Paplitimas: Tropiniai Pietų Amerikos regionai ir Antilų salos. Gyvenamoji aplinka: krūmai ir medžiai. Dydis: patelės nuo 5 iki 7 cm, patinai nuo 5 iki 10 cm (be rago). Maistas (suaugėliams): pernokę, saldūs vaisiai. Maistas (vikšrams): sutręšusi lapuočių medžių mediena bei šaknys. Vystimosi trukmė: kiaušinyje nuo 4 iki 6 savaičių, vikšrai nuo 16 iki 24 mėnesių, lėliukės iki 6 savaičių. Suaugėlių gyvenimo trukmė: iki 6 mėnesių.
Dynastes hercules hercules patinas
Dynastes hercules – priklauso didelei plokštėtaūsių šeimynai (Lamellicornia). Šių vabalų ūsų galiukai sudaryti iš plokštelinių antenų. Vabalai gigantai (Dynastinae), vabalai milžinai (Goliathinae) ir bronzinukai (Cetoniinae) priklauso skarabėjų šeimai – Scarabaeidae. Visi jie minta tik augaliniu maistu.
Vikšrai gyvena dirvoje ir maitinasi lapuočių medžių šaknimis ar medienos puvenomis. Vikšrai balti, o vabalų kūnas, kojos ir galva dažniausiai tamsiai rudos spalvos. Tiek Dynastes hercules patelės, tiek patinai gali skraidyti. Patinų kūno ilgis siekia iki 10 cm, o išskleistų sparnų plotis gali siekti net 22 cm. Ataugos (rago) ilgis gali būti nuo 5 iki 7 cm. Pirmoje rago pusėje yra du, atkišti į priekį krumpliai, o viršutinėje dalyje – keli, augantys į viršų.
Patino antsparnių spalvos priklauso nuo jį supančios oro drėgmės ir gali varijuoti nuo juodai rudos iki rudai alyvinės. Kūnas padengtas retais plaukeliais. Patelės turi tik visiškai nedidelę ataugėlę (ragą) ant kaktos. Anstparniai gali būti lygiagrečiai, taisyklingai išmarginti įvairias raštais. Spalvos matinės. Kūno plaukeliai aukso rudos spalvos.
Paskutinėje vystimosi stadijoje vikšrai gali pasiekti labai pagarbių dydžių. Jos užauga iki 18cm ilgio, sveria iki 100 gr. ir yra mėgstamas vietinių aborigenų valgis.
Dynastes hercules hercules patelė
Gyvenimo būdas
Dynastes hercules – gyvena tropiniuose miškuose ir maitinasi pernokusiais, minkštais ir sultingais vaisiais, tame tarpe ir tokiais, kurių sultys jau būna parūgusios. Maisto vabalai ieško ant žemės. Vabalų kojos ilgos, galūnėse yra stiprūs kabliukai, todėl puikiausiai, ieškodami maisto, gali užlipti ir į medžius. Ieškodami maisto vabalai gali perskristi iš vienos vietos į kitą.
Kartais vabalai kelias dienas maitinasi vienu vaisiu, kol visiškai jo neiščiulpia. Ieškodami maisto ir mergindami pateles vabalai nepakelia konkurencijos, todėl neretai tarp patinų užverda kovos. Kovose kaip ginklus patinai naudoja savo ragus. Pakėlę galvas, patinai gali suspausti savo viršutinį ragą prie apatinio, taip, tarsi replėmis jie puikiausiai gali prakirsti savo priešininkų tvirtus antsparnius.
Po poravimosi patelės giliai užsirausia į žemę su patręšusia mediena, kad galėtų sudėti kiaušinius.
Kiaušinius patelės deda po vieną, nedidelėmis eilėmis, maistingame substrate. Per savo gyvenimą, kuris tęsiasi iki pusmečio, patelė gali sudėti iki 100 kiaušinių. Išsiritę iš kiaušinių vikšrai maitinasi minkšta, patręšusia mediena, kurią randa šalia savo kiaušinių. Augdamos, jos ėda vis tvirtesnę medieną ar šaknis, kurias tik randa žemėje. Kai kada vikšrai gyvena kelmuose. Virškinamųjų mikroorganizmų dėka vikšrai lengvai virškina celiuliozę.
