Brachypelma klaasi – neseniai aprašyta, reta ir ganėtinai brangi rūšis. Pradžioje, dėl savo sėklos priimtuvo formos pas pateles (vientisas pas Brachypelma rūšis ir atskirtas į dvi dalis pas Brachypelmides) ir dėl vulvos formos pas patinus, šis voras buvo priskirtas Brachypelmides genčiai. Bet nežiūrint į tai, paskutinėje N. Plantniko katalogo versijoje ši rūšis jau priskiriama Brachypelma genčiai. Laikymo sąlygos tokios pat kaip ir B.boehmei. Rūšies išskirtinis bruožas – geras apetitas ir aktyvumas. Kai kuriuose šiuos rūšies aprašymuose minimas reikalavimas sumažinti naktinę temperatūrą iki +15 – 17C. Bet pasak kitų šaltinių voras puikiai jaučiasi ir esant pastoviai +26 – 28C temperatūrai.
Brachypelma ruhnaui
Brachypelma ruhnaui – reta ir brangi rūšis (europietiškos šių vorų kainos siekia iki 120 - 140 Eurų už suaugusį individą). Šios rūšies kaip ir B.klaasi sistematika keitėsi net kelis kartus. Iki šių dienų išlieka du skirtingi teiginiai šių rūšių priklausomybei kuriai nors genčiai. Ar tai Brachypelma ar Brachypelmides genties vorai? Priklausomybę Brachypelmides genčiai rodo šie požymiai: sėklos priimtuvas atskirtas į dvi dalis pas pateles, plonesnės ir ištemptos vulvos pas patinus. Bet šie požymiai nėra esminiai ir pasitaiko Brachypelma gentyje. Geografinė padėtis taip pat rodo, kad Brachypelma ir Brachypelmides gali būti viena ir ta pati gentis. Rūšies priklausomybės neapibrėžtumas buvo naudingas ir vorų eksportuotojams, kadangi Brachypelmides gentis neįtraukta į CITES, priedą II (uždraustų gaudyti ir išvežti laisvėje gyvenančių rūšių sąrašas).
Spalvinė gama B.ruhnaui labai originali: išoriškai voras primena B.vagans, bet skiriasi nuo jo ryškia aukso spalvos geltona dėme. Agresyvumu šis voras nepasižymi, todėl gali būti ir pradedančiojo augintojo kolekcijoje. Auginimo sąlygos tokios pat kaip ir B.boehmei, juolab, kad jie gyvena kaimyninėse Meksikos apskrityse.
Brachypelma smithi
Brachypelma smithi – viena iš pačių pirmųjų paukštėdų rūšių, pradėtų laikyti nelaisvėje. Pasirodė1970 - 80 metais ir buvo gaudoma laisvėje ir pristatoma pardavimui dideliais kiekiais. Dėl to rūšis ir apskritai visa Brachypelma gentis ėmė nykti ir savo tėvynėje Meksikoje, laisvėje pasidarė gan reta. Todėl vėliau buvo priimtas draudimas gaudyti ir išvežti bet kokį Brachypelma genties vorą (CITES, Appendix II). Šiuo metu parduodami tik nelaisvėje išveisti šios genties vorai. Kainos gana nedidelės, dėl veisimo nesudėtingumo ir gan didelio kiaušinėlių kiekio kokone (600 – 1200 vienetų). Šio voro spalvos labai ryškios – gražiai tarpusavyje dera juoda, balta, raudona ir geltona spalva. Laikymo sąlygos panašios kaip ir B.boehmei, kadangi šie vorai gyvena panašiuose Meksikos pusdykumių rajonuose. Šis voras būtinai turi būti tiek pradedančio, tiek patyrusio vorų augintojo kolekcijoje, kadangi tiek teigiamų savybių retai būna kartu: ramus būdas, ryškios spalvos, didelis dydis ir ilgaamžiškumas (patelės gyvena ilgiau kaip 20 metų).
Brachypelma vagans
Brachypelma vagans – mažiau populiarus kolekcijose kaip B.albopilosum. Gan dažnai B.vagans vardu parduodami taip vadinami hibridai - B.albopilosum ir B.vagans palikuonys. Laikymo sąlygos kaip ir B.boehmei, tik šiai rūšiai reiktų daugiau drėgmės, kadangi B.vagans - tropinių miškų gyventojas, kur dažniausiai apsigyvena urvuose. Šis paukštėda gali būti labai greitas ir netgi labai agresyvus, tai priklauso nuo kiekvieno individo būdo (beje taip yra beveik su visais paukštėdoms net atrodo ir pats ramiausias voras gali tapti agresyviu ir greitu). Aktyviai mėto alergizuojančius plaukelius, esant net mažiausiam pavojui. Veisiasi nesudėtingai, kokone būna iki 600 – 1200 kiaušinėlių. Augimo tempas kaip ir B.albopilosum, yra kiek greitesnis nei likusių šios genties vorų. Plačiau apie Brachypelma vagans galite pasiskaityti čia.
