Amūro žaltys - Elaphe schrenkii - priskiriamas didelei euroazijiečių ir Amerikos laipiojančių žalčių genčiai. Amūro žaltys – viena iš pačių didžiausių ir gražiausių Rusijos faunos gyvačių. Suaugusių žalčių kūnas būna juodas arba tamsiai rudas, o išilgai eina išmargintos baltos arba geltonos juostelės. Baltos skersos juostelės būdingos patelėms, o sodriai geltonos – patinėliams, bet būna ir išimčių. Galva juoda su geltonais taškais ant kaklo ir lūpų. Patinai dažniausiai būna stambesni nei patelės. Suaugę žalčiai pasiekia 1,7 metro ilgį, bet žinomi ir dvimetriniai egzemplioriai. Naujagimių išvaizda skiriasi nuo suaugusių žalčių, mažyliai žvynai papuošti žalai ruda spalva, skersi žiedai ir dėmės būna pelenų spalvos. Galva iš viršaus pilka su žalomis lenktomis juostelėmis. Augdami žalčiai tamsėja, palaipsniui tampa juodi, dalis juostų ir žiedų susilieja su juoda kūno spalva ir išnyksta, o kita dalis gelsta ir paryškėja. Vienerių metų amžiaus jauniklio spalvos jau panašios į suaugusio žalčio.
Panašų juoda - geltona spalvų derinį turi žalčiam negiminingos tropinės gyvatės: Bungarus, Naja, Boiga dendrophila dendrophila, Morelia ir kitos. Amūro žaltys gyvena Rusijos Primorės ir Chabarovsko krašte, Šiaurės Kinijoje, Korėjoje, Mongolijoje. Terariumų mėgėjai vakaruose amūro žaltį dažnai vadina „russian rat snake“ (rusiška žiurkių gyvatė).
Laikymo sąlygos
Nors patys žalčiai yra gan nemaži, bet sėkmingam jų laikymui ir veisimui reikalingas nedidelis terariumas. Porelei suaugusių žalčių visiškai pakaks 60x60x60cm terariumo. Terariume būtinai turi būti įdėtos šakos ar šaknys, kuriomis žalčiai noriai laipioja. Laisvėje amūro žalčiai daug laiko praleidžia medžiuose ir krūmuose, kai kada užsliuogia ir į 20 metrų aukštį, kai tuo tarpu kai kurios laipiojančios gyvatės retai kada užkopia aukščiau dviejų metrų. Galima į terariumą įdėti padarytas savotiškas kopėtėles kuriomis laipiotų žalčiai, bet šaka ar šaknis žiūrisi daug estetiškiau. Paklotui galima naudoti durpes, purią sodo žemę, spygliuočių drožles, o geriausia nukritusius ąžuolo lapus. Gertuvė gali būti nedidelio dydžio indelis, bet vandenį jame reikia keisti kasdien, nes amūro žalčiai mėgsta švarų, šviežią vandenį. Ir terariume ir laisvėje žalčiai tuštinasi vandenyje, kad nepalikti po savęs pėdsakų. Iš vienos pusės tai sudaro sunkumų užtikrinti, kad vanduo gertuvėje visad būtų švarus, bet iš kitos pusės taip žymiai lengviau valyti terariumą – išpylei vandenį, išplovei indą, pripylei vandens – ir terariumas vėl švarus. Temperatūra terariume turėtų būti +26 – 28 laipsniai dieną ir +15 – 20 laipsnių naktį. Oro drėgnumas turėtų būti apie 80%. Tinkamam drėgnumui palaikyti rekomenduojama per dieną kartą ar du apipurkšti terariumą vandeniu.
Maitinimas
Gamtoje amūro žalčiai maitinas gan stambiu grobiu, kuri gaudo tiek ant žemės, tiek aukštai medžiuose. Dažniausiai jų aukomis tampa nedideli graužikai ir paukščiai, bet kartais puola ir žymiai didesnius gyvūnus: voveres, zuikius, sabalus, žiurkes, riešutines ir netgi varnas. Aišku su tokiai stambesniais gyvūnais susidoroja tik stambūs žalčiai.
Taip pat amūro žalčiai mėgsta pasmaguriauti paukščių kiaušiniais ir sėkmingai gali praryti net anties kiaušinį. Kiaušinio lukštas praskeliamas su specialia kaklo ataugėle ir yra praryjamas kartu su visu turiniu. Nelaisvėje meniu pagrinde sudaro laboratorinės pelės, galima pasiūlyti vištų ar putpelių kiaušinių. Esant galimybei suaugusį žaltį galima palepinti nebūtinai gyvu nedideliu paukšteliu: viščiuku, žvirbliu, sniegena. Paukščius žalčiai noriai ima ir negyvus, todėl galima iš anksto pasirūpinti maistu ir laikyti juos šaldiklyje.
