Karaiškosios gyvatės išmargintos neryškiais, dažniausiai juodais ar tamsiai pilkais atspalviais. Ant kiekvieno žvynelio yra baltas ar geltonas taškelis, kurio dėka atrodo, kad visas gyvatės kūnas būtų padengtas perlamutru. Kai kada šviesūs taškeliai susiliedami tarpusavyje, sudaro sudėtingą paveikslą, primenantį grandinę (iš čia kilęs jos antrasis pavadinimas). Išskirti galėtume tik Kalifornijos karališkąsias gyvates (Lampropeltis getulus сalifornia), kurios savo atspalviais ryškiai skiriasi nuo kitų porūšių. Jų juodas, kartais tamsiai rudas kūnas ryškiai išdažytas plačiais, baltais žiedais, pas kitas gyvates per tamsų foną eina viena balta ar geltona pailga juosta. Kartais pasitaiko ir visiškai baltų individų raudonomis akimis ir išblukusiu, gelsvu, perlamutriniu raštu – tai albinosai. Būna ir visiškai juodi, be jokių pamarginimų egzemplioriai. Paprastoji karališkoji gyvatė (Lampropeltis getulus) – viena iš labiausiai paplitusių ir žinomų rūšių, dar žinoma kaip grandininė gyvatė. Aptinkamos JAV teritorijoje nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno pakrantės ir nuo Meksikos pietuose iki 42° šiaurės platumos šiaurėje. Išsiskiria ekologiniu plastiškumu, gyvena tiek Kalifornijos, Nevados, Arizonos dykumose, tiek Floridos ir Alabamos pelkėse.
Laikymo sąlygos
Šios gyvatės nėra labai lepios. Net ir stambiai Floridos gyvatei pilnai pakanka terariumo, kurio plotas 50 х 60 centimetrų. Kaip paklotą, galima naudoti bet kokią, purią medžiagą – durpes, drožles, pjuvenas, tinka ir smulkus žvyras. Į gruntą gyvatės mėgsta užsikasti, todėl jis turi būti purus. Jei gyvatės laikomos be grunto arba naudojamas žvyras, tada reikalinga, taip vadinama „drėgmės kamera“ – slėptuvė, namelis, dėžutė – pripildyta drėgnu paklotu, bet apskritai gruntas neturi būti per šlapias, tik lengvai drėgnas. Nors karališkosios gyvatės atsparios sausrai, jos daug geria ir noriai maudosi, todėl gertuvė, o ir nedidelis baseinėlis joms būtina. Dieną terariume turėtų būti +27 – 32°С, o naktį – žemesnė, tik +18 – 20°С (bet ne žemiau +16°С). Norint palaikyti puikias jų laikymo sąlygas, reikia žinoti kai kuriuos jų gyvenimo būdo niuansus. Laisvėje karališkosios gyvatės medžioja smulkius graužikus, paukščius, driežus, gyvates, tame tarpe ir nuodingas barškuoles, rečiau puola varles. Neretai puola ir ant savo gentainių. Jei laikote kelias gyvates viename terariume, kai jas maitinate visada būkite šalia terariumo, nes jos linkusios į kanibalizmą. Kiekviena gyvatė joms pirmiausia maistas, o tik po to lytinis partneris ar kaimynas. Pauzėse tarp maitinimų (maitinamos kartą į savaitę) jos viena kitos neliečia, bet kai išalksta, stveria pirmą pasitaikiusį, judantį objektą. Tuo objektu dažnai būna kaimynės galva ir jei staigiai jų neatskirti, tai po 5 – 10 minučių galite pastebėti, kad vienos iš augintinių jums trūksta... Rekomenduojama karališkasias gyvates laikyti po vieną, ir kartu suleisti tik poravimosi metu.
Maitinimas
Nelaisvėje gyvatės maitinamos pelėmis, žiurkėmis, viščiukais, driežais, žalčiais. Paprastoji karališkoji gyvatė išsiskiria savo rajumu. Stambus 1,5 m. dydžio Floridos patinas vienu kartu gali suėsti dvi žiurkes, arba dvylika pelių, du – tris viščiukus arba du vidutinio dydžio žalčius. Rekomenduojama du tris kartus per metus karališkąją gyvatę palepinti driežais ar kitomis gyvatėmis. Pastebėta, kad nuolat maitinant tik laboratoriniais gyvūnais, gyvatėms krenta apetitas, jos ima prastai nertis. Po šėrimo reptilijomis augintinių būklė pastebimai pagerėja. Bet bendrai paėmus karališkoji gyvatė neišranki maistui.
