Misisipėje sąmyšį sukėlė varlė su 15 kojų. Varliagyviui išaugo galūnės iš įvairiausių kūno dalių, net iš galvos. Dvi užpakalinės galūnės normalios, o likusios visiškai nejuda. Ann Henry, Skrantono gamtos centro Paskaguloje direktorė, kad kažkas negerai, pastebėjo, kai buožgalvis pradėjo vystytis į suaugusią formą.
“Kojos pradėjo dygti iš visur, iš įvairiausių kūno dalių, tame tarpe ir iš galvos. Naujos kojos turėtų išaugti iš senesnių ataugų”, sako ji.
Manoma, kad šį nukrypimą sukėlė genų mutacija.
Prancūzai medžioja varles jaučius
Naktimis slankioja po du medžiotojus: vienas iš jų turi žibintuvėlį, kuriuo šviečia į savo aukos akis, o kitas - 22 kalibro šautuvą su taikikliu ir duslintuvu. Ką jie medžioja? Atvykėles iš Jungtinių Valstijų - varles jaučius, kurių patinai mykia panašiai kaip karvės ir kurios sveria maždaug 600 gramų.
Tai vyksta Prancūzijoje, tačiau varlės medžiojamos ne dėl savo kojelių.
Šie medžiotojai yra ekologai, pasiryžę išnaikinti varles jaučius, kurios kelia grėsmę vietinei ekosistemai.
"Vienas Vereso gyventojas 1968 metais dėl įdomumo apgyvendino šias varles savo tvenkinyje. Po kelių metų jų buvo pilni visi regiono vandens telkiniai", - teigė Lucas Gueugneau, dirbantis vyriausybės agentūroje, prižiūrinčioje laukinius gyvūnus ir medžioklę.
Varlės jaučiai gyvena iki devynių metų, žiemoja nuo spalio iki kovo, o likusį laiką minta vietiniais varliagyviais, vėžiagyviais, vabzdžiais ir netgi paukščių jaunikliais, nurodė ekologas Mathieu Detaint`as.
Šios rūšies varlių kiti gyvūnai ar paukščiai praktiškai nemedžioja, o jų patelės kasmet padeda iki 25 tūkst. kiaušinėlių, kai vietinės varlės padeda tik 10 tūkstančių.
Varlės jaučiai šaudomos naktį, kai jos būna aktyviausios ir lengviausiai pastebimos.
Ekologai teigia, kad šių varlių naikinimo programa tęsis iki 2007 metų, o visiškai jos išnyks per penkerius ar dešimt metų.
Policija gelbėja varles nuo kokteilių gamintojų
Peru policija pradėjo gelbėti varles nuo žmonių, kurie jas naudoja aistrą skatinančiam gėrimui gaminti. "Varlių kokteilis" tarp Peru gyventojų yra labai populiarus. Žmonės mano, kad jis pratęsia vyrišką potenciją.
Per reidą prieš vieną sandėlį Limoje policija nuo žūties sulčių spaudimo aparatuose išgelbėjo iš viso 4 tūkst. varlių.
Laikraštis "Terra Noticias Populares" pranešė, kad varlės buvo supakuotos į dėžes ir paruoštos sutrynimui.
Pareigūnai varliagyvius paleido į laisvę.
"Pradėjome naują kryžiaus žygį - gelbėjame varles nuo tų kokteilių gamintojų!", - sakė vienas policijos atstovas spaudai.
Nudegimus gydys naudojant varlės odą
Mokslininkai iš Brazilijos atrado naują būdą gydyti nudegimus naudojant varlės odą. Brazilijos universiteto biologijos instituto tyrinėtojai teigia, kad tai pigu ir veiksminga. Profesorė Elisabeth Schwartz (Elizabet Švartz) laikraščiui "Folha de Sao Paulo" pareiškė, jog odas būtų galima supirkti iš žmonių, kurie verčiasi patiekalų iš varlių mėsos gamyba, nes jie odeles paprasčiausiai išmeta.
