Bičių motinėlės kvapu apsisaugo nuo kitų bičių antipatijos
Bičių motinėlės išskiria tokį cheminių junginių kokteilį, dėl kurio politikai viską atiduotų: motinėlės kvapas garantuoja tranų ir darbininkių ištikimybę, darbštumą ir kruopščią spiečiaus valdovės priežiūrą. Neseniai paaiškėjo, kad šis kokteilis taip pat neleidžia darbininkėms nemėgti motinėlės. Tai reiškia, kad patyrus ką nors neigiamo esant netoli motinėlės, darbininkės neišmoksta nekęsti spiečiaus valdovės, rašo nature.com.
„Jos vis dar gali reaguoti į tai, kas nemalonu. Bet jos negali susieti konkretaus dirgiklio su nemaloniomis pasekmėmis“, - sakė Otago universiteto (N.Zelandija) mokslininkė Alison Mercer. A.Mercer su kolegomis tai patikrino mokydamos bites susieti tam tikrą kvapą (ne motinėlės) su nestipriu elektros smūgiu. Bitės buvo pritvirtinamos, paskleidžiamas kvapas ir tuomet trenkiama elektra. Į elektros smūgį bitės reaguoja iškišdamos geluonį. Kelis kartus pakartojus kvapo ir smūgio kombinaciją jau užteko vien kvapo, kad susidarytų sąlyginis geluonies iškišimo refleksas – bet tik tuo atveju, jei bitės neužuodė motinėlės.
Bitės, kurioms buvo duodama uosti motinėlės feromonų, ir konkrečiai junginio, vadinamo homovanililo alkoholiu (HVA), nesugebėjo susieti kvapo ir elektros smūgio. Tačiau jos galėjo susieti tam tikrą kvapą ir maistą. Tai rodo, kad HVA specifiškai blokuoja gebėjimą jausti antipatiją, o ne bendrą gebėjimą mokytis ar fizines reakcijas. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Science“.
Ankstesniais darbais nustatyta, kad HVA veikia bičių smegenis per signalinę molekulę, vadinamą dopaminu. Žmonių organizmuose nuo dopamino priklauso motorinė kontrolė ir su atlygio siekimu susijęs elgesys. Tuo tarpu vabzdžių organizmuose nuo dopamino priklauso motorinė kontrolė ir antipatija. Teigiamos asociacijos priklauso nuo kito cheminio junginio, vadinamo oktopaminu. Tai gali paaiškinti dėl ko HVA neveikė bičių reakcijos į maistą. HVA yra tik vienas iš daugelio junginių, sudarančių motinėlės žiautarų kvapą, pasklindantį per visą kūną. Motinėlę prižiūrinčios darbininkės valdovę prižiūri straubliukais ir antenomis. Tuomet jos susimaišo su kitomis avilio gyventojomis ir paskleidžia motinėlės feromonus kitoms bitėms. Tai nuramina avilį ir neleidžia bitėms darbininkėms daugintis. „Kai tik spiečiuje atsiranda motinėlė, jaunos darbininkės tampa mažiau aktyviomis ir mažiau agresyviomis“, - sakė A.Mercer. Tai kam gi bičių motinėlei reikia cheminiu būdu trukdyti darbininkėms išmokti jos nekęsti? Pasak A.Mercer, viena iš galimybių – kad bičių motinėlėms gali kilti problemų su kūno kvapu: esant didelėms koncentracijoms feromonų mišinys tampa bičių repelentu.
„Galima pasiekti bet kokios kvapiosios medžiagos perteklių. Tai būdinga ir žmonėms. Jei bitės darbininkės yra labai arti motinėlės ir per daug dažnai uodžia jos dėl didelio stiprumo nemalonų kvapą, tai darbininkės gali pradėti vengti savo valdovės. Ir tai gali būti mirtinai pavojinga“, - aiškino mokslininkė. Simon Fraser universiteto (Kanada) entomologas Markas Winstonas sakė, kad tyrimas pateikia įdomios informacijos apie bendravimo ir genų ryšį, bet, jo manymu, „motinėlės smarvės“ paaiškinimas nėra įtikinamas. „Abejoju, kad feromonų koncentracijos kolonijoje gali būti tokios didelės, kad taptų repelentu“, - sakė mokslininkas. Bet, jo manymu, apsisaugojimas nuo antipatijos gali būti svarbus kitokiai bičių veiklai.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
