Graikijoje gydytojas, apžiūrėjęs 33 metų pacientę, besiskundusią galvos skausmai, ištraukė iš jos ausies vorą. Vietos televizija pranešė, jog gydytojas Evangelosas Gollasas sėkmingai ištraukė iš ausies vorą, ir parodė vaizdo įrašą iš moters ausies kanalo.
"Kai apžiūrėjau pacientę, nustebau išvydęs voratinklį ir kažką judant viduj. Moteris važiavo motociklu ir netikėtai pajuto keistą jausmą ausyje … Pasirodo, tuo metu į jos ausį pateko voras".
Pacientė incidento metu rimčiau nenukentėjo, pridūrė gydytojas. "Voras atsidūrė ausyje ir kadangi temperatūra ten yra ideali, jis ten ir pasiliko", - sakė medikas.
Gigantiškas imtynininkas paniškai bijo vorų
JAV imtyninių čempionas tiesiog paniškai bijo ypač mažų "priešininkų" – miniatiūrinių britų vorų.
34-erių metų gigantas taip bijo vabalų ir vorų, kad jo persirengimo kambariai visada turi būti kruopščiai išdezinfekuoti. Yoko Zuna, sveriantis apie 270 kilogramų, visiems Pasaulio imtynių federacijos (WWF) gerbėjams yra žinomas kaip Sumo gigantas.
Sportininkas, du kartus laimėjęs WWF čempiono titulą, šiuo metu kartu su renginiu "Wrestlemania 2000” keliauja po Britaniją. Jo kontrakte pažymima, jog turo organizatoriai turi užtikrinti, kad sportininko persirengimo kambariuose nebus vorų.
Pirmadienį "Wrestlemania 2000” turėtų įvykti Exmouthe, tačiau turo organizatoriai netikėtai susidūrė su nenumatytomis problemomis.
Brianas Dixonas iš kompanijos "All Star Promotions" paaiškino: "Kontrakte su sportininku pažymima, kad mes privalome užtikrinti, jog jo persirengimo kambaryje nebus vorų, tačiau Exmouthas yra toks senas pastatas, jog norint įvykdyti kontrakto sąlygą mums teko imtis papildomų priemonių. Mes jau išvalėme ir išdezinfekavome persirengimo kambarį." Zuna bijo vorų jau nuo pat vaikystės. “Jis paniškai bijo jų, tačiau nemėgsta apie tai kalbėti", sakė Dixonas. “Aš manau, kad tai jį erzina."
Anot Dixono, jis nemano, kad išaiškėjusi Zunos baimė vorams gali pakenkti sportininko reputacijai. “Skirtingi žmonės turi skirtingas fobijas. Taip jau atsitiko, kad jis bijo būtent vorų”, teigė Dixonas. “Vistiek jis yra milžinas."
Dėl pavojingo voro buvo sustabdytas metro traukinys
Diuseldorfo metropoliteno vairuotojas buvo priverstas sustabdyti traukinį po to, kai vieną keleivį mirtinai išgąsdino šalia jo kėdės atsiradęs labai pavojingas voras tarantulas.
Nuodingas voras sukėlė tikrą paniką metro keleivių tarpe. Beje, ne pats voras, o greičiau jo plaukuotos juodomis ir oranžinėmis juostelėmis išmargintos kojos, kyšančios iš tarpo tarp dviejų kėdžių.
Apie "pavojingą radinį" buvo įspėtas traukinio vairuotojas. Jis nusprendė pagauti visus išgąsdinusį vorą, tačiau pasirodė, kad voras buvo negyvas.
Pasak vietos transporto pareigūnų, voras galėjo įsiropšti į traukinį Jūros zoologijos metro stotelėje arba buvo paliktas paauglių kaip pokštas.
Vokietis taip išsigando jam įkandusio voro, jog norėdamas, kad policijos pareigūnai kuo greičiau atvyktų, pranešė jiems, jog į jį buvo šauta.
Būrys neperšaunamomis liemenėmis apsirengusių pareigūnų ir greitosios pagalbos ekipažas nedelsiant atskubėjo į 20-mečio namus Bielefelde. Tačiau pasirodė, kad vaikinui viso labo įkando voras.
