Sakoma, esi tai, ką valgai. O tai neabejotinai teisinga kalbant apie Rhabdophis tigrinus - zoologai nustatė, kad ši gyvatė ėda nuodingas varles ir vėliau panaudoja jų nuodus savigynai. Azijoje gyvenanti gyvatė R. Tigrinus nesivargina pasigaminti savo nuodų, kurie jai padėtų apsisaugoti nuo kitų plėšrūnų. Šiai gyvatei kur kas paprasčiau pasisavinti aukų nuodus ir pernešti juos į savo nuodų liaukas naudojimui ir saugojimui. Šios gyvatės maitinasi įvairiausiu maistu. Jų valgiaraštyje dažnai būna ir varlės, išskiriančios apsiginti padedančius nuodus, vadinamus bufadienolidais, rašo nature.com. Besimaitinant tokiomis varlėmis, gyvačių nuodų liaukos prisipildo beveik identiškais nuodais, pranešė tyrimą atlikusi Deborah Hutchinson, kuri tyrimą Old Dominion universitete (JAV) atliko kartu su kolegomis. Jei gyvačių valgiaraštyje varlių nėra, tai jos ir pačios nesukaupia jokių nuodų, pridūrė mokslininkai. Tyrimo rezultatai publikuojami leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Daugelis bestuburių – pavyzdžiui, jūrų šliužai – surenka ir saugo toksinus iš augalinio maisto. Šiais toksinais jie apsisaugo nuo plėšrūnų. Kelios nuodingų varlių rūšys savo nuodus taip pat gauna iš nuodingų vabzdžių ar kitų maisto šaltinių. Bet atvejai, kuomet stuburiniai plėšrūnai savo reikmėms naudotų stuburinių aukų nuodais, yra ypatingai reti. Iki šiol buvo žinoma tik apie laikiną iš stuburinių pasisavintų nuodų laikymą.
Gyvatės nuodus saugo dariniuose, vadinamuose sprando liaukomis, esančiomis kaklo nugarinėje pusėje. Susidūrus su pagrindiniu plėšrūnu sakalu, gyvatės užima gynybinę poziciją ir išskleidžia kaklą demonstruodamos liaukas. Jei paukštis įkerta gyvatei, nuodai būna išskiriami. Gyvatės, kurių valgiaraštyje nebūna nuodingų varlių, taip pat neturi ir nuodų. Jos tokios gynybinės pozos nenaudoja, tvirtina D.Hutchinson. „Tokios gyvatės tiesiog sprunka“, - sakė mokslininkė.
Bet jei nuodų pakanka, tai motinos dalį jų netgi gali perduoti savo palikuonims prieš šiems gimstant – arba per kiaušinio baltymą, arba per kiaušinių dėjimo latako sieneles.
D.Hutchinson su kolegomis vis dar tiksliai negali pasakyti kaip būtent gyvatės išsisuka nuo varlių nuodų poveikio ir perneša juos į savo liaukas nesuvirškintus. Taip pat neaišku ir tai, ar nuodai yra modifikuojami chemiškai arba kuri nuodų versija yra stipriau veikianti.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
