Arealas
Rytų Afrika. Bet paskutiniu metu Achatina paplito po tropines ir subtropines zonas: Afrika; Azija (Indija, Šri Lanka, Malaizija, Kinija, Taivanis, Japonija, Filipinai); Ramiojo vandenyno regionas (Bugenvilis, Naujoji Kaledonija, Fatana, Guamas, Marianos šiaurinės salos, Maršalo salos, Palau, Popua Naujoji Gvinėja, Prancūzų Polinezija, Samoa ir Taitis salos, Timoras, Vanuatu, Volis); Karibų jūra (Barbadosas, Gvadelupos ir Martinikos salos); Pietų Amerika (Brazilija); JAV (Havajai).
Aprašymas Achatina yra pats stambiausias sausumos moliuskų atstovas. Oda raukšlėta. Kriauklė masyvi, storasienė. Kvėpavimas per odą, žiaunų neturi. Dvi poros mažų ragelių (čiuptuvėlių) tarnauja, kaip lytėjimo organai. Pirmos poros galuose yra akys. Suaugusių achatinų kriauklė sudaryta iš 7 – 9 apsisukimų.
Išvaizda
Kriauklių spalvinimas įvairus nuo įprastinės rudos iki visiškai tamsių ar šviesių atspalvių su juostomis ar be jų. Kūnas būna nuo pilkos iki tamsiai rudos spalvos.
Dydis
Kriauklės dydis gali siekti iki 25cm, o kūnas net iki 30 cm.
Svoris
Stambūs egzemplioriai gali sverti 250 gr.
Gyvenimo trukmė
Nelaisvėje gyvena nuo 5 iki 9 metų.
Balsas
Išgąsdintos, kai slepiasi į kriauklę gali šnypšti.
Šio garso išgavimo mechanizmas gana paprastas. Ramybės būsenoje sraigė iš koja (padas) yra išlindęs iš kriauklės. Jos kvėpavimo anga atidaryta ir oras patenka į plaučius. Kai išgąsdinta sraigė staigiai įtraukia koją (padą) į kriauklę, oras su spaudimu išstumiamas lauk jau pro uždarytą kvėpavimo angą ir taip išgaunamas garsas.
Priešai
Ežiai, pelės, įvairūs vabzdžiai (puikiažygiai, vabalai, svirpliai, šimtakojai), paukščiai, rupūžės ir varlės, kurmiai, skunkai, žebenkštis, driežai, sraigės.
Maistas
Maitinasi achatina „liežuvėlio“ pagalba, kuris apaugęs raginiais dygliais. Achatina užkandžiauja pūvančia augalija, kritusiais gyvūnais, grybais, dumbliais, kerpėmis, citrusų žievėmis. Jos racione daugiau nei 500 įvairiausių rūšių augalų, įskaitant daržoves, sają, moliūgus ir melionus, salotas, bulves, svogūnus, saulėgrąžas, eukaliptus ir t.t.
Elgesys
Achatinos aktyvios tiek dieną, tiek naktį. (jei žemas drėgnumas). Jei ima trūkti maisto ar per sausa sraigės gali įsikasti į žemę ir miegoti iki geresnių laikų. Landą užsikemša plėvele iš gleivių. Nors tai ir tropikų sraigės, jos gali pernešti trumpalaikes šalnas ir netgi sniegą. Miego metu achatina netenka iki 60% savo svorio. Aktyvi ji išlieka ir prie +10C temperatūros.
Dauginimasis
Achatina hermafroditas. Viena sraigė padeda nuo 100 iki 400 mažų kiaušinėlių (4,5 – 5,5 mm skersmens). Per visą savo gyvenimą achatina gali padėti iki 5 milijonų kiaušinių!!! Kiaušinius deda užsikasusi į žemę, bet kartais kiaušinėlius gali sudėti ant augalo stiebo ar akmens.
Kiaušiniai balti arba geltoni, panašios, kaip vištų kiaušiniai, formos. Pradžioje kiaušiniai skaidrūs, kaip gintariniai, o kevalas tvirtas, bet laikui bėgant kiaušinio turinys tamsėja, o lukštas – minkštėja.
Jei tinkama drėgmė, sraigės dauginasi ištisus metus.
Tie patys kiaušinėliai po 22 dienų
Lytinė branda
Lytiškai subręsta būdamos 6 – 16 mėnesių amžiaus.
Poravimasis
Pasiruošimą poravimuisi galima atskirti iš elgesio. Sraigė lėtai šliaužia, atrodo, kad kažko ieškotų, dažnai sustoja ir gan ilgai stovi vienoje vietoje, lengvai pakėlusi savo priekinę kūno dalį. Jei tuo metu susitinka kitą sraigę, tai abi iš kart pradeda „meilės žaidimus“. Abi išsitiesia į viršų viena prieš kitą ir susiliečia tarpusavyje padu, nuolat liesdamos viena kitą čiuptuvėliais. Šitie judesiai po kiek laiko baigiasi, sraigės krenta, stipriai susiglaudžia viena su kita padais ir guli nejudėdamos 15 – 30 minučių.
Tai kartojasi ir gali tęstis iki dviejų valandų. Akto metu kiekviena iš sraigių atlieka tiek patelės, tiek patino vaidmenį. Po tokio apsikeitimo spermatoforais kiekviena sraigė nušliaužia kuri sau į skirtingas puses.
Poravimosi ritualas
Inkubacija
Kiaušiniai vystosi 10 – 30 dienų (priklausomai nuo temperatūros).
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
