Sistematika: šios rūšies gyvalazdės priklauso Pseudophasmatidae šeimai. Rūšis aprašyta 1906 m., mokslininko Redtenbacher.
Oficialus PSG (Phasmid study group) numeris: 116.
Bendras pavadinimas: Two-spined Ecuador Stick Insect.
Gyvenamoji vieta: Ekvadoras, taip pat aptinkama Kolumbijoje.
Suaugusi Ekvadorinės gyvalazdės patelė
Mitybiniai augalai: pagrindinis mitybinis augalas yra ligustras. Šiek tiek paaugusioms gyvalazdėms jį galima pakeisti alyva, tačiau alyva yra prasčiau ėdama, nei ligustras. Suaugusios gyvalazdės gali pereiti maitintis vien avietėmis, tačiau jaunos nimfos aviečių neėda.
Dauginimasis: gamtoje tai dvilytės gyvalazdės, tačiau nesant patinų, jos gali pereiti į partenogenetinę stadiją, tačiau tokiu atveju jų palikuonys tampa silpnesni, mažesnis išgyvenimo procentas, mažesnis išsiritimo iš kiaušinių procentas. Todėl, jei tik yra galimybė, reikia auginti abiejų lyčių gyvalazdes. Sudėtus kiaušinius patariama išrinkti ir inkubuoti mažesniuose plastikiniuose indeliuose ant drėgnų durpių. Pradėjus durpėms džiūti — jas padrėkinti. Gyvalazdės iš kiaušinių pradeda ristis praėjus maždaug 3 - 4 mėn. po sudėjimo.
Suaugusi Ekvadorinės gyvalazdė
Išvaizda: suaugusios patelės siekia 7 cm, patinai — 5,5 cm ilgį. Tiek patinai, tiek patelės puikiai skraido ir gali nuskristi tolimus atstumus. Sudirgintos gyvalazdės išskiria nuodingą skystį, kuris turi gana aštrų kvapą. Šis skystis yra pavojingas, jei patenka į gleivines, ar žaizdas. Todėl, po bet kokio kontakto su šiomis gyvalazdėmis, reikia su muilu nusiplauti rankas. Bendras šių gyvalazdžių pavadinimas kilęs iš to, jog gyvalazdės turi porą spyglinių ataugų, esančių iš kart už galvos. Jų sparnai švelniai rudos spalvos, išmarginti juodomis dėmėmis. Viršutinė kojų dalis juoda, apatinė gelsvai ruda. Turi ilgas gelsvai rudas antenas.
Kodel problema? Manau krumas puikiai augtu ir kambaryje Ligustrai visa vasara pardavinejame vazoneliuose visokiuose ermitazuose, tai speju ir kambaryje augtu neblogai, bet ...... rodos jiems irgi reikia poilsio ziemai :/ bet speju jie neblogai saldosi, nes visgi kieti lapai buna.
Didelė problema, tie visokie ligustrai su geltonais lapais maistui netinka, jų neėda. Lauke augantys ligustrai žiema meta lapus, o laikant kambaryje labai prastai sprogta lapai ir greit vėl krenta. Šaldymas nepadeda — rezultatas košė. Antras dalykas, šaldyti lapai apskritai netinkami maistui, nes suyra visos medžiagos (tai įrodyta).
Kadangi tai džiunglių rūšys, drėgmė reikalinga didesnė nei kitoms rūšims, o temperatūra dienos metu apie 25-26 laipsnius, nakti iki 20. Dirbtinai nešildau.
Yra tokia draugija PSG (phasmid study group) (forume apie ją buvo kalbėta). Ji tiria gyvalazdes, kiekvienai gyvalazdei esančiai ar buvusiai šios draugijos kultūroje suteikiamas psg numeris. Jie ištiria tos gyvalazdės biologiją, taip leidžia katalogus.
Deja tokios informacijos niekur neradau, ir apskritai net PSG šis dalykas užrašytas taip: „?“
O jei kur ir rašo, tai visur ligustras. Pagal įdėja turi būti kažkas iš Oleaceae šeimos.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
