Lietuvių namuose - egzotinės fermos
Dovilė Filmanavičiūtė, Raimonda Mikalčiūtė,
Gina Kubiliūtė, "15 min"
J.Kalinsko nuotr.
Vorai, driežai, beždžionės, krokodilai, gyvatės - vieniems tai baisiausias gyvenime košmaras, kitiems - kasdienybė, kuri teikia daugiau džiaugsmų nei rūpesčių. Vilnietis Tomas Abramenko prieš metus susibičiuliavo su tarantulais, pavojingais delno dydžio vorais. "Dešimt mėnesių naršiau internete, bendravau su vorus auginančiais žmonėmis, kol pagaliau tarantulus perpratau", - pasakojo 25-erių dizaineris. Pirmąjį voriuką vaikinas parsinešė iš draugo, vėliau įsigijo dar vieną, o dabar iš viso turi 12 vorų - 10, gyvenančių ant žemės, ir 2 - medžiuose. "Mano vorų gimtinės - Malaizija, Indija, Afrika, Lotynų Amerika. Šie tarantulai taikūs. Agresyvių "draugų" turiu tik porą, jie iš Nigerijos. Kiekvienas voras turi skirtingą išvaizdą ir lotynišką pavadinimą, todėl juos atskiriu lengvai, net vardų jiems galvoti nereikia", - pasakojo Tomas. Pasak vaikino, ir pats pavojingiausias gyvūnas gali tapti draugu, jei taikiai su juo elgsiesi: "Tarantulus į rankas imu tik būtiniausiu atveju. Tai darau lėtai ir jų neerzindamas, todėl jie man nėra įgėlę. Žinau, kad tokiu atveju reikėtų gerti labai daug pieno." Tomas "15min" pasakojo, kad dabartiniai jo kaimynai apie gretimame bute gyvenančius delno dydžio vorus nieko neįtaria, bet tik todėl, kad jis dar nespėjęs su visais jais susipažinti. "Kai gyvenau studentų bendrabutyje, apie mano tarantulus žinojo visi. Juokingiausia buvo situacija su bendrabučio valdytoja. Ji auginti voriukus man leido, tačiau į kambarį užeiti nebedrįso nuo to laiko, kai jie ten apsigyveno", - pasakojo egzotiškų augintinių šeimininkas. Tuo tarpu kaunietis Ignas Levandavičius ir jo žmona, veterinarė Agnė, artėjant šeimos narių gimtadieniams jau seniai nesuka galvos dėl dovanų. Jie žino, kad tiek vienam, tiek kitam didžiausias džiaugsmas bus naujas gyvūnas.
Šiuo metu nuosavame name Kauno rajone gyvenančios poros "ūkyje" yra 25 gyvūnai: 5 šunys, 2 šeškai, amatinų pora, beždžionėlė ir 15 žirgų, kuriais nuo seno žavisi Agnė.
Šiuo pomėgiu, regis, užsikrėtė ir jos vyras. Vieno gimtadienio proga žmona jam padovanojo visą ponių šeimyną. 1,5 metų beždžionėlė Džiuzepė - dar viena gimtadienio dovana. "Mūsų Julius, Gabija ir beždžioniukas vienas paskui kitą laksto, dalijasi žaislais", - juokėsi 1-erių ir 2 metų vaikus auginanti moteris. Turimais augintiniais Levandavičiai nežada apsiriboti. "Jau esame užsisakę meškėną ir mangustą", - prisipažino Agnė.
Užsukus į Klaipėdos šiaurinėje miesto dalyje esantį erdvų bei įvairiausių gyvūnų pilną namą, lauko balkone iškart pasitinka karksintis varnas. Keisčiausia tai, kad jis vaikšto laisvas ir nė nemėgina išskristi į laisvę. "Jis jau prisirišęs prie mūsų. Be to, negali paskristi, - šypsojosi namų šeimininkė Elena Šopienė. - Jį norėjo sušerti fazanams, tačiau nelaimėlį atnešė man." Ir tai ne vienintelis gyvūnas, kurį pažįstami jai patikėjo globoti. Pitonas, didieji tarakonai, iguana, skorpionai, vorai paukštėdos, žuvys, įvairūs paukščiai... Elena net tiksliai nežino auginamų gyvūnų skaičiaus. Visi jie arba buvo sužeisti, arba kas nors nebenorėjo auginti ir išsižadėjo. Vienintelę kalbančią papūgą, kuri mėgsta svečiams leptelėti "Ko žiūri? Eik namo", Elena nusipirko. Kadangi namuose iš keturių suaugusių sūnų liko gyventi tik vienas 18-metis, tai ir globotiniams daugiau laiko Elena galinti skirti. Pamaitinti, išvalyti, apžiūrėti gyvūnėlius užima gerą pusdienį. Svarbiausia, anot pašnekovės, kiekvienas žmogus turi būti psichologiškai pasiruošęs auginti gyvį.
"Parduotuvėse dabar galima įsigyti įvairiausių gyvūnų. Bet reikia suprasti, kad jie nėra žaislai. Su kiekvienu augintiniu reikia turėti kantrybės, jam skirti laiko ir, aišku, meilės", - akcentavo moteris.
kad visi panasaus pobudzio straipsniai truputi "nusipievina". beje Eligijau kode neidejai straipsnio is veido zurnalo? ten taip graziai apie tave aprase :shy: ;] ir musu egzotika.info pamineta buvo
parašiau prašymą redakcijai dėl to straipsnio perpublikavimo pas mus, dar negavau leidimo
be leidimo stengiamės nieko nedėti, kad neapkaltintu plagijavimu ar vagyste :read:
suprantu, oki poki ;] na kita vertus kas nores tas nusipirks zurnala.. as vat vis nepritaikau progos nulekti isigyti ta VetInfo zurnaliuka, ten kiek maciau yra ir mano augintiniu ;]]]
Pasak vaikino, ir pats pavojingiausias gyvūnas gali tapti draugu, jei taikiai su juo elgsiesi: "Tarantulus į rankas imu tik būtiniausiu atveju. Tai darau lėtai ir jų neerzindamas, todėl jie man nėra įgėlę. Žinau, kad tokiu atveju reikėtų gerti labai daug pieno." Tomas "15min" pasakojo, kad dabartiniai jo kaimynai apie gretimame bute gyvenančius delno dydžio vorus nieko neįtaria, bet tik todėl, kad jis dar nespėjęs su visais jais susipažinti. "Kai gyvenau studentų bendrabutyje, apie mano tarantulus žinojo visi. Juokingiausia buvo situacija su bendrabučio valdytoja. Ji auginti voriukus man leido, tačiau į kambarį užeiti nebedrįso nuo to laiko, kai jie ten apsigyveno", - pasakojo egzotiškų augintinių šeimininkas. Tuo tarpu kaunietis Ignas Levandavičius ir jo žmona, veterinarė Agnė, artėjant šeimos narių gimtadieniams jau seniai nesuka galvos dėl dovanų. Jie žino, kad tiek vienam, tiek kitam didžiausias džiaugsmas bus naujas gyvūnas.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
