Kovo 29 dieną, šiltą, pavasarišką rytą, per penkiasdešimt žmonių susirinko į konferenciją, paklausyti pranešimų apie egzotinius gyvūnus, keistokus pomėgius, gamtos apsaugą ir panagrinėti pastaruoju metu labiausiai rūpimus klausimus. Aplinkui lakstė nemenkas būrys žurnalistų spragsėdami fotoaparatų užraktais. Kiekvienas įėjęs pro salės duris ir užsiregistravęs pas mūsų puikiąją pagalbininkę Agnę, gavo po mažą rėmėjų dovanėlę ir pateko į loteriją.
Turėjome nedidelę ekspoziciją nariuotakojų bei vabzdžiaėdžių augalų, vorų išnarų, vabalų, drugelių bei moliuskų kolekcijas.
Gigantiškasis šimtakojis (Archispirostreptus gigas), žiūžiakojai arba frinos (Amblypygi), kelios rūšys tarakonų, tarp jų ir įspudingo dydžio Madagaskaro šnypščiantieji (Gromphadorhina portentosa), visas tuzinas vorų (Psalmopoeus cambridgei, Lasiodora parahybana, Brachypelma albopilosum, Brachypelma albiceps, Aphonopelma sp., Avicularia metallica, Heteroscodra maculate ir kiti). Renginio metu muses gaudė: Šaukštalapė saulašarė (Drosera spatulata), Ehlers tuklė (Pinguicula ehlersiae), Morano tuklė (Pinguicula moranensis), skendeniai (Utricularia).
Šurmuliui nurimus, dalyviai patogiai įsitaisė salėje ir Edgaras pristatė koks gi buvo konferencijos tikslas, kam subūrėme tiek žmonių, kokius pranešimus turėjome paruošę. Pagrindiniai deklaruojami tikslai buvo: skatinti domėjimąsi egzotiniais gyvūnais, skatinti atsakingą auginimą, propaguoti gamtosaugą, plėsti tiek patyrusių, tiek pradedančiųjų egzotomanų žinių bagažą. Norėjome pritraukti kuo daugiau žmonių, todėl pranešėjus ir jų pristatomas temas rinkomės kuo įvairesnes. Petriukas, atėjęs paklausyti apie netradicinius akvariumo gyventojus, pradės domėtis kaip ir kodėl saugomi Baliniai vėžliai (Emys orbicularis), Marytė, atėjusi paklausyti apie vabzdžiaėdžius augalus, supras, kad voras išties gali būti puikus augintinis.
Pirmoji pranešimą apie vabzdžiaėdžius augalus pristatė Gustina Leiputė. Sužinojome kur Lietuvoje galima sutikti saulašares, kaip prižiūrėti namie auginamus plėšriuosius augalus ir kokiu būdu jie gaudo savo grobį. Ne vieną dalyvį sužavėjo vaizdo įrašas kaip mikliai susisuka lipnus lapelis ar užsidaro augalo spąstai.
Nemažai šurmulio sukėlė Mindaugo Mauruko pranešimas apie egzotiškus drugelius ir jų priežiūrą. Atsisiuntę iš užsienio drugelių fermų kiaušinėlių ar vikšrų, galime namuose užsiauginti tikrą namų puošmeną. Kiekvienai drugelio rūšiai vis kitas maistinis augalas vikšro stadijoje, suaugėliui vaikiškos tyrelės, nektaras, vanduo su medumi arba badas, nes kai kurie jų neturi jokio burnos aparato. Net ir konferencijai pasibaigus, šis pranešimas buvo ilgai aptarinėjamas, kilo diskusijos, tai kiek gi reikia laiko drugelio sparnų išskleidimui ir išsidžiovinimui, kokios gražiausios ir egzotiškiausios rūšys atkeliauja į mūsų kraštus kaip naminiai augintiniai.
Trečioji dalyvė Alma Pikūnienė, Lietuvos zoologijos sodo vyriausioji herpetologė atsakinėjo į klausimus apie namuose auginamus roplius. Išsamūs atsakymai iš neįkainojamą praktinę patirtį turinčios specialistės buvo puikiai įvertinti dalyvių. Keli klausimai kurių klausėme roplių žinovės: Ar naujai įsigytam augintiniui reikalingas karantinavimas, kam jis reikalinga ir kaip jis turi būti vykdomas? Kokiems ropliams ir kam reikalingi ultravioletiniai spinduliai? Koks yra geras ar blogas substratas terariume? Kuo vadovaujantis galima lengviau atskirti gyvačių lytis? Kokios yra populiariausios Lietuvoje auginamos roplių rūšys? ir t.t. Pastarasis klausimas priminė visiems vieną opiausių problemų susijusią su nusibodusių augintinių paleidimu į laisvę. Kompleksinė problema, prasidedanti nuo nepakankamai išsamios informacijos pateikimo iš pardavėjo, žmogaus nesidomėjimo įsigytu augintiniu ir neatsakingu poelgiu praradus susidomėjimą augintiniu. Labiausiai nuskambėjo geltoniausiai ir raudoniausiai vėžliai (Trachemys scripta scripta, elegans). Abi šios rūšys be problemų išgyvena mūsų rūsčias gamtos sąlygas ir stumia vietinę fauną iš ekosistemos.