Dauginimas
Norint, kad karališkosios gyvatės poruotųsi, joms būtina sudaryti sąlygas dirbtiniam žiemojimui. Mėnesį laiko reikia palaipsniui trumpinti joms dienos apšvietimą nuo 14 iki 8 valandų. Visą tą laiką gyvačių nebemaitinti, bet vanduo gertuvėje visada turi būti terariume. Dvi dienas reikia palaikyti neapšviestame ir nešildomame terariume, o po to įdėti gyvates (po 2 – 3) į drobinį maišelį ir patalpinti žiemos miegui į šaldytuvą ar rūsį (temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 6 +12°С). Kas 4 – 5 dienas gyvates atsargiai reiktų apžiūrėti. Žemoje temperatūroje gilus gyvačių trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių (Jūsų nuožiūra). Po žiemojimo pirmiausia reikia prižadinti patinus, juos galima iš karto patalpinti į šildomą (+26°С) terariumą. Po dviejų dienų pas patiną reikia įkelti patelę. Stambios, gerose sąlygose laikytos gyvatės poruotis prasideda iš karto, o jaunesni ir silpnesni individai poruotis ima po 2 – 5 dienų. Karališkųjų gyvačių poravimasis kiek kitoks, nei kitų rūšių gyvačių. Jokio taip vadinamo, merginimo, asistavimo nėra. Patinas, kuris paprastai didesnis ir stambesnis už patelę, agresyviai ją persekioja, bandydamas sugriebti dantimis už nugaros ar sprando. Kai jam tai pavyksta, jis apsisuka apie patelės kūną ir poruojasi. Mėnesio bėgyje poravimasis pasikartoja kelis kartus. Mėnesio pabaigoje visas patelės kūnas būna nusėtas mėlynėmis ir įkandimais. Štai kodėl terariume būtinai turi būti keletas slėptuvių (medžio žievės, apverstų vazonų, plokščių akmenų ir t.t.). Pasibaigus vestuviniam periodui, patiną būtina iškelti, kadangi patelei būtinas padidintas maisto kiekis, o patinas dažnai atima iš patelės grobį. Po 40 – 45 dienų tiesiai ant grunto patelė padeda 6 – 14 baltų minkštų kiaušinių. Kad kiaušiniai neišdžiūtų, gruntą, prieš kiaušinių sudėjimą, galimą galima pakeisti šviežiu, drėgnu gruntu.
Karaiškosios gyvatės išmargintos neryškiais, dažniausiai juodais ar tamsiai pilkais atspalviais. Ant kiekvieno žvynelio yra baltas ar geltonas taškelis, kurio dėka atrodo, kad visas gyvatės kūnas būtų padengtas perlamutru. Kai kada šviesūs taškeliai susiliedami tarpusavyje, sudaro sudėtingą paveikslą, primenantį grandinę (iš čia kilęs jos antrasis pavadinimas). Išskirti galėtume tik Kalifornijos karališkąsias gyvates (Lampropeltis getulus сalifornia), kurios savo atspalviais ryškiai skiriasi nuo kitų porūšių. Jų juodas, kartais tamsiai rudas kūnas ryškiai išdažytas plačiais, baltais žiedais, pas kitas gyvates per tamsų foną eina viena balta ar geltona pailga juosta. Kartais pasitaiko ir visiškai baltų individų raudonomis akimis ir išblukusiu, gelsvu, perlamutriniu raštu – tai albinosai. Būna ir visiškai juodi, be jokių pamarginimų egzemplioriai. Paprastoji karališkoji gyvatė (Lampropeltis getulus) – viena iš labiausiai paplitusių ir žinomų rūšių, dar žinoma kaip grandininė gyvatė. Aptinkamos JAV teritorijoje nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno pakrantės ir nuo Meksikos pietuose iki 42° šiaurės platumos šiaurėje. Išsiskiria ekologiniu plastiškumu, gyvena tiek Kalifornijos, Nevados, Arizonos dykumose, tiek Floridos ir Alabamos pelkėse.
Laisvėje karališkosios gyvatės medžioja smulkius graužikus, paukščius, driežus, gyvates, tame tarpe ir nuodingas barškuoles, rečiau puola varles. Neretai puola ir ant savo gentainių. Jei laikote kelias gyvates viename terariume, kai jas maitinate visada būkite šalia terariumo, nes jos linkusios į kanibalizmą. Kiekviena gyvatė joms pirmiausia maistas, o tik po to lytinis partneris ar kaimynas. Pauzėse tarp maitinimų (maitinamos kartą į savaitę) jos viena kitos neliečia, bet kai išalksta, stveria pirmą pasitaikiusį, judantį objektą. Tuo objektu dažnai būna kaimynės galva ir jei staigiai jų neatskirti, tai po 5 – 10 minučių galite pastebėti, kad vienos iš augintinių jums trūksta... Rekomenduojama karališkasias gyvates laikyti po vieną, ir kartu suleisti tik poravimosi metu.
Po dviejų dienų pas patiną reikia įkelti patelę. Stambios, gerose sąlygose laikytos gyvatės poruotis prasideda iš karto, o jaunesni ir silpnesni individai poruotis ima po 2 – 5 dienų. Karališkųjų gyvačių poravimasis kiek kitoks, nei kitų rūšių gyvačių. Jokio taip vadinamo, merginimo, asistavimo nėra. Patinas, kuris paprastai didesnis ir stambesnis už patelę, agresyviai ją persekioja, bandydamas sugriebti dantimis už nugaros ar sprando. Kai jam tai pavyksta, jis apsisuka apie patelės kūną ir poruojasi. Mėnesio bėgyje poravimasis pasikartoja kelis kartus. Mėnesio pabaigoje visas patelės kūnas būna nusėtas mėlynėmis ir įkandimais. Štai kodėl terariume būtinai turi būti keletas slėptuvių (medžio žievės, apverstų vazonų, plokščių akmenų ir t.t.). Pasibaigus vestuviniam periodui, patiną būtina iškelti, kadangi patelei būtinas padidintas maisto kiekis, o patinas dažnai atima iš patelės grobį. Po 40 – 45 dienų tiesiai ant grunto patelė padeda 6 – 14 baltų minkštų kiaušinių. Kad kiaušiniai neišdžiūtų, gruntą, prieš kiaušinių sudėjimą, galimą galima pakeisti šviežiu, drėgnu gruntu.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