Policijos pareigūnams jis prisipažino išgalvojęs šaudymo istoriją todėl, jog labai bijojo mirti nuo voro įkandimo ir norėjo, kad policininkai kuo greičiau atvyktų.
Vaikinui gresia kaltinimai policijos pareigūnų laiko švaistymu ir melagingu pagalbos tarnybų iškvietimu.
Sukryžminus bulves ir vorus bus gaunamas šilkas
Mokslininkai sukryžmino voro ir bulvės genus ir dabar laukia šilko derliaus. Genus, kurie gamina šilko baltymus, jie įterpė į bulvių augalus. Šiuo metu tyrinėtojai bando surasti, kaip būsimą medžiagą paversti pluoštu. Šilkas gali būti naudojamas ypatingai stiprių medžiagų gamyboje ir biotechnologiniuose medicinos fabrikuose.
Tyrimą atliko Udo’as Conradas iš Augalų genetikos ir kultūrinių augalų modifikavimo instituto Vokietijoje.
Jo vadovaujama grupė sukonstravo dirbtinius voro šilko genų variantus ir įterpė juos į keletą augalų, tame tarpe, bulves ir tabaką.
Jie atrado, kad daugiau kaip 2% visų baltymų augaluose buvo būdingi šilkui, praneša žurnalas “Nature”.
Tokiomis pačiomis priemonėmis anksčiau į ožkos DNR buvo įterptas šilko genas ir po bandymo ožkos piene rasta šilko proteinų.
Be savo stiprumo, šilkas yra elastingas ir turi daug daugiau pritaikymų nei nelankstūs žmogaus sukurti pluoštai. Tačiau pagaminti stiprius pluoštus iš šilko nėra paprasta ir mokslininkai tyrinėja, kokiu būdu jie tai galėtų padaryti kaip voras.
Nuodingi vorai gali išgelbėti gyvybę
Voro tarantulo nuodai gali apsaugoti nuo pavojingos širdies aritmijos. Užuot plakusi ritmiškai ir sinchroniškai, širdis ima virpėti ir nesugeba gerai pumpuoti kraujo. Jei skubiai nesuteikiama pagalba, pacientas gali mirti. Paprastai taikoma priemonė yra elektrošokas, kuris atstato normalų širdies ritmą.
Tačiau neseniai Niujorko valstybinio universiteto mokslininkai tam vorų tarantulų nuoduose aptiko proteiną, kuris galėtų tapti nauju vaistu.
Aritmiją gali sukelti infarktas arba fizinis šokas - pavyzdžiui, smūgis į krūtinę. Dėl ligos ar išorinės traumos širdies audinys įsitempia. Mechaniniai įtemptų širdies raumenų pokyčiai iškreipia receptorius ir sukelia atsitiktinius elektrosignalus, kurie savo ruožtu sukelia chaotiškus aplinkinio širdies audinio susitraukimus.
Rausvojo Čilės tarantulo (Grammostola spatulata) nuoduose rastas smulkus proteinas blokuoja netikrus signalus, kontroliuodamas įtampą. Eksperimentai su triušiais parodė, kad kai kuriais atvejais proteinas visiškai sustabdydavo priepuolį.
Įdomu tai, kad proteinas veikia tik įtemptą širdies raumenį. Net arkliška dozė neturi jokio poveikio sveikam širdies audiniui, nors taip buvo tikėtasi iš anksto užkirsti kelią priepuoliui. Tokia proteino savybė leis gaminti vaistus, neturinčius šalutinio poveikio.
Kalinė iškėlė bylą kalėjimui dėl vorų
Viena nuteistoji iškėlė ieškinį kalėjimui, kuriame ji atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę už plėšimą bei sunkų kūno sužalojimą, teigdama, kad jame privisę vorų. Pasak Marcios Wall (Marsijos Vol) bylos Atlantos federaliniame teisme, Vašingtono valstijos kalėjime Davisbore ją ir kitas kalines nuolat kandžioja vorai, tačiau medikai atsisako suteikti joms reikiamą medicininę pagalbą.