Visada norime augintiniui suteikti idealias sąlygas, šerti tinkamu ir pilnaverčiu maistu, apgyvendinti tinkamo dydžio terariume, palaikyti tinkamiausią temperatūrą, drėgmę bei augintiniui pasiūlyti geriausias slėptuves, kad jis jaustųsi komfortiškai. Apie JBL produkciją bei papildus Nekton mus supažindino Akvazoo parduotuvių tinklo atstovas Dmitrij Bruss. Platus terariumų įrangos pasirinkimas leis jaunajam egzotomanui puikiai pasirūpinti kiekvienu jo mažuoju draugu.
Per trumpą pertraukėlę, prie kavos puodelio, trumpai aptarėme ką tik girdėtas temas, pasigrožėjome eksponatais su kuriais dar nespėjome susipažinti. Jaunieji augintojai galėjo drąsiai pasiklausinėti apie nematytas rūšis. Ypatingai didelio dėmesio susilaukė žiūžiakojai, tai naktiniai plėšrūs voragyviai, neturi nuodų liaukų, o priekinės kojos virtusios ilgais jutiminiais organais, kurių pagalba ieško grobio.
Atsikvėpę tęsėme su viena iš organizatorių Jurgita Pauriene ir jos pranešimu apie varliagyvių apsaugą, bei trumpu pasakojimu apie už Atlanto vandenyno klestintį projektą „Save The Frogs“ (angl. išsaugokim varles). Nei vienas klausytojas nepaprieštaravo teiginiui „Daugiau varlių = mažiau uodų“.
Pasisėmę patirties iš užsienio gamtosaugos perėjome prie Lietuvoje vykdomų gamtosauginių projektų apie kuriuos mums pasakojo Dalia Bastytė. Lietuvos Gamtos Fondo atstovė, kasdien susidurianti su gyvūnų apsauga, papasakojo net kelias kuriozines situacijas kaip žmonės, nepažįstantys juos supančios gamtos, bando gelbėti per kelią einantį vėžlį, tačiau daro tai netinkamai. Pasakojimui pasisukus link reintrodukacijos ar dirbtinio populiacijų atstatymo gamtoje, užvirė diskusija ar tai daryti etiška, ar tikrai verta kištis į gamtą. Nuomonės išsiskyrė, bet būtent dėl to tema buvo gvildenama ir konferencijai pasibaigus.
Vienas iš entuziastingiausių pranešėjų, jaunasis mokslininkas Daumantas Liekis su didžiuliu užsidegimu pasakojo apie biospeliologiją, asmeninę patirtį urvuose užsienio šalyse ar kanalizacijos labirintus ir įdomybes Lietuvoje. Apie atrastas kelias naujas grybų ir nariuotakojų rūšis, Daumantas pasakojo su tokiu užsidegimu, kad daugeliui klausytojų net užėmė kvapą.
Sekančios pertraukėlės metu pralošėme loteriją, kurios prizus įsteigė Akvazoo. Tai buvo dovanų čekiai 25, 50 ir 100 Lt vertės, kuriuos laimėjo Edgaras, Daumantas ir Dovilė.
Paskutinė pranešėjų grupė buvo neprastesnė už pirmuosius, iškart po pertraukėlės, Dainius Statkevičius pristatė savo augintinius bei papasakojo istoriją apie patirtį su Aplinkos Apsaugos Ministerija. Viskas baigėsi sėkmingai todėl belieka tik atsikvėpti su palengvėjimu.
Paklausti kokias išskirtines pasaulio vorų rūšis žinote? Ar pradėtumėte vardinti savo augintinius, ar prisimintumėt išties įspūdingus voratinklių meistrus? Dar vienas konferencijos organizatorius Edgaras Čepulkovskis priminė kelias nuostabias Lietuviškas rūšis, tokias kaip Boružinis storgalvis (Eresus cinnaberinus), Vandeninis sidabriukas (Argyroneta aquatica) ir tolimųjų kraštų išskirtiniausius Bananinis voras (Phoneutria fera), Riedantysis voras (Carparachne aureoflava)
Paskutinis, bet nepaprastai išsamus ir įdomus Eduardo Sidikerskio pranešimas apie akvariumininkystę ir netradicinius akvariumo gyventojus. Teko susimąstyti apie deguonies svarbą povandeniniam pasauliui, tai ypatingai aktualu egzotinių gyvūnų augintojams, kurių augintiniai veisiasi vandenyje. Kaip alternatyvą žuvytėms Eduardas pasiūlė vėžius (Procambrus), krevetes (Caridina) ir daugeliui gerai žinomą varliagyvį Aksolotlį (Ambystoma mexicanum).
Turėjome puikų renginį, džiugu, kad kilo begalė diskusijų ir net patys jauniausi dalyviai drąsiai klausinėjo pranešėjų. Konferencijos tikslas pasiektas, žinau net kelis dalyvius, kurie praplėtė savo pomėgius (įsigijo krevečių ar susidomėjo vabzdžiaėdžiais augalais). Buvo smagu pamatyti senai regėtus veidus ir susipažinti su naujais žmonėmis. Esame pasiryžę glaudinti egzotinių gyvūnų augintojų bendruomenę, skatinti domėtis naujovėmis ir dar ne kartą pakviesime sudalyvauti panašiuose renginiuose.
Organizatoriai išreiškia begalinę padėką pranešėjams, kurie nepagailėję laiko, atvažiavo pasidalinti savo neįkainojama patirtimi. AČIŪ!
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
