Vabzdžių ir jų lervų, naudojamų egzotinių gyvūnų maitinimui,
energinė ir maistinė vertė
Taisyklingam egzotinių gyvūnų laikymui ir veisimui zoologijos soduose bei privačiose kolekcijose vienas iš pagrindinių dalykų yra jų kokybiška ir pilnavertė jų mitybą. Daugeliui egzotinių gyvūnų tokių kaip driežų, beždžionių, varliagyvių, vorų paukštėdų, skorpionų ir kt. maistui yra naudojami įvairūs vabzdžiai jų lervos, moliuskai, kirminai ir kiti bestuburiai. Egzotinių gyvūnų augintojui dažnai gali kilti klausimas ar pilnavertį ir kokybiška pašarą gauna jo gyvūnai. Ir kaip būtų galima jį pagerinti ar pakoreguoti. Dažnai nėra žinoma kiek ir kokių maistinių medžiagų turi šie pašarai. Todėl dėl prastos mitybos kyla daugybė ligų, kurias įtakoja kalcio trūkumas, netinkamas fosforo ir kalcio balansas, per mažas baltymų ar kitų maisto medžiagų kiekis.
Šiuo laiku informacijos, kurioje būtų pateikta sisteminė gyvūnų maistui naudojamų gyvūnų maistinė ir energinė vertė, kaip bebūtų gaila tikrai nėra daug. Pavienių pagrindinių kaip pašarą naudojamų vabzdžių sudėtį galima rasti internete, kai kurioje spec. literatūroje. Bet šie duomenys nėra labai tinkami mūsų regionui, nes vabzdžių maistinė vertė priklauso nuo to kokiu pašaru jie patys yra šeriami. Dažnai tai būna svirplių fermose išauginti vabzdžiai, kurie buvo šeriami pagal specialius racionus. O Lietuvoje tokių specialiai pagal atitinkamus racionus šeriamų išaugintų vabzdžių niekas nenaudoja egzotinių gyvūnų maistui. Lietuvoje dažniausiai patys egzotinių gyvūnų savininkai auginą vabzdžius savo gyvūnams, nenaudodami komercinių pašarų. Todėl nėra žinoma tiksli jų maistinė vertė.
Šiam darbui buvo pasirinkti Lietuvoje dažniausiai kaip maistas egzotiniams gyvūnams naudojami tokie vabzdžiai ir jų lervos:
Juodieji svirpliai - Gryllus bimaculatus.
Tai vieni iš stambiausių svirplinių šeimos atstovų, užaugantys iki 2,5-3 cm. Natūraliai gyvenantys vidurio Azijoje, pietinėje Europoje. Jie lengvai ir sparčiai dauginasi nelaisvėje. Jų reprodukcijos ciklas yra 2 mėn. Pagrindinis pašaras jiems yra daržovės ir vaisiai žiemos metu, ir žolė vasara. Jie yra pagrindinis gyvas maistas naudojamas egzotiniams gyvūnams šerti Lietuvoje.
Yra vieni iš didžiausių tarakonų pasaulyje, kurių gimtinė yra Madagaskaras. Jie užauga iki 10-12 cm. Ir gali sverti iki 10 g. Jų racionas yra sudarytas tik iš daržovių ir vaisių. Jie yra tikri vegetarai. Dėl savo dydžio jie yra naudojami tik stambių ir suaugusių egzotinių gyvūnų šėrimui.
Argentinos tarakonai - Blaptica dubia.
Šie tarakonai kilę iš Argentinos, jie yra mažesni už Madagaskaro tarakonus. Jie lengviau dauginasi yra vislesni ir juos dažniau naudoja kaip pašarą gyvūnams. Nėra išrankūs pašarams, nes yra visaėdžiai..
Miltkirmėlės - Tenebrio molitor.
Tai yra Didžiojo milčiaus lervos. Gyvūnų šėrimui naudojamos tik lervos, bet ne patys vabalai. Tai yra apie 2 cm ilgio kirmėlės, kurios gyvena ir natūraliai veisiasi javų saugyklose, malūnuose. Jie natūraliai gyvena ir Lietuvoje.
Zofobusai - Zophobas morio.
Tai yra Pietų Amerikos medžio vabalo lervos, dar žinomos kaip „superkirminai“ arba „kirminai karaliai“. Jos yra labai panašios į Milčių lervas tik yra kelis kartus stambesnės, jos gali užaugti iki 5 cm ilgio. Jas gerai valgo visų rūšių gyvūnai.
Pabandykime nustatyti svirplių, Madagaskaro tarakonų, Argentinos tarakonų, zofobusų ir miltkirmėlių energinę bei maistinę vertę. Kad būtų galima subalansuoti egzotinių gyvūnų mitybą, ir išvengti dėl prasto maitinimo kylančių problemų.
Bandymas buvo atliktas LVA, pašarų biocheminėje laboratorijoje. Vabzdžiai ir jų lervos buvo humaniškai eutanazuoti eteriu ir išdžiovinti termostate 65 C temperatūroje iki orasausės medžiagos. Higroskopinė drėgmė buvo gauta orasausę medžiagą džiovinant termostate 100 – 105 C temperatūroje. Žaliuosius pelenus gavome mėginius deginant mufelinėje krosnyje 500- 550 C temperatūroje. Žalieji baltymai buvo nustatyti Kjeldahl metodu. Žalieji riebalai buvo gauti mėginius ekstrahuojant eteriu, Soksleto aparate. NEM gavome iš organinės medžiagos atėmus riebalus ir baltymus. Visų bandymų metu buvo naudotos metrologiškai patikrintos analitinės svarstyklės, mėginiai buvo sveriami 0,0001 g tikslumu.
Visi bandymui naudoti vabzdžiai buvo pasverti. Jų vienetų svoriai matomi lentelėje:
*Milkirmelės dėl mažo dydžio nebuvo suskaičiuotos, todėl jų svorio nėra.
Vabzdžių ir jų lervų maistinė vertė ir cheminė sudėtis (%) matoma lentelėje Nr. 2. Joje pateikti duomenys gali skirtis nuo kitų šaltinių. Duomenų tikslumas priklauso nuo vabzdžių auginimo būdo ir atliekamų cheminių analizių metodų. Mūsų atveju visų rūšių mėginai buvo tiriami tais pačiais būdais:
Lentelė Nr. 3. Pelenai, Kalcis ir Fosforas, bei jų santykis procentais:
Lentelė Nr. 4 Energinė vertė apskaičiuota pagal riebalų, baltymų ir NEM procentinę sudėtį 100g.
Pagal gautus duomenis zofobusai yra pats maistingiausias pašaras. O mažiausiai energijos turi svirpliai. Pagal turimus duomenis mes galime sudaryti pilnaverčius racionus savo gyvūnams, galime sužinoti kiek energijos jie gauna su pašaru, galime keisti jų racionus. Tai labai svarbu užtikrinant egzotinių gyvūnų gerovę auginant juos nelaisvėja. Pritaikius tinkamą mityba padidės jų gyvenimo kokybė.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