Ji pridūrė, kad naująjį tepalą "Ranafilm" iš varlės odelių paprasta sandėliuoti, jį net nebūtina laikyti šaldytuve.
Profesorė E.Schwartz pasakė: "Naujasis medikamentas sėkmingai naudojamas vietinėje "Asa Norte" ligoninėje.
"Varlių odelėse yra specialaus komponento, kuris naikina žalingas bakterijas, dėl to žaizdos gyja geriau, ir pacientai gali greičiau palikti ligoninę".
Vokietijoje milžiniškos varlės terorizuoja gyventojus
Šiaurės Vokietijoje vietos gyventojus ir vairuotojus terorizuoja tūkstančiai didžiųjų varlių. Beveik du kilogramus sveriančios varlės pirmą kartą buvo pastebėtos Hanoveryje. Mokslininkų nuomone, tokį varlių antplūdį galėjo sukelti mėgėjas gyvūnų augintojas, į vietos upę paleidęs kelias varles, kur jos galėjo netrukdomos sparčiai veistis.
Nepaisant specialistų užtikrinimo, jog šios varlės yra nepavojingos žmonėms, daugelis vietos gyventojų baiminasi eiti pasivaikščioti.
Vairuotojai skundžiasi, jog dėl kelią masiškai nutūpusių varlių jų automobiliai slidinėja ir tampa nevaldomi.
Kaip rašoma laikraštyje “Rhein Zeitung”, dėl milžiniškų varlių antplūdžio kai kuriuose nedideliuose upeliuose net neįmanoma įžvelgti vandens.
Didžiosios varlės yra kilusios iš Amerikos.
Serbijos gyvenvietėje lijo varlėmis
Vienoje Serbijos gyvenvietėje sustojo transporto eismas, o gyventojai užsidarė namuose, kai iš dangaus pradėjo kristi varlės. Odžačio gyventojai vietos dienraščiui "Blic" teigė manę, jog atėjo pasaulio pabaiga. "Mačiau, kaip pradėjo lyti mažomis varlytėmis. Jų buvo tūkstančiai", - sakė Aleksandras Čiričius.
"Atrodo, kad tas milžiniškas "debesis" atslinko iš niekur. Jo spalva ir forma buvo labai keista", - pažymėjo kitas gyventojas Caja Jovanovičius.
"Visi galvojome, kas galėjo atsitikti, kad iš dangaus pradėjo kristi varlės. Maniau, gal ore sprogo lėktuvas, gabenęs varliagyvius".
Tačiau meteorologas Slaviša Ignatovičius teigė, kad šis reiškinys turi paprastą mokslinį paaiškinimą.
"Vėjo sūkurys išsiurbė varles iš ežero, jūros ar kokio kito vandens telkinio ir nunešė jas Odžačiaus link, kur jos pradėjo kristi ant žemės. Mokslininkams tai žinomas reiškinys", - sakė jis.
Gėlių puokštėje - baisi varlė
Viena Šropšyre gyvenanti moteris suklykė iš baimės, kai jos vaikinas padovanojo jai puokštę gėlių, iš kurios iššoko baisi egzotiška varlė. Kerry Swinton išsigando, kad varliagyvis gali būti nuodingas. Ekspertai mano, kad jis gali būti giminingas strėlinėms varlėms, kurios turi pakankamai nuodų dešimčiai žmonių nužudyti.
25 metų Alecas Websteris Pietų Amerikos gėlių puokštę pirko Bridžnorte ir automobilyje įteikė ją savo 29 metų draugei Kerry.
"Grožėjausi gėlėmis, kai išvydau į mane spoksančias akis. Sušukau, kad čia tūno varlė, ir kol Alecas sustabdė automobilį, mėginau laikyti ją atokiau nuo savęs", - pasakojo Kerry.
"Ji buvo tamsi su ryškiai raudonomis dėmėmis. Iš karto supratau, kad ji mūsų šalyje nesiveisia. Negalėjome jos paleisti, nes ji galėjo būti nuodinga", - sakė moteris.
