1778, Carl von Linne, Smaragdinį medžio smauglį pavadino Boa canina. Vėliau, po kelių pakeitimų vardas tapo Corallus caninus. Gentis Corallus priklauso boidae šeimai ir boinae pošeimiui. Naujausiais sistematikos duomenimis, pripažintos septynios Corallus rūšys: Corallus annulatus, Corallus caninus, Corallus cooki, Corallus cropanii, Corallus grenadensis, Corallus hortulanus ir Coralus ruschenbergerii. Visi šios rūšies medžio smaugliai turi panašias fizines savybes tokias kaip kibi uodega ir ilgas plonas kaklas. Tačiau Corallus caninus turi didelę galvą, jo burna yra apsupta karščiui jautriomis duobutėmis, turi labai ilgus dantis ir pagrindinę žalią spalvą, kuri smaragdinį medžio smauglį aiškiai išskiria nuo šios rūšies kitų atstovų. Dėl galvos bendro panašumo su šuns galva, dažnai vadinamas “Dog boa”, “Dog head boa” – šuniagalviu. Tačiau dažniausiai vadinamas Emerald tree boa (Smaragdinis medžių smauglys) arba tiesiog Emerald. Corallus caninus kai kur vadinami vietiniais vardais: Azuloa-boia, Boa esmeralda, Cobra papagio, Cobra verde (Green cobra), Jiboia-verde arba Periquitamboia. Jokios subrūšys nebuvo pripažintos ar apibūdintos, pripažinti 5 skirtingų regionų variantai, tipai.
Smaragdinis smauglys gyvena Pietų Amerikos atogrąžų miškuose nuo pietų Kolumbijos ir pietryčių Venesuelos iki Gajanos valstybės. Šiuose regionuose per metus iškrenta 1500 mm kritulių. Šiuo metu Corallus caninus natūralioje aplinkoje aptinkamas šiaurės rytų Bolivijoje, rytiniame Peru ir rytiniame Ekvadore. Iki šiol tiktai penki variantai Corallus caninus yra žinomi.
Gyvenamoji vieta
GAMTOTYRA
Corallus caninus gyvena beveik išimtinai po storais lapais susisukęs ant šakos, tačiau būna pastebimas ir degindamasis saulėje dienos metu, kas išties turėtų būti nebūdinga naktiniam gyvūnui. Atėjus nakčiai, pamažu žiedus atpalaiduoja ir pasiruošia medžioklei. Pagautą grobį pasmaugia ir tuomet praryja. Šuniagalvis sugeba pagauti ir skrendantį grobį. Nors jis ir yra medžio smauglys, bet tai nereiškia, kad jo maisto racioną sudaro skraidantis „maistas“, tokie kaip paukščiai ar šikšnosparniai. Tyrimai įrodė, kad dažniausias šuniagalvio maistas yra smulkūs greiti medžių graužikai. Patikrinus kelių tyriamų Corallus caninus skrandžius, žarnas, buvo nustatyta, kad iš 11 grobių, 10 buvo graužikai. Taip pat nustatyta, kad mėgstamiausias smaragdinio smauglio grobis - Oryzomys bicolor (Ryžinė žiurkė - Rice rat).
Paprastai, šuniagalvis daug valandų praleidžia tykodamas grobio, bet jis taip pat gali ir aktyviai medžioti, t.y. persekioti grobį. Pasikliaudamas geru regėjimu bei infraraudonais karščio receptoriais, kurie sugeba fiksuoti temperatūros svyravimus net 0,026 C paklaida, jis persekioja lėtai grobį šakomis. Dažnai persekiojimas būna efektyvus.
Ne paslaptis, kad medžiotojai patys būna sumedžioti. Nurodomas tik vienas smaragdinio smauglio priešas gamtoje (aišku be žmogaus) – Morphnus guianensis.
Corallus caninus yra dažnai randamas medžiuose ir krūmuose šalia upių. Iš tikrųjų, tai nėra tikra informacija, nes daugiausiai yra tyrinėjamos upių pakrantės, nes dėl finansinių sunkumų retai kas susiruošia į džiunglių gilumas. Taip gaudomi šuniagalviai gyvenantys šalia upių. Dažniausiai sugaunamos patelės, nes jos yra vertingesnės ir yra aktyvesnės nei patinai, dažnai gyvena žemesnėse atogražų miškų srityse. Apytiksliai paskaičiuota, kad 2,7 kvadratiniam kilometre gyvena po vieną šuniagalvį. Taip, tai gana reta gyvatė ir toliau nykstanti. Schulte, 1988 metais tyrinėdamas smaragdinius smauglius gamtoje, nurodė, kad didelę įtaką turi jų nykimui vietiniai gyevntojai. Pasak jo, vietiniai gyventojai žudo sutiktus šuniagalvius dėl neįtikėtino panašumo į nuodingąją Bothriopsis bilineata. Ši mirtį nešanti angis yra labai nemėgstama vietinių gyventojų ir žudoma be jokių pamastymų, kad tai galbūt ne angis, o smauglys.
Bothriopsis bilineata
Natūralioje aplinkoje šuniagalviai poruotis pradeda Balandį – Liepą, jauniklius atsiveda Gruodžio – Balandžio mėnesiais. Nėščios patelės natūralioje gamtoje gali būti bet kokiu metų laiku. Nėštumo laikotarpis nuo 150 iki 250 dienų. Gyvavedžiai. Jaunikliai maitinami driežiukais ir smulkiais graužikais. Jaunikliai gimsta būdami raudonos spalvos ar rausvos smėlio spalvos ir marmuriškai žali. Natūralia žaliąją spalvą įgauna maždaug per metus.
