Būdingi uodeguotųjų varliagyvių būrio gyvūnai - tritonai ir salamandros. Uodega dažniausiai iš šonų suplota, vairuojamoji. Kojos trumpos, eisena lėta, nevikri. Kai kurių rūšių būna tik priekinės galūnės (Sirenidae). Skelete nemažai kremzlių. Slanksteliai paprastai amficeliniai, jų kūnai susilieję su viršutiniais lankais. Trumpi šonkauliai dvigubai prisitvirtinę prie šoninių slankstelių ataugų virš stuburo arterijos. Kaukolėje nedaug dengiamųjų kaulų. Pečių juostoje nėra raktikaulių bei kitų dengiamųjų kaulų. Galūnių stipinkauliai nesuaugę su alkūnkauliu, o blauzdikaulis nesuaugęs su šeivikauliu. Akys mažos, kartais rudimentinės. Nėra vidinės ausies ir būgnelio. Dantys smulkučiai, aštrūs, jų gausu ne tik ant žandikaulių, bet būna ir ant gomurikaulių ar net ant parasferoido, kartais vietoj dantų gali būti plokštelės. Liežuvis mėsingas, beveik per visą ilgį priaugęs prie burnos ertmės dugno. Plaučiai menkai išsivystę, kartais jie būna visai redukuoti, todėl labai svarbus kvėpavimas oda. Jauniklai turi išorines žiaunas, iki keturių porų žiaunų plyšių. Išorinės žiaunos gali išlikti ir lytiškai subrendusiam gyvūnui, tačiau tada žiaunų pyšių būna mažiau. Kraujotakos sistema primityvi. Prieširdis gali būti dar nevisiškai perskirtas į dalis.
Išorinis apvaisinimas vandenyje būdingas tik primityvioms formoms (Hynobiidae, Cryptobranchidae). Kitų patinai vestuvinių žaidimų metu pro kloaką į vandenį išleidžia drebučių pavidalo darinius – spermatoforus. Jų viduje yra sperma. Patelė, nukreipiama patino judesiais, suranda spermatoforą ir kloakos lūpomis įsitraukia į vidų. Neretai spermatoforas perduodamas tiesiogiai iš kloakos į kloaką. Apgaubti drebutiniu dangalu kiaušiniai išneršiami ant augalų. Vandenyje gyvenančios lervos yra panašios į suaugėlius. Jos turi ilgas išorines žiaunas, žiaunų plyšius ir tikruosius dantis. Kai kurių salamandrų kiaušiniai apvaisinami ir vystosi sausumoje po akmenimis. Dalis salamandrų gyvenančių aukštai kalnuose, yra gyvagimdės. Uodeguotieji varliagyviai paplitę šiauriniame pusrutulyje ir tik kai kurios aptinkamos anapus ekvatoriaus šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje. Būryje 9 šeimos, apie 350 rūšių.
Šeima – Kampadančiai tritonai, tai primityviausi uodeguotieji varliagyviai, suaugę – be žiaunu, prieširdžiai ne visiškai atskirti vienas nuo kito. Kiaušinių apvaisinimas išorinis. Šeimą sudaro iki 30 rūšių.
Varliadantis (Ranodon sibiricus) – gyvena Kazachstano ir Kinijos dalyse. Tai labai reta rūšis. Kinijoje iš viso randama tik 6000 šios rūšies individų. Dažniausiai šios rūšies individai aptinkami kalnų upeliuose ir ežerėliuose. Didesnių upių ar upelių vengia. Subręsta penkerių metų amžiaus, o išgyvena nuo 15 iki 20 metų, užauga iki 20 cm ilgio.
Šeima – Slaptažiauniai, labai primityvūs dabartiniai uodeguotieji varliagyviai. Suaugę gyvūnai be išorinių žiaunų, kaklo šonuose gali turėti po žiaunų plyšį. Kiaušiniai apvaisinami vandenyje.
Gigantinė salamandra (Andrias japonicus) – stambiausia iš dabartinių uodeguotųjų varliagyvių, užauga iki 159 cm ilgio. Gyvena Japonijos kalnų upeliuose. Ši rūšis yra reta. Gigantinės salamandros gyvena ir veisiasi dideliuose ir mažuose švariuose upeliuose, dažniausiai miškingose vietovėse. Dieną slapstosi tarp akmenų ir kalnų urvuose, aktyvi naktį.
Šeima – Ambistominiai, vidutinio didumo, skersai išvagotais šonais. Suaugėliai be išorinių žiaunų. Kiaušinių apvaisinimas vidinis. Gyvena dažniausiai sausumoje. Šeimoje apie 30 rūšių.
Aksolotlis (Ambystoma mexicanum) – gali užaugti iki 30 cm ilgio, jis yra didžiausias Ambistominių šeimos atstovas. Aksolotlis tai neotetinė forma, tačiau, šeriant skydliaukės preparatais, jis praranda lervos požymius ir virsta kvėpuojančia plaučiais ambistoma. Aksolotliai auginami laboratorijose vystymosi ir regeneracijos tyrimams. Nelaisvėje auginami aksolotliai gali įgauti daugybę spalvų, nuo natūralios rudos ar pilkos iki albinoso. Aksolotlio gimtinė yra Chočimilko ir Chalko gėlavandeniai ežerai pietinėje Meksiko miesto dalyje.
Šeima – Protėjiniai, gyvena tik vandenyje. Kaklo šonuose turi po du plyšius. Išorinės žiaunos gerai išsivysčiusios, o labai primityvūs plaučiai funkcionuoja kaip hidrostatinis organas. Galūnės mažos, netinkamos vaikščioti. Kiaušinių apvaisinimas vidinis. Šeimoje 6 rūšys.
Amerikinis protėjas (Necturus maculosus) – ši rūšis gali būti randama rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje ir paplitę iki pietryčių Kanados. Tikslus amerikinių protėjų populiacijos dydis nežinomas, jis gali viršyti 10 000. Manoma, kad jis mažėja. Šiems gyvūnams labai kenkia aplinkos tarša. Amerikiniai protėjai gyvena ežeruose, upėse, tvenkiniuose ir kituose Šiaurės Amerikos vandens telkiniuose. Dieną gyvūnai tūno pasislėpę slėptuvėje tarp vandens augalų, akmenų ar povandeninių uolų, o sutemus patraukia medžioti.
Siulau sistematika ir lotynisku pavadinimu rasyba dar karta perziuret. Pvz.: "Ambystomidae" pagal mane, turetu but "Ambystomatidae", "Ambystoma mexikanum"- "Ambystoma mexicanum"
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