Subrendę vikšrai iš savo sekreto ir žemių pasidaro lėliukės guolį ir virsta į vabalą. Po ramybės periodo iš lėliukės išlenda vabalas, bet jis lieka žemėje (~ 2 sav.) iki tol kol visiškai sutvirtės jo skeletas ir antsparniai. Po to vabalas išsirausia praėjimą ir išlenda į žemės paviršių.
Dynastes hercules hercules poruojasi
Laikymas nelaisvėje
Ši rūšis reikalauja nemažai vietos. Vabalus laiko insektariume, kurio dydis ne mažiau 50x50x100 (ilgis/plotis/aukštis). Į vandens nepraleidžiamą indą reikia suberti substratą, ne mažiau kaip 5 cm storio. Ant substrato uždėti keletą medienos gabalų ar šaknų, kurie būtų pastatyti vertikaliai, kad vabalai galėtų jais laipioti. Substratui galima naudoti purų juodžemį ar durpes. Temperatūra turėtų būti nuo +22 iki +25C. Naudoti pagalbinius šildymo prietaisus nerekomenduojama, nes nuo jų išsausėja oras ir išdžiūva maistas. Santykinis oro drėgnumas turėtų būti ne mažiau kaip 70%. Insektariumą būtina kasdien apipurkšti drungnu vandeniu, kad išlaikyti tolygią drėgmę. Norint kad vabalai skraidytų, oro temperatūra turėtų būti ne mažiau kaip +30C. Maitinami vabalai pernokusiais, minkštais bananais, mangais, papajais, kriaušėmis.
Norint, kad vabalai daugintųsi į 100 l. akvariumą įleidžiami du patinai ir trys patelės. Akvariumo dugnas išklojamas sutręšusia mediena ne mažiau kaip 30cm storio. Geriausia naudoti tokią patręšusią medieną, kurią jau lengvai galima trupinti, laužyti rankomis, be didelių pastangų. Atsiradusius tarpus galima užpilti durpėmis ar perpuvusiu substratu. Temperatūra turi būti ne mažiau +25C. Taip pat reiktų užtikrinti gerą ventiliaciją, nes kitaip gali atsirasti pelėsiai ar erkutės.
Dynastes hercules lichyi L3 vikšras
Per visą vikšrų vystimosi laikotarpį būtiną kelis kart pakeisti substratą ir pridėti naujos patrešusios medienos, kad vikšrai turėtų ką ėsti. Taip pat nuolat vikšrų skaičių, jiems augant, reiktų „retinti“.
Pirmam etape L1 100 litrų akvariume gali būti iki 100 vikšrų, o paskutiniam etape L3 jau tik iki 25 – 30 vikšrų. Substratą reikia keisti, kai akivaizdžiai sumažėja jo kiekis (storis) arba kai jame nebelieka medienos likučių. Šios rūšies vabzdžiai nepasižymi kanibalizmu, bet jei akvariume bus per daug individų, tai jie trukdys vieni kitiems nertis ar klijuoti lėliukės kokoną. Pagrindinė sąlyga, kad vikšrai virstų į lėliukes yra pakankamai daug vietos kokonui ir ne per drėgnas substratas.
Dynastes hercules hercules lėliukė
Netinkamos sąlygos ruošiantis metamorfozei gali sukelti įvairių anomalijų, pvz. gali neišsivystyti arba išaugti kreivas patinų ragas ir panašiai. Išsiritę iš kokonų vabalai dar mažiausiai 2 savaites išbūna po žeme, kol sutvirtėja ir po to išlenda į paviršių.
Tiek vabalus, tiek vikšrus neretai užpuola erkutės. Nedidelis jų kiekis neturi neigiamos įtakos vabzdžiams, bet esant dideliam erkučių antplūdžiui, būtina keisti substratą ir dekoracijas, o vabalus ir lervas apvalyti nuo jų minkštu šepetėliu su šiltu vandeniu. Negalima trikdyti kokonų, nes dažniausiai juos pažeidus ar ištraukus iš po substrato lėliukės žūva. Dėmesio! Stambūs vikšrai turi labai didelius ir stiprius nasrus, kuriais graužia medieną, todėl vikšro įkandimas į pirštą gali būti labai skausmingas.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
