Iš savo patirties žinau, kad šis klausimas yra ko gero trečias, kuris kyla pirmokams vorų augintojams, tačiau du pirmuosius aptarsim kitąsyk. Dažniausiai įsigyjame nedidukus (L2-L5) voriukus, suaugėliai dažniausiai įdomūs tiems, kam šis straipsnelis nėra skirtas, todėl apie suaugėlių lyties atskyrimą čia ir nekalbėsime. Voriuko lytį galima atskirti gana ankstyvoje stadijoje, tam tereikia menkų anatomijos žinių ir šiokių tokių prietaisų ir įrankių. Pradėsime nuo anatomijos. Šįkart mus tedomina Opisthoma arba voro pilvelis (žr. piešinuką, pilvelis t.y. apačioje esanti šeriuota kriaušė).
Norint nustatyti voro lytį reikėtų vorą apversti bei pilvelį patyrinėti iš arčiau, o tai gąsdina ne vien pirmokus vorų augintojus, todėl mes sočiai šeriame mažąjį žvėrelį ir kantriai laukiame kol jis nusimes kailinius. Budėti prie terariumo nereikia, nes mums, turintiems rankas ir kitus prietaisus, tiks ir sudžiuvusi voro išnara, kitaip – egzoskeletas, kurį narsiai išsitraukiame iš voro namelio. Jis bus kad ir toks:
Pasitelkiame į pagalbą priemones ir prietaisus, t.y. pasiruošiame du indelius drungno vandens, vieną muilino, kitą - švaraus. P.S. Švarus - pirmas iš kairės.
Tada imame prietaisus ir įrankius. Priklausomai nuo įgudimo ir techninės bazės tai galėtų (turėtų) būti pincetas ar adata, Lupa, ar mikroskopas. Na, o jei voras nemenkas, pakaks ir žvitrios akies bei miklių rankų.
Tuomet imame voro egzoskeletą ir minutei – kitai merkiame jį į muiliną vandenį. Dėmesio! Išnara visiškai nenori mirkti, bet mes ją prievarta nardiname į vandenį. Paprastai po kelių sekundžių jį nebesipriešina.
Išnaros šveisti, trinti ar kitaip darkyti nepatartina, tačiau nesijaudinkite, jei po šios procedūros egzoskeletas neteks poros kojų ar pan. Jų neprireiks. Taigi, išgriebiame išmirkusį egzoskeletą ir įmerkiame į švarų vandenį.