Dauginimas
Amūro žalčių veisimas nesiskiria nuo kitų žalčių. Jiems taip pat reikalingas „žiemojimas“ prie gan žemos +9 - 11 laipsnių temperatūros. Be sveikatos sutrikdymo žalčiai gali pernešti ir trumpalaikį 5 - 10 valandų atšalimą iki +2 – 5 laipsnių. Žiemojimui žalčius galima patalpinti į rūsį ar netgi, nustačius atitinkamą temperatūrą, 1,5 -2 mėnesiams įtaisyti šaldytuve.
Peržiemojus žalčiai sugražinami į savo terariumą, kur maitintis pradeda praktiškai iš karto, o mergintis ir ruoštis poravimuisi ima tik po išsinėrimo.
Nėštumas trunka iki 45 dienų, inkubacija – apie 60 dienų. Inkubacijos temperatūra tūrėtų būti +27 laipsniai. Jauni žalčiukai būna 25- 28 cm ilgio, palyginus mažoki tokio dydžio gyvatėms. Pirmąjį pusmetį auga lėtai, maitinami plikais peliukais. Vėliau augimo tempas didėja ir baigiantis metams jaunikliai gali siekti 70 – 80 cm ilgi, o dviejų metų, pasiekę 1,2 metro ilgį jau patys gali pradėti poruotis. Gyvena gal ilgai iki 12 – 14 metų.
Amūro žaltys - Elaphe schrenkii - priskiriamas didelei euroazijiečių ir Amerikos laipiojančių žalčių genčiai. Amūro žaltys – viena iš pačių didžiausių ir gražiausių Rusijos faunos gyvačių. Suaugusių žalčių kūnas būna juodas arba tamsiai rudas, o išilgai eina išmargintos baltos arba geltonos juostelės. Baltos skersos juostelės būdingos patelėms, o sodriai geltonos – patinėliams, bet būna ir išimčių. Galva juoda su geltonais taškais ant kaklo ir lūpų. Patinai dažniausiai būna stambesni nei patelės. Suaugę žalčiai pasiekia 1,7 metro ilgį, bet žinomi ir dvimetriniai egzemplioriai. Naujagimių išvaizda skiriasi nuo suaugusių žalčių, mažyliai žvynai papuošti žalai ruda spalva, skersi žiedai ir dėmės būna pelenų spalvos. Galva iš viršaus pilka su žalomis lenktomis juostelėmis. Augdami žalčiai tamsėja, palaipsniui tampa juodi, dalis juostų ir žiedų susilieja su juoda kūno spalva ir išnyksta, o kita dalis gelsta ir paryškėja. Vienerių metų amžiaus jauniklio spalvos jau panašios į suaugusio žalčio. 
Terariume būtinai turi būti įdėtos šakos ar šaknys, kuriomis žalčiai noriai laipioja. Laisvėje amūro žalčiai daug laiko praleidžia medžiuose ir krūmuose, kai kada užsliuogia ir į 20 metrų aukštį, kai tuo tarpu kai kurios laipiojančios gyvatės retai kada užkopia aukščiau dviejų metrų. Galima į terariumą įdėti padarytas savotiškas kopėtėles kuriomis laipiotų žalčiai, bet šaka ar šaknis žiūrisi daug estetiškiau. Paklotui galima naudoti durpes, purią sodo žemę, spygliuočių drožles, o geriausia nukritusius ąžuolo lapus. Gertuvė gali būti nedidelio dydžio indelis, bet vandenį jame reikia keisti kasdien, nes amūro žalčiai mėgsta švarų, šviežią vandenį. Ir terariume ir laisvėje žalčiai tuštinasi vandenyje, kad nepalikti po savęs pėdsakų. Iš vienos pusės tai sudaro sunkumų užtikrinti, kad vanduo gertuvėje visad būtų švarus, bet iš kitos pusės taip žymiai lengviau valyti terariumą – išpylei vandenį, išplovei indą, pripylei vandens – ir terariumas vėl švarus. Temperatūra terariume turėtų būti +26 – 28 laipsniai dieną ir +15 – 20 laipsnių naktį. Oro drėgnumas turėtų būti apie 80%. Tinkamam drėgnumui palaikyti rekomenduojama per dieną kartą ar du apipurkšti terariumą vandeniu.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