FIZINIS APIBŪDINIMAS
Smaragdinis medžių smauglys apibūdinamas kaip gan didelė gyvatė, turinti iš šonų suspaustą kūną, ilgą kaklą, kibią uodegą ir palyginus didelę galvą, kurios formos primena šuns galvą. Suaugusio Corallus caninus nugara yra žalios spalvos, tačiau einant link pilvo keičiasi jos atspalvis. Pilvas ir galvos apatinis žandikaulis dažniausiai būna geltonos spalvos, kartais su žaliais taškeliais. Pilvo spalva gali būti ir dramblio kaulo spalvos. Jauno šuniagalvio nugara būna dažniausiai rausvos - rudos, apelsino ar geltonos spalvos. Retais atvejais – žalios spalvos. Natūralią spalvą įgauna praėjus 6 - 12 mėnesių. Corallus caninus regionų atskyrimas šiek tiek kitoks nei Morelia viridis. Šuniagalvio fiziniai duomenys beveik identiški išskyrus jų ilgį, kuris gali siekti iki 3 m (Tuo pačiu naudojuos proga ir atsiprašau Richardo, kuris buvo teisingai nurodęs šio smauglio ilgį) ir jie dažniausiai atskiriami pagal savo raštus, kurie yra gan aiškiai atskiriami nei pvz. medžių pitono, kurio spalvine gama gali būti būdinga ir panaši dviems ir net trims regionams. Šiuo metu yra indentifikuoti ir pripažinti penki šuniagalvio variantai. Joks porūšis iki šiol nebuvo mokslininkų įvardintas.
Palyginus nesenai, 2000 metais, dėka Kivit‘o ir Wiseman‘o buvo smulkiau pristatyti keli variantai. Vienas variantas yra žinomas PATTERNLESS pavadinimu, kitas – BRAZILIAN (Braziliškas) variantas. Abu variantai yra labai reti natūralioje gamtoje. Stafford‘as ir Henderson‘as 1996 metais pastebėjo, kad šių variantų šonų spalva stokoja baltos spalvos, raštų smulkumą ar net išvis jų nebuvimą. Egzistuoja dar trys plačiau apibūdinti variantai: SURINAME, GUYANA-SHIELD ir AMAZONIAN BASIN. Prieš ketverius metus AMAZONIAN BASIN variantas buvo vadinamas BRAZILIAN variantu, tačiau dabar atskirtas ir nederėtų maišyti šių dviejų variantų. Šiuo metu jie yra pripažinti du atskiri skirtingi variantai. Dėl informacijos trūkumo nerašysiu apie kitus du variantus, gyvenančius Peru ir Ekvadoro regionuose.
AMAZONIAN BASIN variantas
Gyvenamasis regionas Amazon Basin Emerald, kitaip dar vadinamo Amazonian Basin variantu yra atskirtas kalnais nuo kitų variantų SURINAME ir GYANA-SHIELD. Kaip patikimi šaltiniai nurodo, šis variantas taip pat buvo aptiktas ir Para ir Mato Grosso vietovėse (Brazilijoje) ir Panguana (Peru).
Jokių tikslių duomenų nėra apie šios formos kilmę. Taip pat nėra žinoma apie šio varianto gyvenamojo ploto pasiskirstymą. Nurodoma, kad šiuo metu jau nesutinkami Amazonės baseino regionuose.
Amazonės smaragdinis smauglys užauga nuo 2m iki 3m. Yra stipresni nei likusieji variantai. Suagę būna žali su ant nugaros baltais trikampiais, kuriuos sujungia ištisinė balta juosta. Šonuose pastebimi nedideli balti taškeliai, pilvo spalva – šviesiai geltona, kartais – aukso spalvos. Dažnai būna tamsesnės žalios pagrindinės spalvos nei kiti variantai.
Šis smauglys yra ypatingai gražus, galbūt gražiausias - balta, žalia ir geltona spalvos puikiai dera tarpusavyje, to pasekoje šis variantas atrodo labai gražiai. AMAZONIAN BASIN variantas yra ramiausias ir labai retais atvejais kerta sutrikdytas, jį lengviau prižiūrėti bei auginti nei SURINAME ar GUYANA-SHIELD variantus, dėl to būtent šis variantas ir rekomenduojamas auginimui.
BRAZILIAN variantas
Apie BRAZILIAN variantą taip pat daug informacijos nėra, spėjama, kad jo gyvenamieji regionai yra šiaurės Brazilija ir pietų Surinamas.
Tipiškas šių variantų bruožas yra dideli baltos spalvos, panašios į Z raidę, formos ant nugaros. Kitaip nei Amazonės baseino smauglio, pas Braziliškąjį variantą nėra ištisinės baltos linijos ant nugaros. Dažnai turi du didelius baltus taškus ant galvos pakaušio. Pagrindinė kūno spalva yra šviesiai arba tamsiai žalia. Pilvos spalva – balta pereinanti į šviesiai geltoną. Šis variantas labai lengvai atskiriamas nuo kitų variantų. Gamtoje yra ypač retas.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
