Trečiadienį pradėjo veikti tinklalapis, kuriame siekiama sukaupti informaciją apie beveik 2 milijonus gyvūnų, augalų ir kitų gyvybės formų rūšių. Per ateinančius 10 metų „Gyvybės enciklopedijos“ projekto vykdytojai kurs puslapis visoms 1,8 mln. rūšims, kurios dabar yra įvardintos, praneša nature.com. Apie daugelį šių rūšių planuojama pateikti daugialypės terpės informacijos – vaizdus, filmuotą medžiagą, grafikus ir rašytinę informaciją. Visame pasaulyje jau pradėta daugybė projektų, kurių tikslas yra internete sukataloguoti visas gyvybės formas. Bet šis projektas išsiskiria tuo, kad „tai yra tolesnis žingsnis, kurio tikslas yra ne sukataloguoti visas egzistuojančias rūšis, bet taip pat apie jas pateikti enciklopedinę informaciją“, - sakė vienas iš kito projekto („Catalogue of Life“ – Gyvybės katalogas) vadovų Frankas Bisby. Kovo mėnesį šiame kataloge buvo įrašytas milijonasis lotyniškas rūšies pavadinimas.
Projektą bendromis pajėgomis vykdys Smithsonian institutas, Field muziejus, Harvardo universitetas, Jūrų biologijos laboratorija, Biologinės įvairovės paveldo biblioteka ir Misūrio botanikos sodas. Harvardo universiteto garbės profesorius Edwardas O. Wilsonas yra vienas iš projekto krikštatėvių. Jis prognozuoja, kad visos pasaulio informacijos apie bioįvairovę surinkimas ir parengimas skaitymui bus naujas reiškinys. „Enciklopedija bus mūsų „makroskopas“, palyginamas su biologų naudojamu mikroskopu“, - sakė profesorius. Enciklopedijos projekto vykdytojai tikisi apjungti visų panašių projektų vykdytojų, taip pat ir Gyvybės katalogo vykdytojų, pastangas. Bet pakalbėti apie taksonomų iš įvairiausių universitetų ir institutų indėlį į viki-tipo duomenų bazę yra paprasčiau nei tai iš tikrųjų padaryti, sakė Glazgo universiteto taksonomas Rodas Page‘as, turintis savo duomenų bazę, vadinamą „iSpecies“ ir be įsipareigojamų dalyvaujantis naujosios enciklopedijos projekte.
R.Page‘o atsargaus vertinimo priežastis – tai žinojimas, kad žlugo ne vienas panašus projektas: visi jie susidūrė su turinio, kuriuo žadėta užpildyti interneto puslapius, trūkumu. „Tai ne pirmas kartas, kai žmonės sako: šįkart turime daug pinigų, kad internete aprašytume visas rūšis“, - sakė taksonomas. Nėra aišku kaip Gyvybės enciklopedija bus išlaikoma ilgą laiką. F.Bisby sako, kad Gyvybės katalogo išlaikymui reikia bent 2-4 dolerių per metus kiekvienai duomenų bazėje įrašytai rūšiai. Bet enciklopedijai šie kaštai tikriausiai būtų gerokai didesni, nes planuojama pateikti daug daugiau ir įvairesnės informacijos.
„Elektroninės informacijos išlaikymas apskritai yra didžiulė problema“, - sakė R.Page‘as. MacArthuro fondas pradžiai į projektą investavo 10 mln. dolerių ir iš viso žada 50 mln. dolerių. Dar 2,5 mln. dolerių projektas gaus iš Alfredo P. Sloano fondo. Enciklopedijos sudarytojų komanda tikisi, kad jie sugebės vartotojams pateikti gausybę patikrintos kokybės biologijos žinių, taip pat specifinės informacijos taksonomams, molekulinės biologijos specialistams, genetikams, fiziologams ir gamtosaugininkams. Tai turėtų būti naudinga įvairių šakų mokslininkams. Pavyzdžiui, duomenys apie tam tikros rūšies gyvenamas teritorijas leistų gamtosaugininkams lengviau modeliuoti klimato kitimo įtaką tam tikrai rūšiai, - sakė F.Bisby. „Jeigu tai bus padaryta tinkamai, tai bus nuostabu“, - sakė R.Page‘as.