Ši sausumos sraige ne veltui vadinama didžiaja: ji gali pasiekti 20 cm ilgi ir 32 g svori! Suaugusiu didžiuju achatinu kriaukles paprastai turi 7-9 spirales, yra kugio formos, o spalvos varijuoja priklausomai nuo aplinkos: gali buti nuo rausvai rudos iki tamsios spalvos su tamsiais ar šviesiais dryžiais ar žymemis. Gyvena jos irgi gana ilgai, gamtoje, jei nesumedžiojamos krabu, kitu sraigiu ar žiurkiu, iki 10 metu, o namuose ju draugija paprastai galima megautis 5-7 metus. Tai yra naktiniai gyvunai.

Kaip angliškas pavadinimas, giant African land snail, imponuoja, didžiosios achatinos yra kilusios iš Afrikos, tiksliau, iš tropiniu Rytu Afrikos pakranciu ir salu. Taciau, atsitiktinai ar ne, patekusios i kitas šalis ir net žemynus, šios sraiges prisitaike prie gyvenimo ir kiek vesesniuose klimatuose (buna aktyvios 9-29 °C), nepalankias salygas išgyvendamos užsikasusios po žeme ir tapusios neaktyviomis – praktiškai užmigdamos žiemos miego. Neturedamos naturaliu priešu ir mielai dorodamos ivairiausia augaline materija, iskaitant ir žmoniu auginama derliu, daug kur jos tapo naikinama invazine rušimi, nors Taivane yra sekmingai naudojamos kulinarijoje!

Didžiuju achatinu išplitimui didžiausia itaka turi ju dauginimosi specifika. Šios rušies atstovai yra hermafroditai, t.y. turi ir vyriškus, ir moteriškus lytinius organus. Idomu, jog jaunesni individai gamina tik sperma, ir tik didesni geba gaminti ir sperma, ir kiaušinelius. Šios sraiges neužsiima savivaisa – sava sperma negali apvaisinti kiaušineliu, o partnerius pasirenka pagal dydi ir amžiu; jaunesnes ir mažesnes achatinos rinksis vyresnes ir didesnes, taciau tarpusavy poruojasi ir vyresnes, dideles sraiges. Amžius turi itakos ir dauginimosi metui: jauni pilvakojai siaucia visa nakti, o vyresni šiai veiklai skiria vidurnakti. Taigi, apsikeite sperma, moliuskai grižta prie atsiskyreliško gyvenimo budo, o sperma arba sandeliuoja savo kune velesniems laikams (iki 2 m.), arba ja panaudoja kiaušineliu apvaisinimui; juos i lizda ar tiesiog ant žemes, lapu padeda po 8-20 dienu. Tuo teviškas rupestis ir baigiasi. Na, o po 11-15 dienu iš 100-500 kiaušineliu išsirita savarankiškos sraigutes, kurios subresta per pusmeti. Turint omeny palikuoniu skaiciu ir tai, jog didžiosios achatinos gali daugintis bet kuriuo metu laiku kas 2-3 menesius, nesunku suprasti, kodel šiltuose dregnuose kraštuose ir viena apvaisinta sraige gali sukelti milžinišku problemu...

Nors dalyje pasaulio jos sukelia daug problemu, kituose kraštuose didžiosios achatinos yra populiarus naminiai gyvuneliai. Neiprastas dydis ir lengva priežiura reiškia, jog jas galima auginti ir mokyklu klasese.

Tinkamo aptvaro (terariumo) dydis priklauso nuo laikomu sraigiu dydžio ir skaiciaus. Puikiai tinka stiklinis ar plastikinis akvariumas – toki ne tik lengva valyti (sieneles karta per savaite, visa inda karta per menesi), bet ir stebeti augintiniu gyvenima. Didžiosios achatinos megsta pasikasti po žeme, tad konteineri reikia padengti keliu centimetru sluoksnio substratu, tam puikiai tinka kokoso durpes, humusas, kompostas (be durpiu), galima padeti gabala medžio žieves, samanu, kritusiu lapu. Svarbu, kad substratas butu nuolat dregnas, taciau nepermirkes; idealiai tinka vandens purkštukas. Jei abejojete del dregmes, visada galite terariume irengti termometra-hidrometra  Optimaliausia yra 20-25°C temperatura.

Didžiasias achatinas yra labai lengva maitinti: salotos ir agurkai yra geriausias pasirinkimas, taciau galima duoti ir vaisiu, tokiu kaip obuoliai, bananai ar kopustu, taciau reikes pašalinti pradejusi gesti maista. Gamtoje šios sraiges nera griežtos veganes, o nelaisveje del ne tokio ivairaus raciono kalcis yra esmine dietos dalis, kad galetu išlaikyti ir auginti tvirtas, sveikas kriaukles. Sepijos kaulai yra puikus kalcio šaltinis.

Kaip sužinoti, ar laikymo salygos yra prastos? Netinkamose salygose didžiosios achatinos gali užsiklijuoti kriaukles anga ir laukti pagerejimo. Tokiu atveju reikia ištaisyti klaidas, o paskatinti sraiges išlisti galima prausiant drungnam vandenyje.