Blogai prižiūrint roplius, jie gali susirgti ir netgi numirti. Labai maža dalis ligų yra paveldimos. Tai turi žinoti roplių laikytojai ir mylėtojai. Jie turi atkreipti dėmesį į savo augintinio terariumo ventiliaciją, šilumą, atitinkamą drėgnumą (kuris priklauso kurioje gamtos vietoje augo jų numylėtinis), maisto kokybę ir racioną, pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį. Reikia atkreipti dėmesį į terariumo dydį, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti ir jaustis. Dėl visų šių veiksnių nepaisymo, vėliau ar ankščiau gyvūnas gali susirgti, o liga dažnai baigiasi ir dar liūdniau. Šiame straipsnyje aprašytos pagrindinės roplių ligos ir jų požymiai. Šių ligų galite išvengti, jei gerai ir rūpestingai prižiūrėsit savo augintinį.
Orofaringealinis celiulitas - gerklės giluminių audinių infekcija. Ši celiulito forma pažeidžia gilius gerklės sluoksnius, lydyma smarkiu galvos gleivėtumu, o kartais kaklo ir priekinės gyvūno dalies. Gydoma aminoglikozidų grupės antibiotikais.
Panoftalmitas - bakterinis akių gleivinių uždegimas. Liga vystosi patogeninėms bakterijoms patenkant iš burnos per ašarų kanalą. Dažniausiai šia liga serga gyvatės. Bet reikia neužmiršti, kad pas driežus ir vėžlius gali būti panašios ligos. Tik skirtingai nuo gyvačių, turinčių suaugusius vokus, pas driežus ir vėžlius infekcija iš pradžių pažeidžia tik apatinį voką. Ligos pradžioje atsiranda lengvas vienos akies blankumas. Kitoje ligos fazėje akies apsiblausimas padidėja, akies obuoliukas pasidaro silpnai geltonos spalvos atsiranda kraujosruvos, akies obuoliukas padidėja. Vėlesnėje ligos stadijoje, jeigu nebuvo gydoma, akis pūliuodama irsta. Arba pūliai būna iš išorės arba sugadina akių audinius iš vidaus.
Nekrotinis dermatitas - bakterinis odos pažeidimas. Dažniausiai kenčia gyvatės, kurioms pažeidžiami pilvo žvyneliai, terariumistai šią ligą vadina žvynelių puvimu. Rečiau serga driežai. Pirma ligos stadija pasireiškia pilvo žvynelių spalvos pasikeitimu - nuo įprastos iki raudonai rudos. Vėliau atsiranda kraujosruvos - hemoragija. Pažeidimai gali būti atskiromis kraujosruvomis arba apimti visą gyvūno kūną. Progresuojant odos pažeidimams, paprastai atsiranda maži burbuliukai užpildyti pusiau skaidriu skysčiu, šviesiai pilkos, geltonos arba rausvos spalvos. Prapjovus burbuliukus jie išsileidžia. Negydant pažeistų vietų oda pradeda nekrotizuotis, dėl to ant pilvo atsiranda netaisyklingų formų, purvinai rudos dėmės, turinčių tendenciją gleivėtis. Užleistais atvejais per 2 - 3 mėnesius liga pereina į sepsį arba nekrotizuoti plotai išplinta po gyvūno vidų, ko pasekoje būna peritonitas ir mirtis.
Ligos priežastys yra blogas sanitarinis ir higieninis stovis terariume, didelė drėgmė ir žema temperatūra. Kaip ir kitų ligų atvejais pirmoje ligos stadijoje, ligos gydymas nėra sudėtingas. Paprastai užtenka tik normalizuoti gyvūno laikymo sąlygas (perkeliant juos į didesnį, šiltesnį ir sausesnį terariumą), kad pirmieji simptomai išnyktų. Naudojant tepalus, kurių sudėtyje yra antibiotikų, ypatingai polimiksino V (polisporinas, neosporinas ir kiti) pasveikstama dar greičiau.
