Šeima:Theraphosidae Pošeimis:Harpactirinae
Pterinochilus murinus turi ne tik kietą charakterį, bet ir atsparumą: šie vorai puikiai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų nelaisvėje. Neįtikėtinai gražus afrikietiškas voras Pterinochilus murinus kilęs iš sausų savanų. Dažniausiai jie turi auksinį atspalvį (dėl to ir vadinami Mombasos auksaspalviais babuinais - Mombasa Golden Starburst Baboon Spider), tačiau spalvos kartais skiriasi nuo tamsios iki labai šviesios, priklausomai nuo jo gyvenamosios vietos.
Nors šis paukštėda yra vienas populiariausių afrikinių vorų tarp augintojų, dėl didelės spalvų gamos galima lengvai apsirikti – nusipirkę vorą, dažnai negalite būti tikri, kad įsigijote būtent Pterinochilus murinus.
Mombasos auksaspalvių babūnų pavadinimas apima keletą rūšių, kurie paskutiniajame praeito tūkstantmečio dešimtmetyje buvo importuoti iš Afrikos. Jie visi turi vienodą kūno formą, tačiau skiriasi spalvomis: nuo pilkų ir juodų iki blyškiai geltonų ir oranžinių. Taksonomija labai paini ir šiais laikais bandoma išsiaiškinti, kas ir kaip. Kaip ten bebūtų, populiariausi yra šviesaus aukso ir oranžiniai individai. Pterinochilus murinus – žeminis voras, kuris gali gyventi praktiškai bet kur. Jei leidžia sąlygos, jie gali rausti urvus ir juos apmegzti voratinkliais. Jei substrato nepakanka urvui, šie vorai pasidarys slėptuvę ten, kur pavyks. Jie labai greiti ir agresyvūs; kanda pirmai progai pasitaikius.
Gimtoji vieta
Pterinochilus murinus randami Zaire, Kenijoje ir Tanzanijoje.
Apibūdinimas
Tikrasis Pterinochilus murinus yra šviesios garstyčių spalvos su tamsiomis dėmėmis. Šie ženklai ant pilvelio primena saulės su spinduliais piešinį. Vorai užauga vidutinio ūgio – apie 15cm su kojomis. Suaugę patinai būna daug mažesni už pateles – tik apie 7,5cm, ilgomis kojomis. Jie neturi tibialinių kablių poravimuisi. Pterinochilus murinus auga greitai, patinai subręsta maždaug per metus, o patelės – per šiek tiek ilgesnį laiką. Jie gyvena trumpiau negu daugelis paukštėdų, dažniausiai tik apie 8-12 metų.
Priežiūra ir maitinimas
Laisvėje šie vorai minta vabzdžiais, driežais, pelėmis ir kitais mažais gyvūnais. Terariume Pterinochilus murinus gerai maitinsis įvairiais svirpliais, žiogais, musių lervomis ir retai duodamais peliukais.
Aplinka Pterinochilus murinus gyvena urvuose, juos gausiai apipynę voratinkliais. Jie – vieni didžiausių oportunistų Theraphosidae šeimoje. Juos dažnai galima rasti krūmuose, žemuose medžiuose, po akmenimis, apleistuose žvėrių urvuose, po šunų būdomis, netoli žmonių gyvenamųjų vietų.
Radę tinkamą vietą, jie ją padengia storu voratinklio sluoksniu. Augdami vorai daro angas išėjimui tam, kad, pavyzdžiui, staigiai galėtų pagriebti pro šalį einančią auką.
Reikalavimai temperatūrai ir drėgmei Pterinochilus murinus labiausiai tinkama temperatūra svyruoja nuo +25C iki +30C. Drėgmę geriausia palaikyti 40-60%. Jie gyvena sausesniuose Afrikos regionuose ir reikalauja mažiau drėgmės nei kitos paukštėdos. Yra žinių, kad didelis drėkinimas gali netgi pakenkti.
Elgesys Pterinochilus murinus – labai greiti ir agresyvūs gyvūnai. Provokuojami jie kanda ilgai nedvejoję. Kaip ir kitas paukštėdas, juos geriausia laikyti po vieną. Nepaisant jų piktumo, šie vorai gana sėkmingai poruojasi ir dauginasi.
