Aspidai (lot. Elapidae) - žvynaroplų (Squamata) būrio gyvačių šeima, kuriai priklauso labai pavojingos gyvatės, turinčios nesulenkiamus nuodingus dantis. Šie dantys išsidėstę gomurio pradžioje, o už jų yra smulkūs dantukai. Nuodai veikia nervų sistemą. Šeimoje yra apie 290 rūšių. Viena iš nuodingiausių (patenkančių į nuodingiausių pasaulio gyvačių dešimtuką) yra Karališkoji kobra - Ophiophagus hannah.
Karališkoji kobra – tai pati didžiausia pasaulyje nuodinga gyvatė, gyvenanti Pietryčių Azijoje. Vidutiniškas suaugusios kobros ilgis siekia 3 – 4 metrus, bet pasitaiko individų, kurie užauga ir iki 5,5 metro ilgio. Karališkosios kobros galvą už pakaušio puošia šeši papildomi pusrutuliu išdėstyti šarvai. Gražus gyvatės kūnas išpuoštas geltonais ir žaliais atspalviais su juodais žiedais, kurie dažniausiai priekinėje kūno dalyje maži ir blankūs, o link uodegos tampa ryškiais ir plačiais. Bet visame plačiame areale karališkosios kobros išvaizda gali būti skirtinga. Jauni individai priekyje būna ryškiau juostuoti. Aptinkama Indijoje į Pietus nuo Himalajų, Pietų Kinijoje, Indo Kinijoje, Malaku, Didžiosiose Zondos salose nuo Balio iki Filipinų. Ji gyvena miškinguose rajonuose, pirmenybę teikia žole apžėlusiems tankumynams, bet su tinkama ir gyvenamuosiuose rajonuose. Karališkoji kobra gerai laipioja po medžius ir puikiai plaukioja, bet pagrinde laiką leidžia ant žemės. Aktyvi būna dieną ir dažniausiai medžioja gyvates, kurios sudaro didžiausią jos raciono dalį. Medžioja tiek nenuodingas gyvates, tiek puola ir nuodingas rūšis tokias kaip Bungarus, Calliophis, Naja. Kartais savo racioną paįvairina stambiais driežais. Gyvatės subręsta 5 – 6 gyvenimo metais, vestuvinis sezonas dažniausiai prasideda sausio mėnesį. Apvaisinimas užtrunka kartais iki kelių valandų. Kobra patino sėklą saugo ir net kelerius metus iš eilės gali susilaukti palikuonių apvaisindama juos iš ankstesnės sėklos atsargų. Karališkoji kobra dauginasi padėdama kiaušinius. Prieš dėdama kiaušinius, patelė stato savotišką lizdą, sustumdama sausus lapus ir šakeles į krūvą. Krūvos centre kobra padeda apie 20, kartais net iki 50 kiaušinių, kuriuos vėliau iš viršaus uždengia lapais. Pati patelė susisuka viršuje lizdo ir stropiai jį saugo, puldinėdama ant kiekvieno gyvo padaro besiartinančio prie lizdo. Po 60 – 70 dienų išsirita ~35 cm dydžio jaunikliai, kurie po 10 dienų pirmą kartą išsineria ir ima intensyviai maitintis. Kartais lizdo apsaugoje dalyvauja ir patinas. Karališkosios kobros nuodai labai stiprūs, dar be to kirsdama aukai gyvatė išvirkščia didelį jų kiekį. Todėl nuo jos įkandimo žmogus, nesulaukęs pagalbos, gali numirti per pusvalandį. Žinomi net dramblių kritimo atvejai po to kai jiems įkirto karališkoji kobra. Dažnai minimi atvejai, kai karališkoji kobra be jokios priežasties puola žmones ir persekioja juos. Tai gana keista, nes gyvatės žmonėms kerta tik gynybos tikslais, kai žmonės bando jas sugauti, netyčia užmina ant jos ar išprovokuoja erzindami. Akivaizdu, kad tai susiję su lizdo saugojimu. Žmonės neįtarę apie esamą lizdą buvo užpulti, nes kobros gynė savąją teritoriją nuo įsibrovėlių.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
