Terariumo apšildymas yra būtinas daugumai amfibijų bei daugeliui roplių rūšių. Šilumos šaltinis terariume turėtų būti vienoje jo pusėje, kad suteiktume skirtingas temperatūros zonas ir galimybę gyvūnams patiems pasirinkti reikiamą tuo metu temperatūrinę zoną. Šilumos šaltinis, ypač galingas, turi būti uždengtas groteliniu gobtuvu, taip pat gobtuvas turėtų per daug nekaisti, kad nenudegintų gyvūnų. Kaip šilumos šaltinį galima panaudoti ir buitines kaitrines lempas (geriausiai su veidrodiniu paviršiu, kurios aprūpina gilesnius, lokalius grunto sluoksnius šiluma), skirtingo galingumo, infraraudonųjų spindulių lempas, patikimai izoliuotus lanksčius termoelementus.
Po šilumos šaltiniu galima padėti akmenis, kurie pasižymi geru šilumos sulaikymu, ir gyvūną aprūpina šiluma iš apačios, netgi ir tada, kai šilumos šaltinis yra išjungtas. Gyvūnų rūšims, kurios ypač jautrios šilumos skirtumams (dažniausiai tai naktiniai gyvūnai), galima įdėti papildomą termoelementą po gruntu. Kai kurioms roplių rūšims reikalingas papildomas apšildymas naktį. Kaip šilumos šaltinį galima būtų naudoti izoliuotą lankstų termoelementą, infraraudonasiąs lempas, foto žibintus arba paprastas kaitrines lempas (uždengtas skardiniu, moliniu gaubtu su nedideliais plyšiais jame). Terariumo temperatūrai kontroliuoti reikalingi du termometrai: vienas iš jų turi būti patalpintas šiltajame kampe, kitas – priešingame.
Nedidelis indas su vandeniu, reikiant gali būti apšildytas. Po jo dugnu padėtas lankstus termo - kabelis. Didesni baseinai apšildomi elektriniais kaminais, kurie turi būti po jo dugnu. Akvariumo vanduo vandens vėžliukams, krokodiliukams turėtų būti apšildomi pasitelkiant akvariumų šildytuvus. Apšildant terariumą izoliuotais lanksčiais termo-laidais, reiktų atkreipti dėmesį į galimus pavojus. Pirma, tai didelė drėgmė ir antra – graužikai, duodami kaip maistas ropliams. Praktiškai visi termo-laidai turi hidroizoliacinį apvalkalą ir jiems drėgmė nebaisi. Tačiau sujungimo vietose (laidas su aparatu, termo-laidas su termo-laidu), tokių apvalkalų nėra ir gali prasisunkti drėgmė po pakartotai apvyniota izoliacija (pvz. po terariumo sudrėkinimo). Todėl tokias vietas reikėtų apvynioti kruopščiau. Graužikai pridaro daug žalos termo-laidams. Kai kurių rūšių termo-laidai padengti apvalkalais. kuriuos pelės ir žiurkės graužia su malonumu; ko pasėkoje apnuogina termo-laidus. Tai gali iššaukti nusideginimus elektra terariumo gyvūnams ir netgi jų žūtį ar gaisro atsiradimas dėl trumpo sujungimo. Norint to išvengti- pirma reikia pašalinti visus laidus, kiek tai yra galima, iš bet kokio dydžio terariumo: antra – padengti metalinėm plokštelėm arba akmenimis tą laido vietą, kurią gali pasiekti graužikai.
Terariumo ventiliacija
Kiekvienas terariumas turi turėti gerą ventiliaciją. Nejudantis oras – tai nematomas priešas ir tai labai pavojinga. Ventiliacijos nebuvimas, jums garantuos papildomus sunkumus (kvėpavimo sistemai), dauginantis, daugumai terariumo gyvūnų, o kai kurių rūšių (ypač medžiuose gyvenančių) greitą ir bjaurią jų mirtį. Paduoti šviežią orą į terariumą galima dviem būdais – konvekcinio ir priverstinio šildymo pagalba, ištraukiamaisiais ventiliatoriais. Pirmasis variantas naudojamas mažuose terariumuose, antrasis – 2X3m ir didesnio dydžio terariumuose. Dideliuose terariumuose, kuriuose laikomi medžiuose gyvenantys gyvūnai, reikia patalpinti papildomą ventiliatorių užtikrinant šviežų orą visame terariume.