Kaip elgtis su voru
Šios rūšies vorų labai rekomenduojama neimti ant rankų esant bet kokioms sąlygoms. Įkandimą dažnai tenka gydytis ligoninėje. Valant terariumą ar poruojant vorus, patariama naudoti teptuką ar kita įrankį, nuvarant vorą ten, kur reikia.
Veisimas Pterinochilus murinus labai lengva veisti nelaisvėje. Kai patinas nupina spermos voratinklį, jį reikia atsargiai „supažindinti“ su patele. Jeigu planuojate patiną poruoti daugiau kartų, galima naudoti kartono gabalą ar ką nors panašaus, kad apsaugotumėte jį nuo patelės. Pateles, savo ruožtu, prieš poravimąsi reikia dažniau ir įvairiau maitinti.
Motinos labai gina savo kokonus ir jauniklius voriukus. Iš tiesų kokonams ir jaunikliams visai neblogai sekasi ir be „motiniško rūpinimosi“, paprasčiausiai gulint patelės nupintame voratinklyje. Viename kokone vidutiniškai būna 75 - 100 voriukų, kurie išsirita maždaug per 5 savaites. Dažnai po kelių mėnesių patelė turi dar vieną kokoną be papildomo poravimosi. Kai voriukai išsirita, jie lengvai ir greitai pradeda augti.
Ligos
Paukštėdos paprastai greitai prisitaiko prie naujų sąlygų, tačiau yra keletas elgesio pakitimų, kurie rodo, kad jūsų augintinis jaučiasi prastai: sumažėjęs apetitas, apsnūdimas, susitraukęs pilvelis, gulėjimas ant nugaros lyg voras būtų negyvas ar lakstymas po terariumą.
Nėrimasis
Nėrimasis - viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių voras elgiasi neįprastai. Kai jie užauga tokio dydžio, kad nebetelpa savo egzoskelete, jie išsineria, palikdami seną odą, heliceras, kvėpavimo, lyties ir virškinimo organus.
Procesas pradedamas gerokai prieš patį nėrimąsi. Kelias savaites prieš tai vorai augina naują „odą“ po senąja. Šiuo laikotarpiu voras dažnai atrodo apsnūdęs ir nebeėda. Dar jis gali pinti daug voratiklių.
Kai voras pradeda nertis, jis gulasi ant nugaros ir atrodo lyg būtų miręs. Jokiu būdu netrikdykite savo paukštėdos, kai pamatysite tokį vaizdą. Nėrimosi procesas praeina lengvai, jeigu aplinka ir drėgmė atitinka reikalavimus.
Išsinėrusio voro oda būna blyški ir minkšta. Prireikia šiek tiek laiko (nuo dienos iki kelių savaičių), kol jis vėl pradės normaliai maitintis. Kuo mažesnis voras, tuo greičiau jis atsigauna.
Patelės išnara
Kitos problemos
Kitos problemos dažniausiai susijusios su netinkama aplinka: temperatūros svyravimais, parazitais ar paukštėdai netinkama slėptuve. Šie dalykai lengvai pataisomi. Blogiausiu atveju, pamėginkite augintinį perkelti į kitą terariumą.
Įsigijimas Pterinochilus murinus lengvai veisiamas nelaisvėje, taigi jį galima nusipirkti iš daugelio augintojų be jokių problemų.
PASTABA
Šis voras tinkamas tik pažengusiems vorų augintojams, pradedantieji - pamirškite apie jį!!!
nu ka zinau , siaip reiketu smulkiau tej turite informacijos apie tuos ikandimus , nes pasakius "PASTABA
Šis voras tinkamas tik pažengusiems vorų augintojams, pradedantieji - pamirškite apie jį!!!"" kaikuriems gali kilti dar didesnis noras juos auginti...
Po penkių metų vorų auginimo praktikos pagaliau ir aš įsigyjau Murinusą Bliamba, juokas juokais, bet aš negalvojau, kad vorai tokie "šūstri" būna )) nice :geras:
Laaabai nesveikai fainas voras :geras:
Energingas, drasus, piktas, edrus, naktinis toks
Smagu ziuret, kai nakti keturis svirplius vienu sykiu sumedzioja, nusinesa i urveli ir tvarko po viena..aisku, pradeda nuo didziausio..:thumb:
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