Alecas sustabdė automobilį ir varlę su visa puokšte uždarė bagažinėje. Vėliau pora interneto pagalba mėgino nustatyti varlės rūšį.
"Manėme, kad tai yra strėlinė varlė, kuri tikrai yra pavojinga. Gėles savo merginai pirksiu ir toliau, bet manau, kad nuo šiol pereisiu prie rožių", - pažymėjo Alecas.
Gyvūnų ekspertas iš Niuporto Scottas Adamsas teigė, kad tai gali būti strėlinėms varlėms giminingas varliagyvis ir pridūrė, kad jis buvo izoliuotas nuo kitų gyvūnų, nes gali sirgti kokia nors liga.
Hamburge paslaptingai sproginėja rupūžės
Hamburgo parkų lankytojai perspėjami saugotis sprogstančių rupūžių. Miesto parkuose iki šiol dėl nežinomų priežasčių sprogo jau keli tūkstančiai varliagyvių, plačią teritoriją nuklodami viduriais ir kitomis savo kūno dalimis.
Veterinarai ir aplinkos apsaugos specialistai teigia, jog dėl paslaptingo reiškinio jau sumažėjo miesto rupūžių populiacija, taip pat iškilo dar viena nemaloni problema - parkuose ir atvirose erdvėse išsimėčiusios varliagyvių kūnų dalys.
Liudininkai teigia, kad rupūžės išsipučia iki trigubai didesnio dydžio ir staigiai sprogsta, o jų viduriai išlekia kelis metrus į orą.
Gamtos apsaugos pareigūnas Werneris Smolnikas iš Hamburgo nurodė, kad per pastarąsias keturias dienas fantastikos filmą primenančiu būdu pastipo mažiausiai tūkstantis rupūžių.
"Tai yra visiška mįslė. Mums kyla daug idėjų, kurias mėginame tikrinti, bet šiuo metu neturime nė menkiausio supratimo, kuri iš jų yra teisinga", - sakė jis.
"Tai gali būti dėl nežinomo viruso ar grybelio, kuris užnuodijo vandenį, ar dėl apsauginių priemonių nuo agresyvių varnų, neseniai pasirodžiusių šiame mieste".
"Rupūžės pradeda pūstis, kol tampa panašios į teniso kamuoliukus, o tada staigiai sprogsta", - teigė jis.
"Nesu matęs nieko panašaus", - pridūrė veterinaras Otto Horstas.
"Tai tikras galvosūkis, - sutiko Janne Kloepper iš Hamburgo higienos ir aplinkos instituto. - Jei taip bus ir toliau, mieste greitai neliks nė vienos rupūžės".
Mokslininkai atrado violetinių varlių rūšį
Vakarų Indijoje, prie Gatso kalvyno šlaitų mokslininkai atrado naują varlių rūšį: tai apvalaina 7 cm ilgio violetinė amfibija smailia nosimi. Mokslininkai ją pavadino Nasikabatrachus sahyadrensis pagal sanskrito žodžius „nosis“ (nasika), „varlė“ (batrachus) bei Sahyadri – kalvos, prie kurios varlė pastebėta, pavadinimo.
Ši varlė visiškai nepanaši į jokias tolimas giminaites, o žurnale „Nature“ ją aprašę mokslininkai susižavėjo šia varle dėl to, ką ji byloja apie Žemės istoriją.
„Tai svarbus atradimas, nes pagal jį galima spręsti apie ankstyvąjį varlių evoliucijos etapą. Kitaip apie tą periodą nieko negalima sužinoti, nes fosilinių radinių iš to laikmečio nėra“, sako Frankas Bossuytas, dirbantis Laisvajame Briuselio universitete (Belgija).
F. Bossuytas ir jo kolegos iš Tropinių botanikos sodų ir tyrimų instituto Keraloje (Indija) mano, kad Nasikabatrachus sahyadrensis giminiuojasi su Seišelių salose atrasta Sooglossidae varlių šeima.