Konvekcinės ventiliacijos schema paprasta. Oras sušyla aplink apšviečiamus ar apšildančius aparatus, kyla aukštyn, o jo vietą užima šaltas oras iš apačios. Konvekcinę ventiliaciją būtina naudoti taip, kad šaltas oras ateinantis vietoje šilto oro,, nebūtų tas pats sušilęs oras, tik truputį atvėsęs. Tokiu atveju belieka tik apgaulingas ventiliacijos veikimas. Teisingai veikianti ventiliacija turi pastoviai aprūpinti terariumą grynu oru. Terariumo viršus padengtas grotelėmis, gerai neaprūpina terariumo grynu oru. Kai kuriais atvejais, netgi laikantis visų taisyklių įrengiant ventiliaciją, negarantuoja efektyvaus oro judėjimo terariume. Jei su kaitrinėmis lempomis patalpintomis po groteliniu gaubtu pačiame terariume, viskas paprasta ir suprantama, tai su apšviečiamomis lempomis, kurios guli ant terariumo grotelių, yra tam tikrų sunkumų. Gulinčios atviros, be apsauginio gaubto jos nesudaro reikiamo traukos. Priežastis tame, jog sušilęs nuo lempos oras susimaišo su šaltu oru iš artimiausios išorinės erdvės. Todėl norint išvengti „parazitinio“ konvekcinio oro srovės aplink lempą, būtina ją apdengti gaubtu, trukdančiu šaltam orui bet kokiu būdu patekti prie lempos, išskyrus iš vidaus. Skylutes, šiltam orui pasišalinti, gaubte nereikėtų daryti per daug dideles, norint išvengti „parazitinio“ oro srovės.
Daugumai terariumo gyvūnų reikalingas gana aukštos temperatūros oras, todėl kambario šaltesnio oro patekimas į terariumą, gali sukelti kai kuriuos susirgimus gyvūnui. Norint to išvengti, patenkantį į terariumą orą papildomai apšildome. Norint to pasiekti dedamas akmuo, virš kuriuo montuojasi kokie nors apšildymo elementai (pvz. mažo galingumo kaitrinės lempos).
Paprastesnis variantas į terariumą paduoti šiltesnį orą, vėdinant jį savotiškų „kaminų“ pagalba. Tai būtų galima naudoti vidutinio ir didelio dydžio terariumuose. Į norimą terariumo vietą, įtaisoma pintinė su angomis palei viršutinį sienos kraštą, nukreipta į terariumo vidų. Per stiklą, priekinėj pintinės sienelėje, išeinantys į priekinę terariumo pusę, jame įstato kokį nors apšildantį elementą. Rekomenduojama padaryti išplėstas skylutes šoninėj pintinės sienelėje, o ne pintinės viršuje, tai susiję su tuo, jog gyvūnų ekskrementai , vanduo po terariumo apipurškimo, nepatektų ant šilumos šaltinio pintinėje.
Papildomi sunkumai iškyla norint įrengti terariumų ventiliaciją gyvūnams, kurie gyvena drėgnuose bei karštuose regionuose. Paduodamas oras į tokius terariumus turi būti karštas ir tuo pačiu drėgnas. Tokiu atveju reikėtų sugretinti ventiliacijos bei drėkinimo sistemas. Tokiu atveju ertmė orui patekti padaroma į norimą terariumo vietą, geriausia paraleliai terariumo priekinei sienelę. Šiuo atveju šiltas oras, pasiskirstęs po visą terariumą, apipūs stiklą ir ant jo nebus kondensato.
Terariumo apšvietimas
Tai vienas svarbiausių faktorių, lemiantis sėkmingą gyvūno laikymą terariume. Apšvietimas turi įtakos gyvūnui dvejopai, priklausomai nuo šviesos šaltinio intensyvumo, bei kaip ilgai yra apšviečiama.
Apšvietimo intensyvumas labai svarbus dieniniams gyvūnams bei augalams terariume. Atsiminkite, kad per daug apšviesti terariumo praktiškai neįmanoma ir nereikėtų taupyti šiuo požiūriu. Vidutinio dydžio, kambariui, terariumui reiktų įtaisyti apšvietimo blokelį iš 4-6 liuminescencinių lempų, 20-40 vatų galingumo. Naudinga žinoti, kad viena 40 vatų liuminescencinė lemputė, 50 cm aukštyje nuo grunto duos papildomai 200lx, o su reflektorium – 300lx.