Kloacitas - bakterinis kloakos uždegimas. Gana dažnas susirgimas tarp nelaisvėje laikomų driežų. Ligos sukėlimo priežastimi gali būti labai įvairios bakterijos. Pirmajame ligos etape simptomai labai neryškūs, galima išskirti tik išdžiūvusius ekskrementus, prilipusius prie analinės angos kiauto, negausius pūlinius arba rausvo kraujo fekalijose. Šioje ligos stadijoje gyvūnai, paprastai, normaliai maitinasi. Antroje ligos stadijoje gyvūnams užkietėja viduriai - jie nebesituština. Gyvūnas nustoja maitintis, bet išoriškai atrodo normaliai ir net gali truputį pastambėti (dėl susikaupusių dujų žarnyne). Užpakalinė kloakos dalis pas daugumą gyvačių ir pas kai kuriuos driežus gali būti pakankamai lengvai išstumiama lauk spaudžiant nuo centro į pakraščius. Tada gerai matoma uždegimo pažeista kloakos gleivinė su erozijomis ir žaizdomis.
Sepsis - sunkus susirgimas, sukeltas išplitusios infekcijos nuo bakterinio uždegimo židinio kraujosruvomis, išplitusiomis po visą organizmą. Iš to matyti, kad sepsis yra kokios nors kitos ligos padarinys. Dažniausiai tai stomatitas, pneumonija arba infekcinės žaizdos, pavyzdžiui erkių įsisiurbimo vietose. Ryškiausias sepsio simptomas pas driežus yra kraujosruvos ant odos ir gleivinėje. Pagal klinikinius simptomus galima išskirti tris sepsio formas:
1. Sunki – pasitaiko pas jaunus gyvūnus, pasireiškia mažu aktyvumu, padidintu silpnumu ir konvulsijomis sukeltomis centrinės nervų sistemos paralyžiaus. Paprastai gyvūnai krenta per 24 valandas nuo ligos simptomų pradžios.
2. Septinė pneumonija – skiriasi nuo kitų pneumonijų gausiomis kraujosruvomis odoje ir gleivinėje. Liga šioje formoje yra atspari antibiotikams. Be gydymo ši sepsio forma baigiasi gyvūno mirtimi po 5 - 6 ligos dienų.
3. Chronosepsis – dažniausiai sutinkamas pas suaugusius gyvūnus lėtinio stomatito pavidalu, kartu su kvėpavimo sutrikimais ir be gydymo po 5 - 6 savaičių baigiasi gyvūno mirtimi.
Bakterinės žarnyno infekcijos - dažniausiai užkrečiama salmonelių (Salmonelle) giminės bakterijomis, rečiau - arizona (Arizona). Salmoneliozė laikoma viena pavojingiausių roplių ligų. Ropliai gali būti ir ligos nešiotojai. Nešiojimas vyksta be simptomų ir gali būti nustatytas tik ištyrus fekalijas bakteriologiškai. Roplių salmonelės nešiotojų skaičius yra labai aukštas ir nepalankiomis sąlygomis gali išaugti iki 50%. Nešiojimo laikas labai ilgas, pavyzdžiui pas vėžlius nešiojimas gali užtrukti iki metų. Pirminiame etape salmoneliozė pasireiškia enterito požymiais - plonosios žarnos gleivinės uždegimas. O būtent: viduriavimu, atrijimu, anoreksija (apetito nebuvimu), svorio kritimu, letargija ir charakteringu fekalijų pakitimu (jos pasidaro tąsios, skystos, žalsvos spalvos). Vėliausioje ligos stadijoje fekalijose pasirodo kraujas ir gleivės. Kartais liga įgyja septinių bruožų gleivėjant burnos ir gerklės srityje, atsiranda daugybė mažų taškiukų primenančių manų kruopas. Gydant veiksmingiausiai veikia chloramfinikolo antibiotikas. Vaistas paduodamas zondavimo būdu.
Grybeliniai roplių susirgimai - paprastai suserga nusilpę nuo kitų ligų gyvūnai, taip pat nuo prastų laikymo sąlygų (per didelės drėgmės, antisanitarinių sąlygų, perpildytu gyvūnų skaičiumi). Sąlyginai grybelis gali būti skirstomas į tris rūšis: paviršinį, prasiskverbiantį ir vidinių organų. Gaila, bet vidinių organų grybelis neturi jokių išorinių simptomų, o gydymas dar nėra pakankamai pažengęs. Išorinis grybelis yra lengvai atpažįstamas ant visų roplių, išskyrus snapagalvius. Pas vėžlius paprastai pažeidžiamas kiautas (ypatingai pas vandens), rečiau priekinės letenos ir kaklas. Tarp driežų grybelis sutinkamas labai retai; paprastai pažeidžiami pirštai ir krūtinė. Gyvatės nuo paviršinio grybelio kenčia dažniau, nei kiti ropliai. Dažniausiai grybelis prasideda nuo papilvės, kur pačios palankiausios sąlygos ligos atsiradimui. Vėliau liga plinta po visą kūną, skverbdamasi ir į poodinius sluoksnius. Neretai grybelis pažeidžia apsauginį gyvačių akių sluoksnį. Išplitęs tokioje vietoje grybelis suardo akies obuoliuką ir pačią akį.
