūšiai.
90 gramų patino nugarinio galvakrūtinės šarvo (karapakso) skersmuo buvo 56 milimetrai, aukštis 60 milimetrų. Ant krabo rasti 4 sėslieji maždaug vienerių metų amžiaus ūsiakojai vėžiukai – jūrų geldutės (balanusai). Kitų gėlavandenių augalų ir bestuburių nerasta.
Sunkiai pritampa
Praėjusiais metais leidinyje „Jūra“ (liepos 21 d.) informavau, kad yra sudarytas Lietuvos krabų registras nuo 1935 metų. Gauruotažnypliai krabai Europoje yra naujakuriai. Į Šiaurės jūros upių deltų intakus jie atkeliavo 1912 metais. Pradžioje jie labai sparčiai dauginosi, padarė žalos. Baltijos jūroje šie krabai pastebėti 1934-1935 metais. Tuo metu pirmieji krabai sugauti ir Lietuvoje ties Melnrage. Gauruotažnypliai dėl nepalankių sąlygų Baltijos jūroje sunkiai pritampa. Skirtingai nei Šiaurės jūroje, Baltijos jūroje jie nepadarė nuostolių žvejams.
Krabų čia yra pernelyg mažai. Kol kas negalime tiksliai pasakyti, kur Baltijoje yra jų veisimosi vietos. Nerasta nei lervų, nei jaunų krabiukų – vien suaugę krabai. Baltijos jūroje, kur mažas druskingumas, krabams veistis yra nepalankios sąlygos. Todėl labai retai pakliūva ir ikrus nešiojančios patelės. 2002 metais Kuršių mariose aptikta nauja rūšis - dumblinis krabas. Jis gali gyventi mažo 1-5 promilių druskingumo vandenyje, bet veisiasi tik jūros vandenyje. Baltijos jūros druskingumas 7 promilės.
Gyventojų pokštai?
Toli nuo jūros aptikti krabai kelia mįslių. Varnių regioniniame parke rasto krabo karapaksas buvo įtrūkęs. Kai kurie gamtininkai mano, kad jį atnešė paukštis. Deja, paukščiai krabais nesimaitina. Tiek į Varnių parką, tiek į Lėvenį krabai negalėjo patekti vandeniu, nes jie izoliuoti, nėra tiesioginių intakų į Kuršių marias ar Baltijos jūrą. Bendra yra tai, kad abi krabų radimvietės yra šalia magistralinių kelių ir poilsiaviečių. Galima daryti prielaidą, kad krabus galėjo paleisti kokie nors pokštininkai, galbūt net ir žvejai. Kaip kitaip paaiškinti, kad krabai tiek toli atsidūrė gėluose ir dar šaltiniuotuose vandenyse. Tokios gyvenimo sąlygos krabams yra labiausiai nepriimtinos.
Pradžioje mokslininkai bus linkę abejoti ir 2002 metų pranešimu, apie Nemune ties Smalininkais sugautu krabu. Kol kas tai yra laikoma toliausia gauruotažnyplių krabų radimo vieta gėluose vandenyse.
Elgiasi neatsakingai
Šiuo metu pasaulyje opi yra įvairių rūšių naujakurių plitimo problema. Nauji vandens gyvūnai iš kitų pasaulio vietų skverbiasi į Europą ir Lietuvą. Vienos rūšys naujakurės plečia savo gyvenamąsias vietas natūraliai, dėl bendro klimato atšilimo. Kitoms įsitvirtinti trukdo žmonių veikla. Dėl neigiamos žmonių veiklos Europos vandenys „praturtėjo“ daugiau nei keturiasdešimčia naujų vėžiagyvių ir kirmėlių rūšių. Vien Lietuvoje atsirado per dešimt naujų rūšių. Žmonės, kurie sugavę pajūryje krabą ar kitokį gyvūną gabena juos į gėlavandenius vandenis, elgiasi neatsakingai. Krabai gėlavandeniuose ežeruose gal ir nepradės veistis, nes jiems yra netinkamos sąlygos. Tačiau kartu su krabais į ežerus gali pakliūti įvairūs kitokie smulkūs organizmai, kurie per dešimtmečius gali pažeisti šių telkinių ekologinę pusiausvyrą.
Vakar pagavau su draugu Gauruotaznypli kraba Klaipedos Viljalmo kanale, buciau parsivezes namo ir nufotkines, bet turejau skubet kitur...Vienu zodziu nebuvo galimybiu man ji parsivest namo...Kitamet nusprendem su draugu pasimt apvalangus ir varyt krabu gaudyt
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
