Tai yra reportažas su nuotraukomis, apie tai kas atsitinka, kai voras Rudasis Atsiskyrėlis (Loxosceles reclusa) įkanda į koją. Rodau šias nuotraukas ne tam, kad sakyčiau, ar istorijos apie šiuos voriukus teisingos ar ne. Jas man atsiuntė Dale Losher‘is iš Ilinojaus valstijos, JAV.
Dale rašo:
„Pagalvojau, papildysiu Rudojo Atsiskyrėlio įkandimų istorijų sąrašą vienu nutikimu iš Pekino miesto Ilinojaus valstijoje. Turbūt man reikės dar vienos operacijos, nes kažkas negerai su implantu. Mačiau keletą Rudųjų Atsiskyrėlių kitose Ilinojaus vietose. Tikiuosi, kad gal nauji šių padarų tyrimai parodys, kuriose vietose jie veisiasi.“ – Dale Losher.
Laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis (jis išverstas antrame puslapyje), pasakojantis apie įkandimą Dale‘ui ir dar vienam žmogui, gyvenančiam netoliese. Štai Dale‘o laiškas redaktoriui, kuriame jis pasakoja apie „nuotykį“:
„Buvo penkta valanda ryto, 2002 metų kovo 6 diena. Gulėjau lovoje su sužadėtine. Staiga pajutau silpną kutenimą ant dešinės šlaunies po antklode ir stengiausi pasikasyti. Kai ranka paliečiau antklodę, pajutau, kaip man kažkas įgėlė. Neįsivaizdavau, kaip ši akimirka pakeis mano gyvenimą. Pakėliau antklodę ir ant lovos pamačiau mažą rudą voriuką. Sužadėtinė prabudo ir paklausė:
„Kas čia? “
„Panašu į vorą“ – atsakiau. „Palauk truputį“.
Nubėgau į vonią, pagriebiau popieriaus ir, sugavęs vorą, įmečiau jį į klozetą. Sužadėtinė atėjo į vonią pažiūrėti į voriuką ir viskas, ką mes tada pasakėme buvo „Oho, nemažas voriūkštis“. Nuleidau vandenį jausdamasis nugalėtoju. Beveik po valandos įkandimo plotas išplito ketvirčiu. Tą vakarą nuėjau pas gydytoją, o jis paklausė, ar ten nebuvo Rudasis Atsiskyrėlis. Niekad nebuvau matęs tokio voro, bet pagal tai, kaip jį apibūdino daktaras, mes su sužadėtine nusprendėm, kad tai jis. Aš visada galvojau, kad šie vorai gyvena pietų Ilinojuje. Gydytojas davė man antibiotikų ir apibrėžė įkandimo plotą žymekliu, o tada paleido namo. Vėliau tą patį vakarą ant įkandimo žymės susiformavo baltas užkrėstas plotas. Sako, kad jis vadinamas „taikinio centru“ (bull‘s eye – angl.) ir tikrai apibūdina būtent Rudojo Atsiskyrėlio įkandimą. Plotas aplink įkandimą pamėlynavo, paskui pasidarė tamsiai raudonas ir išplito. Sužadėtinė nuvežė mane į priimamąjį, ten mane skubiai nugabeno į operacinę. Aštuonias dienas praleidau su atvira žaizda, kad iš jos pašalintų voro toksinus. 24 valandas per parą man davė antibiotikus ir nuskausminamuosius. Pagaliau turėjau beveik 14cm skersmens negyvos odos plotą ant šlaunies: trumpai tariant, man išpjovė gabalą kojos kartu su voro nuodais.
Tolesnis žingsnis – po 8 dienų persodinama oda, kurią, kaip man aiškina, ima iš kitos kūno vietos ir deda ant išpjauto ploto. Tačiau ta vieta niekada nebeatrodys taip pat...
Gyvenu Pekino priemiestyje. Niekada negalvojau, kad tokie vorai gyvena čia, Pekine, centriniame Ilinojuje. Prašau, informuokite savo skaitytojus apie šiuos vorus ir jų įkandimo pasekmes. Manau, kad žmonės per mažai apie šiuos mažylius žino. Jei būčiau laukęs dar bent vieną dieną, galėjau prarasti koją.
Dale Losher“
jo cia tai geras apie panasius o gal ir baisesnius atvejus teko tik girdeti is danu ir amerikieciu kareiviu irake(camel spider) igandimu nors pats ten pabuvojau bet neteko ju sutikti tik skorpionai gyvates ir dar velnias zino kokiu vabzdziu
gryzes karantine dvi savaites praleidau kol visokius i kandimus istyre bet aciu dievui jokiu gresmingu