Saprolegniozė - Saprolegnia bakterijų sukeliamas grybelis. Dažniausiai serga gėlavandeniai vėžliai ir gyvatės, kurios gyvena pusiau vandenyje, pusiau sausumoje. Simptomai labai gerai matomi ir atpažįstami, tai baltos pūkinės dėmės ant galvos, priekinėje kūno dalyje ir šarvo.
Geotrichozė - viena sunkiausių grybelio formų sukeliama Geotrichum šeimos bakterijų. Atsiradus negausiems pažeidimams, geotrichozės bakterijos pradeda skverbtis į gyvūno organizmo vidų. Ant gyvūno šono yra vienas ar keli nedideli odos pažeidimai, bet nuo kiekvieno iš jų, į organizmo vidų eina gilūs išsišakoję kanalai, jungiantys juos su išsiplėtusiais poodiniais sluoksniais iš sužalotų audinių. Sunkiais atvejais sužalojama ne tik poodinis tinklelis, bet raumenys ir dar gilesni audiniai.
Trichofitija - liga išsivysto, po kontakto su sergančiu gyvūnu, per 4 - 6 savaites. Pasireiškia ji odos kaitos sutrikimu pirštu galuose, po to pirštai sutinsta, deformuojasi ir nukrenta, kaip kad esant sausai gangrenai. Procesas progresuoja ir gali pasibaigti gyvūno mirtimi.
Helmintozė - helmintai vieni labiausiai paplitusių roplių parazitų. Helmintai gali būti roplių organizme lėliukės stadijoje ir naudotis jomis kaip laikinais šeimininkais, arba suaugusioje stadijoje ir naudotis kaip jau galutiniais šeimininkais. Helmintų padėtis šeimininko kūne gali būti labai įvairi - žarnyno traktas, kvėpavimo sistema, kraujas, smegenys, raumenys ir t.t. Poveikis daromas gyvūno organizmui gali būti labai įvairus, priklausomai nuo parazitų lokalizacijos vietos, jų skaičiumi, dydžiu ir t.t. Pagrindinis gydymo metodas - chemoterapija. Kadangi ne visada pavyksta tiksliai nustatyti tikslią parazito rūšį ir vietą geriausia naudoti plataus spektro vaistus, su minimalia toksikacija.
Erkės - gana įprasti roplių parazitai. Jie kenkia ne tik siurbdami kraują, bet ir pernešdami įvairias ligas, dažnai yra sepsio priežastis. Viena labiausiai žinoma erkė sutinkama pas roplius yra gyvatinė erkė, o taip pat odinė erkė. Įsisiurbusias erkes šalina įvairiais būdais. Dideles poodines erkes galima pašalinti mechaniškai. Jeigu mechaniškai pašalinti nepavyksta, siūloma aptepti erkę kokiu nors aliejumi, kas apsunkina erkės kvėpavimą ir susilpnina jos fiksaciją. Jeigu ant roplio aptiktas didelis kiekis erkių, arba kai jų mechaninis pašalinimas negalimas, rekomenduojama naudoti specialias priemones, skirtas jų naikinimui. Vienos iš veiksmingiausių būtų Ektominas C ir Butoksas iš piretroidų grupės. Neturint cheminių priemonių galima naudoti senovinį metodą, panardinant roplį į 30-32°C vandens temperatūrą 12h. Tarp indo dangčio ir vandens turi būti tik mažas tarpelis, kad gyvūnas galėtu kvėpuoti, indo kraštai turi būti sutepti aliejumi, kad išlindusios erkės neišlakstytu po patalpą.
Ligos dėl maitinimosi ir medžiagų apykaitos sutrikimų
Tarp maitinimosi sutrikimo ligų dažniausiai pasitaiko Hipovitaminozė - vieno ar kelių vitaminų trūkumas organizme. Taip pat Hipervitaminozė - atvirščiai hipovitaminozei, sutinkama labai retai, tik šeriant dirbtinai ir perdozavus vitaminų normas.
