Tai pagrindinė gyvalazdžių rūšis gyvenanti Papua Naujojoje Gvinėjoje. Jas vadina Gvinėjinėmis gyvalazdėmis (pavadinimas kilo nuo gyvenamosios vietos). Patinai turi aštrius pentinus ant užpakalinių kojų, kuriais ginasi nuo užpuolikų. Sutrikdytas patinas stoja į ginybinę padėtį, pakelia pilvelį, išskėčia dygliuotas galines kojas, kuriomis kirsdamas stengiasi pataikyti į užpuoliką, dar gali skleisti nemalonų kvapą, ar skleisti silpną šnypšimą. Suaugusius patinus dažniausiai laiko atskirai, kadangi jie kovoja ir gali net suėsti vienas kitą. Taip pat pastebėjau, jog šios gyvalazdės nedraugiškai sugyvena su kitomis gyvalazdėmis, ir gali net suėsti silpnesnes, mano atveju E. calcarata patinas suėdė Baculum extradentatum suaugusią gyvalzdę, radau tik jos nuograužas. Nors nesugyvena su kitos rūšies gyvalazdėmis, bet tarp savos rūšies individu tokių atvejų pasitaiko retai. Jaunas nimfas taip pat reiktų laikyti atskirai nuo suaugusių gyvalazdžių.
Patelės paprastai būna stambesnės, šviesesnio atspalvio, ir jų pilvelis baigiasi smailia kiaušdėte, su kuria į substrata sudeda kiaušinius. Kiaušinius deda puriame substrate (kaip kokoso durpės ar vermikulitas) kurį nesunkiai galima prarausti. Kiaušinius deda po žeme (panašiai kaip žiogai).
Suaugusi patelė
Substratas
Kokoso durpės, vermikulitas, smėlis, galima padaryti lygių dalių mišinį. Užsienio forumuose dažnai matau jog vietoj substrato patiesti vienkartiniai laikraščiai, bet šito nerekomenduočiau, nes patelės gali nedėti kiaušinių, be to blogai laiko drėgmę, nors laikraščius pakeisti lengviau nei durpes, bet reikia neužmiršti, jog stengiamasi jog gyvūnui būtų kuo patogiau ir geriau. Minimalus substrato sluoksnis 5cm. Terariumą gali atstotį plastikinės dėžės, bet svarbu kad aukštis būtų apie tris kart didesnis nei gyvaladės ilgis (jog neriantis nekiltų komplikacijų). Reikia įdėti šakų (ant kurių bus galima kabinti maistą). Suaugusios gyvalazdės mieliau ropinės, ar dienos ant žemės, dažniausiai sulipusios krūvon.
Jauna nimfa
Sąlygos
Temperatūra +25-28 C , naktį galimas temperatūros kritimas, bet nereiktų persistengti, temperatūra negali nukristi žemiau +20, ją palaikyti galima šildymo kabeliu ar kilimėliu. Į terariumo stiklą galima atremti žievės gabalų, po kuriais gyvalazdės slėpsis dieną. Maitintis išlenda dažniausiai tik sutemus, naktį. Drėgmė ~50-60 proc. Svarbu, jog substratas neperdžiūtu, kelis kartus per savaitę reiktų apipurkšti terariumo stiklus, nuo kurių gyvalazdės geria vandenį, arba ant žemės galima padėti negilią lėkštutę su vandeniu, purškimui geriausia naudoti virintą arba distiliuotą vandenį, nes dažniausiai nuo paprasto vandens apkalkėja terariumo sienelės.
