Apibūdinimas
Didelė ryškiaspalvė varlė. Patinai 6 - 6,5 cm, nugara gelsvai raudona. Patelės siekia 9 - 9,5 cm, nugara raudonai oranžinė (tamsesnė nei patinų). Dažnai matomi smulkūs taškeliai, tamsūs rombeliai. Papilvė gelsva su tamsiom dėmėm ant gerklės, pilvas baltas. Oda lygi su dviem šoninėm raukšlėm. Būgnelis siekia apie 1/3 akies diametro. Pirštai nedideli. Didelis vidinis pėdos gumburėlis. Turi neryškias juostas ant galiniu letenų. Gyvena apie 6-8 metus, lytiškai subręsta 9-14 mėnesių. Ryškios spalvos įspėja kitas rūšis, išgąsdinta varlė išskiria labai lipnų sekretą dirginantį gleivinę (žmonėms gali sukelti alergiją). Taip pat bandydami apsisaugoti nuo grobuonių pomidorai išsipučia.
Labai panašūs į D. antogilli, tačiau skiriasi blyškesnėm spalvom.
Paplitimas ir buveinės
Ši rūšis plačiai paplitusi rytinėje Madagaskaro tropinių miškų dalyje. Gyvena slaptai, todėl greičiausiai gyvenamoji teritorija yra kur kas platesnė. Randami 150-900 m virš jūros lygio.
Elgsena, gyvenimo būdas
Sutinkami sąlyginai plokščiose miško vietos, netoli lėtai tekančių upelių ir didelių stovinčio vandens telkinių ar tvenkinių. Tokiose vietose pomidorai dažni ir lengvai randami, ypatingai naktį kuomet juda miško paklote. Tvenkiniuose palieka šimtus lipnių ikrų. Didžiąją laiko dalį pomidorai sėdi užsikasę ir tyko pro šalį einančio grobio.
Grėsmė
Dėl žmogaus veiklos (ūkininkavimo, medžių kirtimo, anglies gavybos, ganyklų bei gyvenviečių plėtros) sparčiai mažėja natūralių buveinių skaičius. Varlės dauginamos komerciniais tikslais, tačiau tai neįtakoja populiacijų gausumo. Prekyba D. guinetti varlėmis turėtų būti reglamentuota tam tikromis kvotomis.
Lytinis dimorfizmas
Auginimas namuose
Jeigu varlė pradeda keisti spalvą į pilkai rusvą, tai gali reikšti rimtas sveikatos problemas, reikėtų nedelsiant patikrinti ar suteikiamos optimalios gyvenimo sąlygos. Terariumas:
Nuo 56 L priklausomai nuo norimo augintiniu kiekio, tokio tūrio pilnai pakaktų 3 varlėms. Laikant kelis individus būtina atsižvelgti į jų dydį, varlės tūrėtų būti apylygės, kad išvengti kanibalizmo. Jeigu norėsite pomidorus veisti substratas turėtų būti 50/50 sumaišytas su vandeniu, kitokiu atveju geriausia būtų atkartoti miško paklotę. Bet kokiu atveju substratas turėtų būti pakankamai purus, kad pomidoras galėtų į jį įsikasti (min. 5 cm) Substratas:
Kokoso durpės, samanos, mulčas, žemės arba „miksas“ (susmulkinti ąžuolo ir klevo lapai, kiminai, upių smėlis) Temperatūra ir apšvietimas:
Dieną 21-29°C, naktį 18-24°C. Apšvietimas neturi būti ryškus (nes tai naktinis gyvūnas), galima naudoti UVB lempas. Drėgmė:
Optimaliausia būtų 80% drėgmė, kad palaikyti ją tinkamą galima įtaisyti garintuvą ar kriokliuką. Maitinimas:
Svirpliai, tarakonai, milčius, zoofobusai ir beveik viskas kas yra mažesnis nei jų burna. Turėtų būti ir pastatytas atskiras dubenėlis su švariu vandeniu.
14 dienų buožgalviai
Veisimas
Norint veisti pomidorus jiems būtina suteikti kuo natūralesnes sąlygas. Lytiškai nesubrendę varliagyviai auginami nedideliam terariume (60x30x45), suteikiant optimalias gyvenimo sąlygas, didelį dėmesį skiriant geram substratui, švariam vandeniui ir daugiau slėptuvių. Varlės maitinamos 2 kartus per dieną. Gyvas pašaras turi būti maitinamas geru maistu, gausiu vitaminų ir mineralų. Prieš šeriant pomidorus patartina maistą apipurkšti papildomais vitaminais (NektonR Rep, NektonR MSA, and RepcalR D lygiomis dalimis). Varlėm lytiškai subrendus, kai matomas lytinis dimorfizmas, sudaroma grupė iš 4 patinų ir 2 patelių jos perkeliamos į didesnį terariumą (122x61x61). Pakeliama temperatūra nuo 21 iki 26°C, prailginamas šviesos periodas nuo 9,5 iki 16 valandų per parą. Palaikoma 70-90% drėgmė. Apie pusę metų iki planuojamo veisimo daromas sausasis periodas, drėgmė terariume 55-65%. Po 5-6 mėnesių pakeliamas vandens lygis, pritemdoma šviesa ir imituojamas lietingas sezonas. Jau kitą rytą jūsų augintiniai gali pradėti šaukti pateles ir poruotis. Apytiksliai po 5 dienų reikėtų laukti ikrų. Kad suteikti kuo mažiau streso gyvūnams, patartina po ikrų atidėjimo suaugėlius atskirti į mažesnį terariumą.
Jaunikliai
Jaunikliai
Iš ikrų pirmieji buožgalviai išsirita jau po kelių dienų. Kad išvengti perkrovimo, didesnius nei 1 cm buožgalvius reikėtų atskirti į atskirą talpą su gera filtravimo sistema. Maitinti 2 kartus per dieną Spirulinos dribsniais ir dribsniais skirtais tropinėm žuvim. Po mėnesio buožgalviai virsta varliukais 15-22mm, sveria apie 0,49g. Iš pradžių varliukai būna juodi su rudesniu ruoželiu ant nugaros. Beveik po 2 mėnesių jie įgauna savo įprastą raudonai oranžinę spalvą. Jaunikliai šeriami ką tik išsiritusiais svirpliais ir drozofilais (apipurkštais jau minėtais vitaminais). 2 mėnesių sulaukę pomidorai pradeda ėsti 2 savaičių svirplius.
"substratas turėtų būti 50/50 sumaišytas su vandeniu" šitoj vietoj galima suprast, kad dumble turi gyvent, nes tokiom dalimis sumaišius tas ir gautus Reikėtų truputi aiškiau rašyt, nes man tai aišku kas norėta pasakyt, tačiau čia daug jaunimo lankosi. Po to kyla keistų klausimų. Yra dar keletas netikslumų ir klaidų, tokių kaip pavyzdžiui: "maitintis drozofilais", manau geriau naudoti "drozofila". Žodžiu straipsnį dar reikia redaguot.
Beje, ar kas bandė jas veist Lietuvoj? Būtų gerai, kad pakomentuotu. Nemanau, kad su jomis viskas taip lengva kaip straipsnyje parašyta.
Asmeniškai man smagu, jog daugėja straipsnių apie varliagyvius.
Dėl Lietuvos nežinau, bet latviai sėkmingai veisia ir nenaudodami hormonu. 50/50 substratas su vandeniu naudojamas ruošiantis veisimui.
Vėlgi pagal latvių pavyzdį, jie pakelia bendra terariumo vandens lygį, kad apsemtų visa gruntą ir pomidorčikai sėdi iki pusės vandenyje
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
