Netipiškas lytinis dauginimasis
Partenogenezė, ginogenezė ir androgenezė
Partenogenezė [gr. partenos – nekalta mergina + genesis – kilmė atsiradimas] – vienalytis dauginimasis.
Naujas organizmas vystosi iš neapvaisintos kiaušialąstės. Būna natūrali ir dirbtinė. Natūralioji būdinga žemesniesiems vėžiagyviams, verpetėms, plėviasparniams vabzdžiams (bitėms, vapsvoms) tiesiasparniams(gyvalazdės). Pasitaiko ir tarp augalų (mauragimbių, raskilų, vanagių, kiaulpienių). Tai natūralus kai kurių organizmų dauginimosi būdas. Partenogenezė gali būti obligatinė ir fakultatyvi. Obligatinė — kai nauji organizmai vystosi tik iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Tokia partenogenezė būdinga Kaukazo uoliniam driežui. Neretai partenogenetinis dauginimasis kaitaliojasi su skirtalyčiu dauginimusi (ciklinė partenogenezė pvz.: dafnijų). Fakultatyvi — būdinga tiek apvaisintoms, tiek neapvaisintoms kiaušialąstėms (bitės, erkės, skruzdės). Iš neapvaisintų kiaušinėlių vystosi tik patinai (arenotokija), kitų tik patelės (telitokija; dažniausias partenogenezės tipas), trečių (pvz.: drugių) — abiejų lyčių individai(amfitokija). Bitės — iš neapvaisintų kiaušialąsčių ritasi tranai, iš apvaisintų motinėlės ir darbininkės. Tai priklauso nuo lėliukių mitybos. Partenogenetiškai išsivystę organizmai gali turėti tiek n, tiek 2n chromosomų rinkinius. 2n rinkinys atsistato įvairiai. Kartais po kiaušialąstės susidarymo vienas polinis kūnelis su ja susilieja ir atsistato diploidinis chromosomų rinkinys. Kitais atvejais neįvyksta mejozės dalijimasis ir tokiu būdu atstatomas chromosomų rinkinys.
Partenogenezę galima iššaukti ir dirbtiniu būdu(aukšta arba žema temperatūra, šviesa, rūgštimi, šarmu, adatos dūriu. 1885 m. Rusų mokslininkas Tichomirovas dirbdamas su šilkverpiais drugiais, veikė juos įvairiais, kiaušialąstes paveikdavo įvairiais fiziniais ir cheminiais faktoriais, (temperatūra, cheminiu būdu) privertė susilieti. Iš tokių kiaušialąsčių išsiritę kokonai išsiskiria vienodumu(nereikia rūšiuoti). Kiaušialąstė pradeda vystytis po sužadinimo (išaiškinta partenogenezės tyrimų metu). Partenogezę galima iššaukti paukščiams: partenogenezės būdu išsivystę kalakutai būna tik vyriškos lyties. Partenogenezę iššaukia ir žinduoliams: triušės kiaušialąstę paveikus žema temperatūra, ši pradeda dalintis. Iš tokių kiaušialąsčių išsivysto normalūs triušiukai. Partenogenezė gali būti ciklinė ir aciklinė. Ciklinės partenogenezės atveju tipiškas lytinis dauginimasis kaitaliojasi su netipišku. Aciklinės partenogenezės atveju dauginasi. Galima sukelti dirbtinai, norint gauti vyriškos lyties individus, arba tiriant branduolio ir citoplazmos reikšmę paveldimumui.
Androgenezė. Partenogenetinio dauginimosi būdas. Šiuo atveju naujas organizmas vystosi iš spermatozoidų. Tokių atvejų pasitaiko retai, tik spermatozoidui patękus į kiaušialąstę, kurios branduolys žuvęs. Naujas organizmas vystosi iš spermatozoido branduolio ir kiaušialąstės citoplazmos. Visi palikuonys paveldi tėvo požymius ir jei išryškėja motinos požymis, jis išryškėja per citoplazmą. Androgenezės būdu pradėti organizmai būna haploidiniai(n) arba diploidiniai(2n). Haploidiniai būna negyvybingi ir žūna. Diploidiniai išsivysto dėl polispermijos(kai į kiaušialąstę patenka keli spermatozoidai. Dviejų spermatozoidų branduoliai susilieja ir taip atsistato dvigubas chromosomų kiekis, kiti sunyksta.
Ginogenezė. (gr. gyne- moteris) Tai labai panašu į partenogenezę, nes tai vienas jos atvejų. Nuo jos skiriasi tik tuo, kad kiaušialąstė pradeda dalintis ją sužadinus spermatozoidais — spermatozoidas kiaušialąstę sužadina, bet gametų branduoliai nesusilieja. Gemalas vystosi iš kiaušialąstės branduolio. Tai yra kai kurių rūšių pagrindinis dauginimosi būdas. Ginogenezės būdu dauginasi kai kurios apvaliosios kirmėlės, kelios žuvų, ambistomų rūšys, labai retai augalai. Žuvų ginogenezės atveju palikuonys beveik visada būna moteriškos lyties. Juo dauginasi sidabriniai karosai, kadangi retai pasitaiko patinų, šių žuvų ikrus sužadina kitų karpinių šeimos žuvų patinai.
Sukeliama ir dirbtinai, pvz.: sutrikdžius normalų apvaisinimą termošoku, jonizuojančiais spinduliais, centrifugavimu, cheminėmis medžiagomis, tolimo giminingumo rūšių kryžminimu. Gemalas šiuo atveju dažniausiai žūna, nes turi tik pusę genų. Ginogeze naudojamasi tiriant gametų branduolio ir citoplazmos reikšmę apvaisinimui, gemalo vystymuisi, paveldimumui.
Naudota literatūra: Tarptautinių žodžių žodynas(TŽŽ), Mano ląstelės biologijos konspektai, Tarybinė enciklopedija (1, 4, 8 tomai).
Jei kas labiau susidomėsit ir skaitot rusiškai, manau turėtumėt rasti info apie mokslininką Tichomirovą. Jis atlikinėjio bandymus su šilkvepiais, jei neklystu.