Poravimasis su partneriu pasibaigęs vienu iš partnerių žūtimi
Poravimasis su partneriu pasibaigęs vienu iš partnerių žūtimi
Poravimasis su partneriu pasibaigęs vienu iš partnerių žūtimi kitaip vadinamas lytiniu kanibalizmu (angl. Sexual cannibalism). Kanibalizmas – veiksmas, kai vienos rūšies atstovai valgo vieni kitus. Dažniausiai kanibalizmas reiškia žmones valgančius kitus žmones. Šiuo atveju bus kalbama apie lytinį kanibalizmą. Lytinis kanibalizmas yra ypatingas kanibalizmo, kurio metu moteriškos lyties individas pagauna ir nužudo ir dažniausiai suėda tos pačios rūšies patinėlį anksčiau, per, ar po kopuliacijos. Retai, šitie vaidmenys yra pakeisti (kai patinėlis nužudo patelę).
Nors kitos kanibalizmo formos yra plačiai paplitusios gyvūnų karalystėje, lytinis kanibalizmas buvo pastebėtas tiktai voragyvių, vabzdžių ir vėžiagyvių taksonuose.
Nepaisant lytinio kanibalizmo retumo, ši elgsena yra paplitusi daugelyje vorų ir skorpionų šeimų, ir gali turėti svarbios įtakos reprodukcijos dydžio ir lyčių santykio rodikliuose. Rūšims kurioms būdingas lytinis kanibalizmas dažniausiai taip pat yra išreikštas ir lytinis dimorfizmas, šiuo atveju – patelė pasižymi didesniu dydžiu, nei patinėlis.
Lytinio kanibalizmo pranašumas prieš kitas rūšis
Yra du akivaizdūs lytinio kanibalizmo pranašumai:
• Natūralioji atranka – jei patinėlis nespėja pabėgti nuo patelės, ją iš karto apvaisinęs (dar nespėjęs apvaisinti) – ir patelė jį sugavusi suėda – reiškiasi patinėlio genai yra nėra tinkami įnešti į populiacijos genofondą.
• Energijos šaltinis – patinėlis, suėstas patelės, kopuliavęs su ja ar ne, suteikia patelei maisto energijos, kuri galėtų pagerinti reprodukciją.
Lytinis kanibalizmas, kaip pastebima pasitaiko tik plėšrūnų tarpe. Patinėlis tampa labiau priimtinas patelei, ne kaip pagalbininkas siekiant užtikrinti palikuonių gerovę, bet kaip maistas, energijos šaltinis. Bet ne visada patinėlis lytiniu kanibalizmu pasižyminčiose rūšyse patinėliai tampa patelių grobiu . Kartais po kopuliacijos patinėliams pavyksta ir pasprukti, jei jo likimas turėtų būti nulemtas po kopuliacijos, o ne jos metu. Šia savybe (sprukti po patelės apvaisinimo) pasižymi stambesniųjų bestuburių grupės, tokios kaip vorai paukštėdos.
Tyrimai ir hipotezės kodėl išsivystė lytinis kanibalizmas
Skirtingų mokslininkų nuomonė apie lytinį kanibalizmą yra skirtinga. Biologai diskutavo, kaip ši elgsena vystosi skirtingose rūšyse. Kai kurie mokslininkai manė, kad lytinis kanibalizmas yra tik dėdelio patelių apetito rezultatas. Bet tyrimai taip pat parodė, kad tai yra ir strategija, patelių pasinaudojimo patinais, kad išrinktų geriausius patinėlius (t.y. genus) jų palikuoniams. Kiti mokslininkai atlikę stebėjimus surado įrodymų, kad patinėliai galbūt turėjo svarbų vaidmenį kanibalizmo vystymesi: leisdami save savanoriškai būti suėstiems jų patelių patinėliai didina savo genų platinimo galimybes. Mokslininkai kelia hipotezę, kad patinėliai greičiausiai evoliucijos eigoje būtų „užaugę“ kur kas didesniais, kad galėtų sumažintų pavojų būti suėstiems. Kadangi lytinis kanibalizmas galimai išsivystęs skirtingu evoliucijos spaudimo keliu, todėl negalima vienareikšmiškai teigti dėl kokių priežasčių yra susidariusi skirtingų rūšių šio poravimosi tipo elgsena.