Išanalizavę DNR pavyzdžius mokslininkai nustatė, kad bendri abiejų rūšių protėviai gyveno prieš 130 milijonų metų, kai planetos sausumos plotai buvo susijungę į vieną didžiulį kontinentą, vadinamą Gondvana.
Jam pasidalinus į mažesnius, varlės evoliucijos eigoje išsivystė į skirtingas rūšis. „Žmonės svarstė apie artimiausius Sooglossidae giminaičius, gyvenančius Seišelių salose“, sakė F.Bossyutas. „Egzistavo teorija, kad artimiausias jų giminaitis gyveno Indijoje ir išnyko. Tačiau mes jį radome, ir jis atrodo visai ne taip, kaip buvo tikėtasi“.
Varlės užkemša Australijos viešuosius tualetus
Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos viešuosius tualetus užkemša … varlės. Apžiūrėjus tualetus juose buvo rasta nemažai varlių. Kai kurios iš jų tupėjo ant tualetų bakelių plūdžių, todėl tualeto bakas greitai persipildydavo.
Pastaruoju metu viešieji tualetai pernelyg dažnai užsikimšdavo, tačiau pareigūnai nežinojo kodėl.
Vietinės tarybos paskirti inspektoriams pagaliau pavyko nustatyti tikrąją “tualetų problemos” priežastį.
Tarybos darbų ir lengvatų komiteto pirmininkas Keithas Dance’as teigė, jog nuo šiol bus pradėta imtis atitinkamų “varlėms nekenksmingų” priemonių, atbaidysiančių varles nuo tualetų.
Pasak jo, pagrindine priemone gali tapti tinklas. Pareigūno teigimu, pavojus varlių gyvybei tikrai negrės.
Varlių gleivės gali būti naudojamos kremzlėms gydyti
Lipni substancija, išskiriama iš dviejų mažai ištirtų varlių rūšių nugaros liaukų, gali būti naudojama trūkusioms avių kelių kremzlėms gydyti. Šios Australijoje gyvenančios varlės didžiąją dalį metų praleidžia giliai po žeme.
Australijos mokslininkai natūralius varlės klijus perdirba taip, kad juos būtų galima vartoti kaip rišančią medžiagą žmogaus kelių sužeidimams gydyti. Taip pat šie klijai galėtų būti naudojami ir kitais medicininiais tikslais.
Notaden genčiai priklausančios varlės devynis mėnesius per metus gyvena metro gylyje po žeme, apdžiūvusiame purvyne. Į paviršių jos pakyla tik sulaukusios liūčių. Tokiomis „švenčių“ progomis jos būtų lengvai pažeidžiamos vabzdžių jei neturėtų jokio apsauginio mechanizmo. Būtent apsauginę funkciją ir atlieka klijai: jie suklijuoja bandančių kąsti vabzdžių nasrus bei priklijuoja pačius vabzdžius prie varlės odos. Vėliau viskas, kas prilipo prie odos, tampa varlių užkandžiu.
„Visos varlių rūšys kartą ar du per savaitę meta savo odą ir ją suėda. Tai šleikštulį keliantis vaizdas“, - sakė Adelaidės universiteto mokslininkas Mike‘as Tyleris, atradęs varlių klijus.
Klijai sukietėja per kelias sekundes ir yra lipnūs net drėgnoje varlių gyvenamojoje aplinkoje. „Manėme, kad ši substancija bus toksiška, tačiau kai išsiaiškinome kad taip nėra, atsirado prasmė tirti galimybę panaudoti ją kaip medicininius klijus“, - sakė mokslininkas.
Varlių klijai galėtų padėti patenkinti nepasotinamą stiprių ir lanksčių medicininių klijų paklausą, mano mokslininkai. Dabar vartojami sintetiniai klijai – tokie, kaip pagrindinė „Superglue“ sudėtinė dalis cianoakrilatai – yra pakankamai stiprūs, tačiau jie gali būti toksiški ir trapūs.
