Elaphe taeniura friesei – vieni didžiausių žalčių, kurie yra kilę iš šiaurės Taivano. Ši rūšis atkeliavo iš Bankoko ir Honkongo, ir nebuvo daug žinių apie jų šėrimą ir veisimą nelaisvėje. Mokslininkas Dr. R. Fesser buvo vienas pirmųjų, kuris atsivežė dvi poras šios rūšies žalčių, ir juos sėkmingai veisė ir augino. Tokiu būdu į Europos kolekcionierių namus atkeliavo nauja rūšis žalčių.
Šios gražios gyvatės yra žemės spalvos, nuo geltonai rudos iki alyvinės žalios. Viršugalvis ir kaklas yra vienos spalvos. Nuo akies iki burnos kampo yra juodas brukšnys, o lūpos yra gelsvai baltos. Ant nugaros yra juodos dėmelės, kurios susijungia. Šonai išmarginti juodomis dėmelėmis, kurios pereina į juodus dryžius, tarpe kurių yra rudi dryžiai, uodegoje šie pereina i juodus ir geltonus dryžius. Pilvas gelsvai kreminės spalvos.
Šios gyvatės užauga iki 2,5-3 metrų, ir yra vienos didžiausių iš žalčių. Natūralioje gamtoje jos randamos įvairiose Taivano salos Formosos vietose, ir netgi sukultūrintose žemėse. Šios gyvatės labai judrios, todėl natūralioje aplinkoje jas labai sunku pagauti. Šios gyvatės minta savo mėgstamais graužikais (žiurkėmis) ir paukščių jaunikliais, todėl jos yra labai naudingos. Deja šios gyvatės taip pat yra mėgstamas taivaniečių patiekalas, naudojamoi liaudies medicinoje, ir iš jų odos gaminami gaminiai.
Šioms gyvatėms reikalingas gan erdvus ir aukštas terariumas, kad galėtų karstytis medžio šakomis (eglės, pušies, ar kitokios medienos). 140x100x60 cm (ilgis x plotis x aukštis) dydžio terariume gali gyventi du/trys suaugę žalčiai. Į terariumą reikia statyti indą su vandeniu, jis gali būti didelis, tuo pačiu didės ir drėgmė terariume. Gyvatės nėra drovios, tačiau joms būtina slėptuvė, jų gali būti ir kelios, tada gyvūnas pasirinks jam tinkamiausią. Temperatūra terariume tūrėtu būti +22-26 C dienomis, ~+18 C naktimis. Patartina neperkaitinti, ir stebėti kad temperatūra neperžengtų +30 C, nes gyvatės patirtų didelį diskomfortą.
Taivano laibauodegės šiais laikais yra veisiamos nelaisvėje. Nuo gruodžio iki kovo, dauguma augintojų, pažemina temperatūra iki +10-15 C, kad vyktų ivairūs metabolizmai gyvačių organizmuose. Poruojamos praėjus mėnesiui po žiemos. Kiaušinius padeda gegužės birželio mėnesiais (kartais ir vėliau), priklausomai nuo gyvatės gyvenimo ciklo. Kiaušiniai gan dideli 5 cm ilgio, ir 3 cm skersmens. Inkubacijos temperatūra 27-32 C, ir drėgmė ~95% , po 57-60 dienų išsirita jaunikliai. Jei inkubacijos temperatūra 25-27 C ir drėgmė 95-100%, kelias dienas prieš išsiritimą temperatūra pakeliama iki 30 C, jaunikliai išsirita po 65 dienų. Tik išsiritę jaunikliai siekia 30-45 cm ilgį, ir maitinami pelių jaunikliais. Gerai sudarytose sąlygose per metus jauniklis užauga maždaug iki 120 cm.
Iš asmeninės patirties:
Šios rūšies žaltį auginu jau pusę metų, ir turiu pastebėti, kad tai puikus augintinis pradedančiąjam egzotinių gyvūnų augintojui. Nereikalauja daug priežiūros, pripranta prie šeimininko, ir kuo puikiausiai jaučiasi miegodamas rankovėje:
Jei laikote ir kitokius kailį turinčius gyvūnus, tai prieš imant šį žaltį (kaip ir bet kokius kitus) būtina nusiplauti rankas. Šie žalčiai nėra agresyvūs, jei nuo mažumės yra pratinami prie žmogaus, tačiau pajutę graužikų kvapą sklindantį nuo rankų, gali ir pulti. Terariumas turi būti sandarus, nes radęs tarpą žaltys tikrai “pabėgs”.
P.S. Versta iš įvairių puslapių, ir aprašyta asmeninė patirtis.