Hipovitaminozė A. Vitamino A trūkumas atsiranda šeriant gyvūną maistu, kuriame trūksta pačio vitamino ir karotino. Pagrindiniai jų šaltiniai yra pienas, kiaušiniai, kepenys ir morkos. Ligos simptomai - sausumas, kiauto apsiblausimas ir suminkštėjimas, smarkus akių ašarojimas, įvairūs odos susirgimai, virškinimo sutrikimai. Gydyti reikėtų į gyvūno meniu įtraukiant maistą praturtintą vitaminu A ir karotinu.
Hipovitaminozė D(Rachitas). Atsiranda trūkstant vitamino D ir natūralaus ultravioletinių saulės spindulių poreikio. Pasireiškia sutrikusiu kalcio ir fosforo apykaita, kaulų struktūros sutrikimais, baltymų ir angliavandenių apykaitos sutrikimais. Vėžliams tai daugiausia jaučiasi ant kiauto, jis suminkštėja, išsikreipia jo forma. Apatinis žandikaulis suminkštėja sunkiais atvejais ir viršutinis, kas trukdo maitinimuisi.
Driežų kaulų struktūros sutrikimai jaučiami žiedinių kaulų galuose, galūnės išsikreipia, sutrumpėja, nugara sugumbėja. Gekonai gali prarasti sugebėjimą laipioti vertikaliais paviršiais. Gyvačių rachitas ne toks ryškus, pasireiškia stuburo deformacija, apatinio žandikaulio suminkštėjimu. Krokodilų rachitas pagrinde pasireiškia žandikaulio ir dantų struktūros sutrikimais. Gydymas - dieta ir ultravioleto vonelės.
mano barzdotam drakonui metai laiko,kol augo valgydavo paprikos,salotu uzkrimsdavo,tustinos kasdien beveik.,niekas nepasikeite,bent jau man is sono atrodo,bet jis valgo tik skerius,i salotas ir visokius kitus zalumynus nebeziuri,tustinasi kas kokias 3-4 dienas,guli sau ant smeliuko ir tiek,tik suaktyveja kai vabaliuka pamato...ar jam liudna ar kazkas rimciau?.,kas gali patarti?:aciu:
Blogai prižiūrint roplius, jie gali susirgti ir netgi numirti. Labai maža dalis ligų yra paveldimos. Tai turi žinoti roplių laikytojai ir mylėtojai. Jie turi atkreipti dėmesį į savo augintinio terariumo ventiliaciją, šilumą, atitinkamą drėgnumą (kuris priklauso kurioje gamtos vietoje augo jų numylėtinis), maisto kokybę ir racioną, pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį. Reikia atkreipti dėmesį į terariumo dydį, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti ir jaustis. Dėl visų šių veiksnių nepaisymo, vėliau ar ankščiau gyvūnas gali susirgti, o liga dažnai baigiasi ir dar liūdniau. Šiame straipsnyje aprašytos pagrindinės roplių ligos ir jų požymiai. Šių ligų galite išvengti, jei gerai ir rūpestingai prižiūrėsit savo augintinį.
Panoftalmitas - bakterinis akių gleivinių uždegimas. Liga vystosi patogeninėms bakterijoms patenkant iš burnos per ašarų kanalą. Dažniausiai šia liga serga gyvatės. Bet reikia neužmiršti, kad pas driežus ir vėžlius gali būti panašios ligos. Tik skirtingai nuo gyvačių, turinčių suaugusius vokus, pas driežus ir vėžlius infekcija iš pradžių pažeidžia tik apatinį voką. Ligos pradžioje atsiranda lengvas vienos akies blankumas. Kitoje ligos fazėje akies apsiblausimas padidėja, akies obuoliukas pasidaro silpnai geltonos spalvos atsiranda kraujosruvos, akies obuoliukas padidėja. Vėlesnėje ligos stadijoje, jeigu nebuvo gydoma, akis pūliuodama irsta. Arba pūliai būna iš išorės arba sugadina akių audinius iš vidaus.
Hipovitaminozė D(Rachitas). Atsiranda trūkstant vitamino D ir natūralaus ultravioletinių saulės spindulių poreikio. Pasireiškia sutrikusiu kalcio ir fosforo apykaita, kaulų struktūros sutrikimais, baltymų ir angliavandenių apykaitos sutrikimais. Vėžliams tai daugiausia jaučiasi ant kiauto, jis suminkštėja, išsikreipia jo forma. Apatinis žandikaulis suminkštėja sunkiais atvejais ir viršutinis, kas trukdo maitinimuisi.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