Dieniniams gyvūnams reikalinga žymiai galingesnio apšvietimo lempų DPL-125vt. Tuo pačiu, šio tipo lempos turi ir vieną trūkumą – jos šviesos atžvilgiu nesubalansuotos ir šviečia daugiausiai mėlynos gamos šviesa. Todėl jas reikėtų kombinuoti, pvz., su natrio halogeno lempomis, kuriose vyrauja raudonoji spektro dalis.
Visų tipų dujinėse lempose, ypač DRL, yra ultravioletinė spektro dalis. Kad gyvūnai ir augalai nenudegtų nuo ultravioletinių spindulių, lempos atskiriamos nuo terariumo stiklų, kuris sugeria šio spektro šviesą. Pakeičiant paprastą stiklą grotelėmis, galima efektyviai panaudoti DRL tipo lempas dvejopai – tai kaip šviesos šaltinį bei kaip ultravioletinių spindulių skleidėją. Praktikoje naudinga panaudoti kombinuotus apšvietimo plafonus, įskaitant liuminescencinio tipo lempas LD ir kaitinančias su reflektoriniais paviršiais. Taip pasiekiamas stiprus apšvietimas ir geras vietinis grunto pradžiuvimas.
Gyvūnams labai svarbu ir kaip ilgai yra apšviečiamas terariumas. Jo kaitaliojimas leidžia imituoti tikrą apšvietimą skirtingais metų laikais, stimuliuoti dauginimąsi ir t.t. Tai reguliuoti galima specialiomis laiko relėmis. Disponuoti šviesos šaltiniu geriausiai ne terariume, o už stiklinės ar grotelinės viršutinės sienelės. Jeigu lempa randasi terariumo viduje, ją reikėtų patikimai izoliuoti nuo gyvūnų stiklu ar kokiu nors gaubtuvu. Atsiminkite, šviesos šaltinio atspindys taip pat yra labai efektyvus.
Drėgmė
Labai svarbi auginant roplius. Žemas drėgmės lygis sukelia bendrus negalavimus (pvz. problemos neriantis, dehidrataciją). Aukštas drėgmės lygis gali sukelti gyvačių ir driežų bakterinį ir nekrozinį dermatitą.
Drėgmės lygis terariume turi priklausyti nuo to, kokios rūšies roplį jame laikote. Atskirai rūšiai skirtingas drėgmės kiekis yra reikalingas. Tropinių miškų roplių rūšių drėgmės lygis turi būti labai aukštas, dykumų gyventojų- labai mažas.
Terariume palaikyti tam tikrą drėgmės lygį galima įvairiai:
• gėlių purkštuvai, jie labai patogūs esant nedideliems terariumams, tačiau reikalauja pastovaus žmogaus įsikišimo apipurškiant juos. Apipurškimo dažnumas priklauso nuo gyvūno rūšies.
• Automatinė drėkinimo sistema. Ją galima nusipirkti ir Lietuvoje.
• Ultragarsinis drėkintuvas.
Substratas
Substratui tinka smėlis, žvirgždas, durpės, medžio šakelės, sudžiūvę lapai, medienos drožlės bei pjuvenos ar net speciali sintetinė „kiliminė“ danga. Galima net naudoti senus vonios rankšluosčius ar popierių.
Akmenys
Daugeliui dykumų roplių reikia visokiausių akmenų ar šiaip pakilimų užsilipti. O ir pats terariumas atrodys gyviau su tokiomis dekoracijomis. Aišku, galima prisinešti visokių akmenų iš lauko, bet atkreipkite dėmesį į jų svorį. Įdėjus didelį akmenį į mažą terariumą, yra pavojus sudaužyti. Pagrindinė taisyklė dekoracijoms – jos turi būti nenuodingos ir stabilios. Stabilios – reiškia, kad akmuo turi stovėti tvirtai ir nesvyruoti. Juk nenorime prispausti savo augintinio. Akmenis nuplaukite vandeniu, jei yra sąlygos- pavirinkite. Nenaudokite rudos spalvos „surūdijusių“ akmenų „tropiniuose“ terariumuose. Gyvūnų reikmenų parduotuvėse galima nusipirkti ir visokių plastikinių papuošalų.
