Šių vabalų tėvynė - Senojo pasaulio tropiniai rajonai. Dauguma šių vabalų rūšių sutinkamos Afrikoje ir Pietų - Rytinėje Azijoje, nors net Lietuvoje bei Rusijoje gyvena maždaug apie 50 rušių iš šios vabalų grupės. Nežiūrint į pavadinimą, ne visi bronzinukai turi metališko atspalvio spalvos, nors dauguma iš jų labai gražiai išpuošti.
Bendru šių vabalų sistematikos ženklu galima laikyti tai, kad šoninėje dalyje virš sparnų pas juos yra išpjova, į kurią skrydžio metu praleidžiama antra sparnų pora. Dėl to šių vabalų skrydis labai veržlus (greitis pas kitus vabalus skrydžio metu sumažėja trinties, dėl pakeltų antsparnių).
Maitinasi šie vabalai augalų syvais, žiedais ir pernokusiais sultingais vaisiais, lervos auga dirvožemyje, kur maistu joms tarnauja iki galo nesupuvusios augalų liekanos, nors jie su malonumu ėda ir ant žemės nukritusius vaisius.
Kultūroje pats įprasčiausias vabalas yra kongo bronzinukas (yra keletas porūšių, pvz. P.m. marginata ir P. m. peregrina) – gražiai, oranžiniais, geltonais atspalviais išpuošti vabalai.
Auginimas
Mėgėjai, norintys įsigyti šią rūšį, privalo žinoti, kad suaugęs vabalas gyvena apie 5 mėnesius, visą ankstesnį laiką, tai yra dar maždaug penkis mėnesius, jūsų augintiniai praleis po žeme kiaušinėlių, lervų ir lėliukių stadijoje. Jeigu per šį "slėpimosi" periodą sudrumsite inkubacijos sąlygas, tai vabalai arba visai ne išsiris, žūdami nuo perdžiuvimo ar perdrėkimo, arba paviršiuje gali pasirodyti vabalai tik vienos lyties, kas taip pat reikš jūsų kultūros žūtį. Įdomu, ir tai, kad busimųjų vabalų lytis nulemema temperatūra, jeigu ją palaikyti optimaliu diapazonu, tai jūs gausite ir pateles ir patinus, o jeigu temperatūra bus palaikoma nestabiliai ir nevienodai (min arba max) tai bus arba tik patelės, arba tik patinai.
Bronzinukus laiko po keliolika vienetų: įprastai pradedama nuo 3-4 patelių ir 2 patinų. Insektariume paberti sluoksnį grunto - mišinį iš durpių, žemių ir lapų. Tas sluoksnis turi būti maždaug 20 cm. Į tą mišinį pageidaujama užkasti apipuvusių ąžuolo arba beržo lapų, beržo puvėsių. Gruntą rekomenduojama reguliariai apipurkšti su drungnu vandeniu(galima naudoti purkštuvą gėlėms) žiūrėti, kad nepasidarytų pelkė. Ant grunto paviršiaus dedami nedideli akmenukai, gabaliukai žievės, ant kurių mėgsta sėdėti vabalai. Galima įdėti šakų (geriau beržo ar ąžuolo).
Vabalus geriausia auginti stikliniame arba plastikiniame rezervuare su ventiliacija. Neturi būti nei per sausa, nei per šlapia. Taip pat labai svarbu turėti dangtį, nes šie vabalai yra labai geri skrajūnai.
Tempertūra
Temperatūra bronzinukams turi būti palaikoma 22-26 laipsniai, nepatartina ją pakelti ilgam aukščiau nei 30 laipsniu, neleistinas temperatūros kritimas žemiau nei 20 laipsnių. Brozinukai nemėgsta sauso oro, dėlto būtina pagalvoti apie tai, kaip jūs ketinsite palaikyti būtina temperatūrą ir drėgmę insektariume. Šildymui galima naudoti liuminescencinias lempas. Naudojant lempas reikia stebėti, kad nebūtų perkaitimo ir substrato perdžiuvimo.
Mityba
Maitinti suagusius vabalus reikia pernokusiais vaisiais (bananais, kriaušėmis, obuoliais ir kitais), virtu cukriniu runkeliu ir morka, kuriuos gabaliukais sudėti ant medžio ar stiklinės lėkštelės. Vasarą vabalams būtinai reikia duoti kiaulpienės graižtų (augalo žiedų). Lervų maistu gali būti tos pačios virtos daržovės, salotų lapai, apipuvę ąžuolo, liepos, beržo lapai ir žolė. Lerva ėda, neišlendama iš žemės, dėl to maistą joms paskirstyti ant grunto, neleisti jam apipelyti.
Informacija surinkta iš įvairių internetinių šaltinių.
Na čia su temperatūra kažkoks mitas vėl bus išverstas. Nu negali taip būti vabzdžiams, konkrečiai temperatūra lyties niekaip pakeisti negali, nes lytis yra užkoduojama tada, kai sudedamas kiaušinis (tiksliau jam užsimezgus dar patelės organizme). Vat kiti vieksniai, jei susidėtu, tol kol dar patelė neužmezgusi kiaušinių, o jų užmezgimo metu - tada taip galimi nukrypimai, tarp daugelio palikuonių, bet tik ne nuo temperatūros lervų.
Čia tas pats, bus kaip ir daug kur randu tokią nesamonę parašytą:
Kad M. extradentata partenogenetinius kiaušinėlius laikant karštai, tarp daugelio patelių išsiris ir keletas patinų. Šitas iš vis iš topinės serijos Nu negali patinas gimti, taip sakant iš nekalto prasidėjimo nė pro kur.
Bet jau išsiaiškinau iš kur tas mitas atsirado, kas turit daug partengenetinių kiaušinių tą išsiaiškinti manau nebūtu ir sunku. Paimame partengenetinius kiaušinius ir juos laikant karštai (turėtu suveikti ir šaltis), juose įvyksta mutaciniai pakitimai, ko pasekoje iš jų išsirita visiškai anatomiškai pažeista gyvalazdė - ginandromorfas vadinamas. Tai vabzdys, kurio viena pusė atrodo, kaip patelė, kita kaip patinas, nors iš tiesų jis tik pakitusi patelė, kuri yra visiškai sterili ir negali turėti jau palikuonių. Tad tie visi patinai tapasirodė besantys "išsigimėliai"...