Biologiniai klijai, pagaminti fibrino (lipnaus kraujo komponento) pagrindu yra pernelyg silpni, kad galėtų išlaikyti suklijuotas didelį krūvį patiriančias kūno dalis – pavyzdžiui, pažeistą menisko kremzlę, esančią kelyje.
Menisko kremzlė atlieka kelio amortizatoriaus vaidmenį. Ji dažnai pažeidžiama sportuojant – pavyzdžiui, slidinėjant. Be to, senstant ji taip pat dyla. Nors menisko pažeidimų operacijos yra bene dažniausios ortopedinės procedūros pasaulyje, naudojant dabartinius susiuvimo metodus visiškai išgyja tik apie 10 proc. pacientų.
„Labai reikia kokios nors medžiagos, kuri klijuotų pakankamai stipriai, kad atlaikytų kelį slegiančių jėgų poveikį ir išsilaikytų iki visiško kremzlės išgijimo“, - sakė biomedžiagų ekspertas Rolfe Howlettas iš Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija).
Buvo atliktas eksperimentas su avimis: chirurgas ortopedas George‘as Murrellas įplėšė dešimties avių kelių menisko kremzles, kiekvieną jų suklijavo varlių klijais ir rekonstravo sąnarius.
Po dešimties savaičių M.Tyleris ir G.Murrellas patikrino sąnarius. Varlių klijai sugebėjo išlaikyti trūkusius menisko fragmentus vienoje vietoje, o tarpą buvo užpildęs pagrindinis kremzlės komponentas kolagenas.
M.Tyleris su kolegomis įrodė, kad varlių klijai gali suklijuoti plastmasę, medieną, stiklą, metalą ir netgi tefloną. Klijai sėkmingai klijuoja net drėgnoje aplinkoje.
Sutvirtėję klijai būna lankstūs, o jų struktūra yra porėta, todėl išlaikomas laidumas dujoms, energetinėms medžiagoms ir galbūt netgi ląstelėms – visa tai greitintų žaizdų gijimą.
Išsiaiškinta, kad klijų pagrindą sudaro iki šiol nežinotas baltymas, nepanašus į jokias kitas šiais laikais naudojamas lipnias biologines medžiagas. Dabar mokslininkai bando sukurti genetiškai modifikuotą šio baltymo versiją.
Kabule aptiktos rupūžės – mutantės su trimis chromosomų rinkiniais
Kol Afganistane vyksta karas, vokiečiai mokslininkai tyrinėja šalies florą ir fauną. Tyrimų rezultatas - ypatingo varliagyvio atradimas. Iš išorės gyvūnas atrodo kaip paprasta rupūžė, tačiau ji turi tris chromosomų rinkinius.
Mokslininkai negali pasakyti, kokiu būdu atsirado trečias chromosomų rinkinys, nes visi gyvūnai turi po du rinkinius. Dažniausiai tokios mutacijos pasitaiko tik izoliuotose pasaulio vietose.
Mokslininkai atidžiau ištirs įdomiąsias mutantes, kai Afganistane pasibaigs karo veiksmai.
Misisipėje sąmyšį sukėlė varlė su 15 kojų. Varliagyviui išaugo galūnės iš įvairiausių kūno dalių, net iš galvos. Dvi užpakalinės galūnės normalios, o likusios visiškai nejuda. Ann Henry, Skrantono gamtos centro Paskaguloje direktorė, kad kažkas negerai, pastebėjo, kai buožgalvis pradėjo vystytis į suaugusią formą. 
Hamburgo parkų lankytojai perspėjami saugotis sprogstančių rupūžių. Miesto parkuose iki šiol dėl nežinomų priežasčių sprogo jau keli tūkstančiai varliagyvių, plačią teritoriją nuklodami viduriais ir kitomis savo kūno dalimis. 
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