Patinas ginybinėje pozicijoje
Maistas
Šios gyvalazdės neišrankios, todėl mitybinių augalų pasirinkimas gana platus, tai: Ažuolai, liepos, avietės, gervuogės braškės, žemuogės, rožės, kinrožės, erškėčiai, gebenė, tradeskantės, salotos, daiginti javai, iš bėdos ėda obuolio skilteles ir slyvas. Šių augalų žiemai reiktų prisišaldyti dar šiltuoju sezonu, prieš tai nuplovus, ir sudėjus į maišelius įdėti į šaldymo kamerą, žiema beliks tik atlaidinti ir šerti jais gyvalazdes. Dar vienas būdas tai džiovinimas, lapų galima prisižiovinti, o žiemą nupilami karštu vandeniu duodami gyvalazdėm, tiesa, šaldytus lapus ėda kur kas geriau. Galima augalų prisisodinti į vazonus, rudenį prisirinkti gilių, ir prisisėjus galima sėkmingai auginti ąžuoliukus, aišku šios gyvalazdės labai ėdrios, tai tektų prisisėti bent porą šimtų gilių, kad 3 gyvalazdėms netrūktų maisto visą žiemą. Kambaryje sėkmingai auga gebenės, braškės, žemuogės.
Terariumas
4 gyvalazdėms užtenka terariumo 35x25x35. Jaunoms nimfoms svarbus insektariumo aukštis, nes jos ropinėja lapais ir šakomis, tik suaugusios laikosi ant žemės.
Tipiškas terariumas
Veisimas nelaisvėje
Patinai subręsta greičiau nei patelės (5-6 mėn.), patelės kiek ilgiau (6-8 mėn.).
Poruojant geriau laikyti gyvalazdes poromis (patinas ir patelė) atskirame inde, nes jei patinų bus daugiau , gali kilti kovos. Patelė per savo gyvenimą padeda nedaug kiaušinių (40-60) išimtinais atvejais gali būti daugiau ar mažiau, juos kiaušdėte sudeda po žeme, todėl substratą reiktų sijoti, ar kruopščiai kapstyti, norint surasti kiaušinius. Jie laikomi dėžutėje ant kokoso durpių, kurios turi būti drėgnos, tokioje temperatūroje, kurioje gyvena pačios gyvalazdės, ir po vidutiniškai 6-8 mėnesių pradeda ristis mažylės (Lietuvos veisėjų pastebėjimas, jog mūsų sąlygose dėl nežinomų priežasčių inkubacija greitesnė, maždaug 4-8 mėnesių). Dėl netinkamų salygų kiaušinių inkubacija gali užsitęsti iki 10 mėnesių ar net žūti, bet atsakingai ir kruopščiai prižiūrint dažniausiai pavyksta juos inkubuoti. Pagrindinė bėda – pelėsis, tik pastebėjus pelėsį ant kiaušinių, reiktų keliom dienom sumažinti drėgmę, servetėle nuvalyti pelėsio hifus nuo kiaušinio (per trumpą laiką pelėsis nespėja pakenkti kiaušiniui), pakeisti durpes. Kiaušiniai esti stambūs, 5-7mm ilgio, imituoja augalų sėklas.
Kiaušiniai
Ėmimas ant rankų
Ant rankų geriausiai neimti, nes agresyvūs patinai gali nemenkai apibraižyti, ar subadyti odą (aišku didesnės žalos sveikatai nepadarys), nuimti nuo rankų tvirtai įsikabinusią gyvalazde sunku, galima lengvai ją sužeisti (nautraukyti kojas), nors jaunoms nimfoms jos atauga, užtat suaugėlei netekus kojos, ji nebeatauga. Patelės užauga iki 15-16cm, patinai 12-13cm.
Už patikslinimus dėkoju Donatui.
Gyvalazdžių nuotraukos mano.
Terariumo ir kiaušinių nuotraukos iš interneto.
Pradžiugino mane kažkaip šitas straipsnis. Gražiai parašytas, informatyvus, šiek tiek savo patirties, šiek tiek kitų "Lietuvos veisėjų". Man patinka kai straipsnis nėra vien tik vertimas užsienietiškų puslapių. Gal net galima buvo daugiau savo pastebėjimų įdėt ir palyginti juos su internete randama informacija.
Beje, nepaminėta kiek mėnesių išgyvena po lytinės brandos (aišku, besidomintys susiras:read