aš pamenu kaip prieš porą metelių per kviečių lauką su dviračiu nuo įsiutusio jaučio bėgau.. jausmas nekoks, kai iš paskos toninis mėsos kalnas šnopuoja ...
Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. (J.V.Gėtė)
O ko tik pas mane nebuvo,darant duris yra nuo staktos ir pieninė gyvatė pabėgusi nukritus,keletą kart iš radijatorių teko traukt smaugliu, po to pabėgęs molurusas albinas rastas apsivyniojęs sambukos butelį. Ir dar teko rast skorpioną bėgantį tapetais siena , ir T.blondi namų kampe susirangęs ir dar daug visko
Kadangi neatsimenu tokio laiko nuo pat mažens, kad namuose nebūtų gyvų sutvėrimų, tai natūraliai buvo ir kuriozų. Kažkodėl dabar į galvą lenda tik vienas.
Prieš kelis metus turėjau tigrinį pitoną ir jau gana nemažą. Kaimynė laikė kelis graužikus, bet labai mano "šlanga" žavėjosi, ateidavo dažnai "pakibint".
Vieną dieną ateina ji pas mane, kažkokia labai nuliūdus. Atsineša gražią spalvotą dėžutę, dėžutėje - negyvas žiurkėnas ant aksominio skudurėlio. Duoda ji tą dėžutę man ir sako su ašarom:
-Niekaip negalim prisiverst užkast. Imk, gal tavasis ės.
Kaip aš tada nesusijuokiau iš visų plaučių, tai galas žino. Bet paėmiau tą jos velionį ir paskui tyliai užkasiau, kai šunį vedžiau pasivaikščiot.