"Jie gyvena kartu su mumis, - teigė M.Wall. - Mes turime su jais dalintis savo kambariu. Tačiau tai ima varyti iš proto".
Pataisų departamento atstovė spaudai Scheree Lipscomb (Šeri Lipskomb) šios bylos nekomentavo, tačiau pažymėjo, kad kovos su parazitais tarnybos kas mėnesį dezinfekuoja šį tūkstančio vietų kalėjimą.
"Nenorime, kad ką nors kandžiotų vorai, - teigė S.Lipscomb. - Mes esame atsakingi už nuteistųjų sveikatą ir gerovę. Kai tik jos mums praneš, mes stengsimes išspręsti šią problemą".
M.Wall advokatas McNeillas Stokesas (Maknylas Stouksas) sakė, kad šiame kalėjime kalinčios moterys, norėdamos įrodyti, kad jame iš tikrųjų privisę šių gyvių, jam atsiuntė voką su užmuštais vorais.
Vorai ir kazino savo aukas vilioja vienodai
JAV tyrėjai nustatė, kad vorai vilioja savo aukas taip, kaip ir kazino savo lankytojus. Dygliuotasis voras puikuojasi ryškioms spalvomis ant savo nugaros, kurios pritraukia patiklius gyvius į jo tinklą.
Šiaip ryškios spalvos nejudriems grobuonims yra nepalankios ir padeda nebent viliojant priešingą lytį.
Tyrėjas Markas Hauberis sakė: “Patraukiantys bruožai būdingi ir visiems lošimo namams. Jie vilioja lankytojus ryškiomis spalvomis, pigiais lėktuvų bilietais, spindinčiomis šou programomis ir rinktiniais valgiais. Dygliuotieji vorai elgiasi taip pat”. Mokslininkas uždažė geltoną juostą ant voro nugaros juodai ir pastebėjo, kad voras sulaukia daug mažiau grobio.
M.Hauberis tyrinėja dygliuotuosius vorus šiaurės rytų Australijoje. Jis nustatė, jog kuo spalvingesnės yra vorų nugarėlės, tuo daugiau grobio jie privilioja.
Jis aiškino: “Kiti gyvūnai ryškiomis spalvomis vilioja partnerius. Šiuo atveju spalva traukia aukas į tinklą. Gali būti, kad ryški spalva kitiems vabzdžiams primena gėlės žiedą”. M.Hauberis pastebėjo ir tokį faktą, jog vorai specialiai pakreipia savo tinklo plokštumą taip, kad jų nugarėles apšviestų saulė.
M.Hauberis yra gyvūnų elgsenos tyrėjas Niujorko Kornelio universitete. Jo tyrimo rezultatai buvo išspausdinti žurnale “Ecological Entomology”.
Voro išsigandusi moteris iškvietė policiją
Šveicarijoje viena naktį dirbusi moteris taip išsigando voro, kad norėdama į pagalbą prisikviesti policijos pareigūnus paskambino jiems ir pranešė, kad į kontorą įsilaužė plėšikai.
Visame darbovietės pastate Pfėfikono rajone, esančiame netoli Ci-ūricho, moteris buvo likusi viena, kai ji pastebėjo ropojant didelį vorą.
Baikšti darbuotoja užsiropštė ant savo stalo ir, pasičiupusi mobilųjį telefoną, policijai pranešė apie neva įvykusį įsilaužimą. Atvykus policijos patruliui, moteris pareigūnams prisipažino melavusi ir atskleidė tikrąją skambučio priežastį.
Du policininkai sugavo vorą ir pasakė moteriai, kad šį kartą jos nebaus už klaidingą pranešimą apie vagystę.
Voras vėliau buvo paleistas parke už pastato. Tęsinys--->
Mokslininkai sukryžmino voro ir bulvės genus ir dabar laukia šilko derliaus. Genus, kurie gamina šilko baltymus, jie įterpė į bulvių augalus. Šiuo metu tyrinėtojai bando surasti, kaip būsimą medžiagą paversti pluoštu. Šilkas gali būti naudojamas ypatingai stiprių medžiagų gamyboje ir biotechnologiniuose medicinos fabrikuose.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