Medžių šakos
Negyva mediena yra tinkamesnė terariumui. Kai kurios gyvos medienos rūšys džiūdamos ar gyvos skleidžia nuodingas medžiagas. Ideali mediena tiek dykumų, tiek tropiniam terariumui yra jūros ar upių išmesta į krantą. Ją išdezinfekavo saulė, nuodingas medžiagas, išplovė vanduo. Iš pajūrio surinktas šakas ar kitas gėrybes rekomenduojama išmirkyti gėlam vandenyje, kad išplautumėte susikaupusią druską. Šakos turi būti tvirtai pritvirtintos terariume ir nesiekti jo dangčio. Nes tai pats patogiausias pabėgimo iš nelaisvės kelias.
Autorius: Marius Urbanavičius
Foto: Ravenous
Naudota literatūra:
1) Dr. Grudin www.oceananimalclinic.com/snakeinj/snakeinj.jhtm
2) Mardi Snipes http://www.coastalreptiles.com/pope2.jpg
3) Melissa Kaplan'shttp://www.anapsid.org/handlingreptiles.html
4) Phil Stuart http://www.albinoburmese.com/bacteria.htm
5) Corson Hirschfeld http://www.corsonh.com/pages/news/rattlesnaketube.htm
6) Adam Britton http://crocodilian.com/crocfaq/faq-6.html
8) Dean astill – Dunseith ir Samantha Hanny, Seminaras apie roplių laikymą, 2004
9) Andy C. Highfield http://www.tortoisetrust.org/articles/tropical.html
10) „knyga racionov, ocnobnye normi kormlenye žyvotnyx, mackovskva zooparka“, Moskva 2000
11) S.V. Kudryavtsev http://www.zoo.ru/moscow/e_38.htm
12) BowTie www.veterinarypracticenews.com
13) Jim Kadera http://www.ahc.umn.edu/rar/MNAALAS/Snakes.html
14) BowTie www.veterinarypracticenews.com
15) D.B.Vasiliev „Čerėpaxy coderžanyja bolezny y lečenyja“ 2003,“Akbarium“190pusl.
16) http://www.klsnet.com/sicksnake.html
17) Mark Perkins http://www.moreptiles.com/health%20concerns.htm
18) Mark Perkins http://www.moreptiles.com/feeding.htm
19) Exotic animal formulary, James W.Carpenter.2000
20) http://www.zoon.lt/ter_ligos.htm
21) Tess Cook http://www.chelonia.org/Articles/Terrapene_Ear_Infection.htm
22)“Biomedical and surgical aspects of captive husbandry“ volume II, Fredric L.Frye, Malabar, Florida,1991m
23) Massachusetts Turtle Rescue www.turtlerescues.com
24) Massachusetts Turtle Rescue http://www.turtlerescues.com/vitamin_a.htm
25) http://www.zoon.lt/ter_ligos.htm
26) Corson Hirschfeld http://www.corsonh.com/images/news/photos/thumbnails/snake-news-tube.gif
27) http://www.snakegetters.com/demo/tube/tube-grip.jpg
28)http://www.herpshop.com.au/pictures/hs_HandlingTongsFold.jpg
29)Race Foster & Marty Smithwww.drsfostersmith.com/images/Categoryimages/largefeatured /1_230939.jpg
30) http://www.reptilesafari.org/picpage/page6.htm
31) Siar Anthranir http://home.att.net/~crinaustin/Snake2.htm
32) http://www.reptilesafari.org/picpage/page19.htm
33) J.Appell http://www.greenigsociety.org/jpg/handling1.jpg
34) http://ocw.tufts.edu/courses/5/content/215709
35) http://www.kustem.edu.my/seatru/news/nst121099/chan.gif
36) http://www.chicagoherp.org/herps/pics/turtle/xMtemmi1.jpg
37)http://img.photobucket.com/albums/v134/Indianaherp/Turtles%20and%20Tortoises/holdingsnapper3.jpg
38) www.crocodilehunter.com.au/crocodile_hunter/trapping.html
39) M.Urbanavičiaus nuotraukos
40) www.vet.uga.edu/.../ gastrointestinal.php
41) V.Šimkevičienė,O.Ruškėnas Laboratorinių gyvūnų mokslo pagrindai. Vilnius 2001. 158p.
SVEIKI!!!!!!!!!!!!!!!!
norejau pasiteirauti ................
ar iguanom reikia labai didelio terariumo jeigu as jai leisciau daugiiau vaiskcioti po namus ?????????
Taip reikia ir labai didelio :yes: dėl namų tai nėra geras sumanymas pas mus ne tropikai :noėja ,nebent kaip pas mane nuo nnn terariumų beveik "tropikai" ,bet Iguana vistiek turi turėti savo vietą-terariumą.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
