Kaip pasirinkti tinkamą rūšį pradedančiajam? Pradžiai rekomenduojama įsigyti nebrangų, ištvermingą ir neagresyvų vorą. Tarp didelės įvairovės paukštėdų (o jų aprašyta apie 700 rūšių) yra ir turinčių kenksmingų ir netgi pavojingų nuodų. Pterinochilus, Heteroscorda, Poecilotheria šitos rūšys ne pradedantiesiems. Tarp vorų paukštėdų nėra rūšių turinčių mirtiną nuodą ir gandai apie jų nuodingumą yra gerokai perdėti. Pagal gynybos būdą paukštėdas galima suskirstyti į dvi grupes. Pirma grupė – mėtantys plaukelius. Gindamiesi šie vorai mėto plaukelius ant savo priešų, tai nepavojingas, bet labai nemalonus būdas. Pakliuvę ant odos, akių, plaukeliai labai dirgina, degina, niežti. Antrasis būdas tai įkandimas heliceromis įšvirkščiant nuodų. Kai kurios rūšys paukštėdų negali mėtyti plaukelių, bet būkit ramūs, tos rūšys labai agresyvios ir kovos iki pabaigos, kad galėtų įkąsti priešininkui. Tačiau nemanykite, kad mėtantys plaukelius vorai negali įkąsti, tam tikrose situacijose net ir pats ramiausias voras gali labai sėkmingai panaudoti savo kaplius.
Yra didžiulis ryšys tarp voro charakterio ir jo gyvenamosios vietos. Beveik visi „Senojo pasaulio“ – Afrikos, Azijos paukštėdos yra agresyvūs ir negali būti rekomenduojami pradedantiesiems. Tuo tarpu „Naujojo pasaulio“ Šiaurės, Pietų ir Centrinės Amerikos paukštėdos bus ramesnės ir mažiau pavojingos. Galima pridurti, kad kiekvienas individas turės savo charakterį, nebūtinai atitinkantį rūšies aprašymui.
PASIRINKIMAS
Brachypelma šeimos vorai labai ramaus būdo, nelepūs, gražūs, tačiau tai kurios rūšys gan retos ir brangios. Brachypelma albopilosum – puikus voras pradedančiajam, jis pigus, gražus, stambus. Taip pat pradedantiesiems rekomenduojami visi Aphonopelma šeimos vorai, kurie irgi laibai ramūs, retai mėto plaukelius. Avicularia šeima taip pat tinka pradedantiesiems. Theraphosa blondi, Theraphosa apophysis – gigantai tarp paukštėdų, neretai savo dydžiu vilioja pradedančiuosius, bet juos rekomenduojama laikyti jau turint patirties, nes jie reikalauja ypatingų auginimo sąlygų, jų įkandimas labai skausmingas, kadangi suaugusio voro heliceros yra prilyginamos nemažo šuns iltiniams dantims. Šitoks voriukas lengvai jums perkąs ranką. O be to dar nuolatos barsto plaukelius. Haplopelma – vieni iš pačių agresyviausių vorų, bandančių įkąsti bet kokia proga, tačiau jie labai puošnūs.
Renkantis vorą labai svarbu jo lytis, kadangi tik patelės gyvena ilgai, patinai pasiekę lytinę brandą ( nuo 2 iki 4 metų) greitai miršta. Tad jei norite ilgai džiaugtis savo augintiniu rinkitės patelę. Amžius taip pat svarbus renkantis paukštėdą. Niekada nepirkite suaugusių vorų, jei nežinote jų lyties. Aišku, kad suaugęs voras palieka žymiai didesnį įspūdį savo dydžių, nei jauniklis 0,5cm dydžio, bet gali atsitikti taip, jog nusipirkę suaugusį patinėlį juo tesidžiaugsite vos mėnesį ar du. Išsiklausinėkite ar voras išvestas nelaisvėje, ar sugautas gamtoje. Pagauti laisvėje vorai gali būti apsikrėtę įvairiais parazitais, jie nematę žmogaus, todėl labai baugštūs, tokį sunku prisijaukinti. Suaugęs voras bus pripratęs prie ankstesnių gyvenimo sąlygų ir jei jūsiškės skirsis, voras gali susirgti, stresuoti ar net žūti, ilgainiui jis prisitaikys ir prie jų.
Geriausias voro dydis perkant 5 – 7 išsinėrimai (žymimi raide L pvz.: L2, L5 ir t.t.), tai yra toks dydis, kai jau apytiksliai galima nustatyti voro lytį, o taip pat tikrai žinai jog įsigijai nepasenusį egzempliorių. Sveikintinas pasirinkimas kai įsigyjami 3 – 5 ką tik gimę jaunikliai ir nuo pat mažumės jie užauginami. Didesnis kiekis imamas todėl, kad papultų bent viena patelė iš visos grupės. Vorą reiktų įsigyti pas patikimus pardavėjus, nes neretai nepatyrę pirkėjai apgaunami ir jiems parduodami visai kitos rūšies vorai, nes L1, L2 dydžio vorų rūšį sunku atskirti net patyrusiems augintojams. Užsiauginti dideli vorą nuo žirniuko labai smagus ir įdomus būdas. Pradedantiesiems rekomenduojamos šių šeimų paukštėdos: beveik visi Brachypelma, Avicularia, Acanthoscurria, Grammostola šeimų atstovai.
Pirma grupė – mėtantys plaukelius. Gindamiesi šie vorai mėto plaukelius ant savo priešų, tai nepavojingas, bet labai nemalonus būdas. Pakliuvę ant odos, akių, plaukeliai labai dirgina, degina, niežti. Antrasis būdas tai įkandimas heliceromis įšvirkščiant nuodų. Kai kurios rūšys paukštėdų negali mėtyti plaukelių, bet būkit ramūs, tos rūšys labai agresyvios ir kovos iki pabaigos, kad galėtų įkąsti priešininkui. Tačiau nemanykite, kad mėtantys plaukelius vorai negali įkąsti, tam tikrose situacijose net ir pats ramiausias voras gali labai sėkmingai panaudoti savo kaplius.
