Medikų nuomone, mokinių tėvai turėtų pasirašyti išankstinį sutikimą dėl vaikų švaros ir asmens higienos patikrinimo mokykloje. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė siūlo nelaukti teisės aktų pakeitimo ir nedelsiant spręsti respublikinio masto utėlėtumo problemą.
„Mūsų tikslas – ne suskaičiuoti utėlėtus vaikus, o suteikti pagalbą pedikulioze sergančioms šeimoms, per kurias utėlėmis užsikrečia ir kiti žmonės“, - pabrėžė Rimantė Šalaševičiūtė, pridurdama, kad lėšų šiam tikslui turėtų skirti valstybė. Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro gydytojos-epidemiologės Ramutės Budginaitės teigimu, nemokamais vaistais utėlėtų vaikų šeimoms turėtų pasirūpinti savivaldybės.
Specialistės žiniomis, kol kas sprendimą nupirkti dezinfekcijos priemonių yra priėmę Raseinių vadovai, tačiau tokia galimybe domisi ir kitos savivaldybės.
Vienas nereceptinių vaistų flakonėlis nuo utėlių kainuoja nuo 4 iki 10 litų, todėl abejojama, ar sunkiai gyvenančios šeimos juos pirktų.
R.Budginatės nuomone, savivaldybės tokias išlaidas turėtų įtraukti į sveikatinimo planus ir centralizuotai perkamus vaistus per socialinės rūpybos skyrius ir darbuotojus, kurie lanko šeimas, išdalyti tiems, kuriems reikia. Tačiau kiek vaistų reikia ir kam juos dalyti? Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centre registruotų pedikuliozės atvejų statistika yra, tačiau patys epidemiologai pripažįsta, kad duomenys nepatikimi. „Informaciją apie suaugusius žmones, turinčius utėlių, visuomenės sveikatos centrų specialistams daugiausia teikia gydymo įstaigos, tačiau vaikų ugdymo specialistai ir mokyklose dirbantys medikai be tėvų sutikimo vengia tikrinti vaikus, nes tai prieštarauja Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui“, - pripažino DELFI kalbinta epidemiologė.
Šią problemą sprendžiant Sveikatos apsaugos ministerijoje, nutarta Švietimo ir mokslo ministerijai siūlyti išankstinius tėvų sutikimus tikrinti vaikų švarą ir higieną įtraukti į sutartis, kurios mokslo metų pradžioje pasirašomos tarp mokyklų ir mokinių tėvų arba globėjų. Jeigu valdininkai pritars tokiam problemos sprendimo būdui, gavę signalus apie utėlėtus, niežais sergančius mokinius medikai galėtų juos tikrinti be baimės. Tačiau laukti, kol tai bus padaryta, R.Šalaševičiūtės nuomone, reikštų atidėlioti utėlių plitimą mokyklose.
„Mūsų tarnybos nuomone, vaikus galima tikrinti jau dabar, tik svarbu, kad tai būtų daroma nepažeidžiant vaiko teisių. Mokinius derėtų kviestis po vieną ir neskelbti informacijos, kuris turi utėlių“, - sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Laikantis tokių reikalavimų vaikai jau pradėtos tikrinti Klaipėdos apskrities mokyklos. Kontrolierė teigė apie tai kalbėsianti ir su kitų apskričių atstovais.
„Kaip taisyklė, pedikuliozė dėl sudėtingesnių buitinių sąlygų aktualesnė kaimo mokyklose. Prižiūrėtų vaikų tėvai gal ir neprieštarautų, kad jie būtų patikrinti, tačiau tam tikros kategorijos žmonės, kurie patys neprižiūri vaikų, net nemato reikalo rašyti tokių sutikimų“, - sakė R.Šalaševičiūtė. Vaiko teisių apsaugos specialistės nuomone, abejojantiems masinių vaikų patikrinimų būtinumu, reikia pasverti, kas blogiau – kad toliau plistų utelėtumas, ar „kad kažkiek neprisilaikant teisės aktų reikalavimų būtų išaiškinami ir jau dabar gydomi vaikai“.
„Aš manau, kad Klaipėdos apskrities pavyzdžiu pasieks ir kitos apskritys“, - sakė DELFI pašnekovė. Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro registro duomenimis, pedikuliozė - odos liga, kurią sukelia kraują siurbiantys parazitai utėlės - pernai buvo diagnozuota 1535, užpernai 1695 žmonėms. Pastaruosius 5 metus utėlėtumas oficialiai patvirtintas beveik 5 iš 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ant žmogaus parazituoja trys utėlių rūšys: galvinė, drabužinė ir kirkšninė. Apvaisinta galvinės utėlės patelė kasdien deda 3-4 kiaušinėlius (glindas). Iš jų po 8-12 dienų išsiperinčios lervos, subrendusiomis utėlėmis tampa per 18-22 dienas. Drabužinės utėlės ilgesnės už galvines, per 34 dienas padeda po 275-300 kiaušinėlių, gyvena drabužių (dažniau apatinių) siūlėse ir raukšlėse. Glindas priklijuoja ant drabužių siūlių. Kirkšninės utėlės yra mažiausios – 1,5 mm ilgio, plokščios. Jos prisitaiko prie odos spalvos ir yra sunkiai matomos. Galvos utėlėtumui gydyti naudojami specialūs šampūnai. Juose esanti medžiaga benzil-benzoatas sunaikina ne tik utėles, bet ir glindas, kurios per kelias dienas išsišukuoja tankiomis šukomis, prieš tai perplovus galvą silpnu acto tirpalu. Galvines utėles galima naikinti ir žibalo bei aliejaus mišiniu. Juo suvilgyti galvos plaukai apdengiami vaškiniu popieriumi ir gerai aprišami skarele. Po kelių valandų išplovus galvą karštu vandeniu ir muilu, plaukai iššukuojami vilgant šukas actu. Geriausia pedikuliozės profilaktika – vengti netinkamų higienos sąlygų, nešvaros, ankštų, perpildytų butų, naudotis tik savo šukomis, rankšluosčiais, šepečiais.
Tačiau kiek vaistų reikia ir kam juos dalyti? Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centre registruotų pedikuliozės atvejų statistika yra, tačiau patys epidemiologai pripažįsta, kad duomenys nepatikimi. „Informaciją apie suaugusius žmones, turinčius utėlių, visuomenės sveikatos centrų specialistams daugiausia teikia gydymo įstaigos, tačiau vaikų ugdymo specialistai ir mokyklose dirbantys medikai be tėvų sutikimo vengia tikrinti vaikus, nes tai prieštarauja Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui“, - pripažino DELFI kalbinta epidemiologė.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
