Dzūkijos gyventojus ir gyvulius vėl puola kraujasiurbiai mašalai. Nors su jais kovojama jau devynerius metus, šiemet vabzdžių kaip niekad daug, nes kaimyninėje Baltarusijoje jie visai nenaikinami, o pas mus tam skiriama per mažai lėšų, praneša LTV naujienų tarnyba. Merkinės piliakalnį šienaujantis Leonas Bilinskas sako, kad jį dabar labiau vargina ne karštis, o puolantys upiniai kraujasiurbiai mašalai, nuo kurių neįmanoma apsiginti. Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra pasakoja, kad mašalai pačiam lauko darbų įkaršty ypač kankina ūkininkus, puola gyvulius. „Perkam įvairius tepalus, aliejus, bet nelabai kas padeda. Jų tiek daug, kad net baisu – ir žmonės kenčia ir gyvuliai“, – skundėsi Merkinės seniūnijos ūkininkė Virginija Garškova. Su mašalais Lietuvoje jau kovojama 9 metus. Į Nemuną Lazdijų rajone šiemet vėl supilta beveik 6 tonos biologinio preparato „Vectobak“, kaip ir pernai – už 250 tūkst. Lt, gautų iš valstybės rezervo. Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovai tikina, jog jo reikėtų bent dvigubai daugiau, tačiau valstybė tam neskiria pakankamai lėšų.
„Kanda ir dėl to, kad Baltarusijoje nėra jie naikinami. Ten galioja labdaros įvežimo mokestis, kuris kainuoja tiek, kiek visas preparatas. Pasienyje, pagal mokslininkų tyrimus, praėjus 7 dienom po pylimo, vieną žmogų per 10 minučių puola maždaug 150 mašalų. Alytuje prie Nemuno maždaug 10–15“, – teigė Romas Balčius, Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovas.
Mokslininkai neprognozuoja, kada gali būti išnaikintos upinių mašalų lervos – tai esą priklausys nuo gamtinių sąlygų ir nuo to, kiek lėšų kovai su kraujasiurbiais skirs ne tik Lietuva, bet ir Baltarusija.
„Perkam įvairius tepalus, aliejus, bet nelabai kas padeda. Jų tiek daug, kad net baisu – ir žmonės kenčia ir gyvuliai“, – skundėsi Merkinės seniūnijos ūkininkė Virginija Garškova. Su mašalais Lietuvoje jau kovojama 9 metus. Į Nemuną Lazdijų rajone šiemet vėl supilta beveik 6 tonos biologinio preparato „Vectobak“, kaip ir pernai – už 250 tūkst. Lt, gautų iš valstybės rezervo. Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovai tikina, jog jo reikėtų bent dvigubai daugiau, tačiau valstybė tam neskiria pakankamai lėšų. 