Tapdami maistu prieš ar po kopuliacijos fiziškai stipresniajai lyčiai (šiuo atveju patelei), patinėliai netenka jokios suporavimo galimybės ateityje. Lytinio kanibalizmo atveju viena iš hipotezių yra, jog vyksta natūralioji atranka. Šis modelis taikomas tik toms situacijoms, kuriose kanibalizmo faktas įvyksta iki patelės apvaisinimo (patinėlis kaip netinkamas individas, kuris galėtų į populiaciją įnešti prastos kokybės genus yra eliminuojamas iš populiacijos prieš susiporuojant). Kita hipotezė teigia, jog lytinis kanibalizmas galbūt plėtojosi kaip ekstremali tėviškos investicijos forma. Jei patinėlio auka žymiai didina kokybę ar jo palikuonio kiekį, lytinis kanibalizmas gali būti adaptyvia patinėlių strategija, o ne rezultatu kurio metu patelė savanaudiškai pasinaudoja patinėliu kaip auka.
Yra trys sunkumai su šia hipoteze, tačiau:
• Patinėliams sutrukdo suporavimą kada nors ateityje su ta pačia ar kita patele.
• Patinėliai dažnai bando išvengti būti suėsti, „manydami“, kad tai nėra palanku jiems, dėl ko gali vengti susitikimo ir poravimosi su patele.
• Patinėliai yra paprastai sugaunami kaip aukos anksčiau, negu įvyksta kopuliacija.
Kartu šis įrodymas gali siūlyti seksualinio konflikto atvejį, tačiau vis dar lieka neaišku, kuris tai yra atvejis.
Maldininkų (Tenodera aridifolia, angl. Chinese mantis) elgsena dauginantis
Tyrinėjant maldininkų rūšį (Tenodera aridifolia, angl. Chinese mantis), kad lytinis kanibalizmas patelei, kuri poravimosi metu suėda savo patiną yra svarbus maisto šaltinis. Viena tyrinėjimų studija nustatė ir įvertino, kad 63% šios rūšies patelių maldininkų maisto raciono sudaro tos pačios rūšies patinėliai.
Patinėlis artėja prie patelės, mosuodamas sparnais ir judindamas pilvelį. Užsilipęs ant gerokai didesnės patelės nugaros, jis pradeda poruotis. Tik prasidėjus poravimuisi ir susijungus patelei su patinėliu ji nuplėšia jo galvą. Nuplėšusi patelė patinėlio galvą suėda, bet kopuliacija vis dar vyksta. Suėdusi patelė patinėlio galvą, pradeda po truputį ėsti likusią patinėlio kūno dalį. Galiausiai patelė suėda visą patinėlį, lieka tik sparnai. Vienas pirmųjų mokslininkų, kurie pradėjo domėtis ir aptiko šios neįprastos elgsenos pavyzdžių buvo Darvinas.
Dar vienas visiems turbūt geriausiai žinomas lytinio kanibalizmo pavyzdys yra voragyvių rūšis – juodoji našlė. Pažymėtina tai, kad juodoji našlė yra tik vienas iš keliolikos tokia pačia elgsena pasižyminčių vorų, vadinamų našlėmis rūšių. Vorai „našlės“ greičiausiai yra geriausiai, iš tokia elgsena pasižyminčių rūšių, ištirta gyvūnų grupė. Mokslininkai atlikę stebėjimus sudarė tam tikras šių vorų elgsenos poravimosi schemas. Viena iš jų yra nubraižyta ir pateikta žemiau:
(sudaryta pagal M. Segoli*, R. Arieli*, P. Sierwald, A. R. Harari*, Y Lubin§)
Šioje schemoje yra perteikiamas schematiškai vorų elgesys jiems besiporuojant, nuo ketinimo poruotis iki tam tikros pabaigos, kas gali pasibaigti patinėlio suėdimu ar pabėgimu.
Šaltiniai:
1. M. Segoli*, R. Arieli*, P. Sierwald, A. R. Harari*, Y. Lubin§, „Sexual Cannibalism in the Brown Widow Spider (Latrodectus Geometricus)“, Ethology 114 (2008) 279–286
2. Alfred V. Peretti and Luis E. Acosta „Sexual cannibalism in scorpions: fact or fiction?“, Biological Joumul uf the Linnean (1999), 68: 485-496.
3. J. M. Schneider, M. A. Elgar, „Sexual cannibalism in Nephila plumipes as a consequence of female life history strategines“, Evolution biology 15 (2002 ) 84-91
4. J. P. Edwards, „Caste regulation in the pharaoh’s ant Monornorium pharaonis: recognition and cannibalism of sexual brood by workers“, Physiological Entomology (1991) 16, 263-271
5. Jutta M. Schneider, Mark A. Elgarb“Sexual cannibalism and sperm competition in
the golden orb-web spider Nephila plumipes (Araneoidea): female and male perspectives“, Behavioral Ecology Vol. 12 No. 5: 547–552
6. C. Zimmen, “This Can’t Be Love“, 2006
o man, nekometuojant gero ir tikslaus turinio, kliūva gramatinės klaidos ir kartasi absurdiška stilistika (leisdami save savanoriškai būti suėstiems)
o šiaip puikus straipsnis :yes: