Mokslinis pavadinimas (lotyniškai): Gromphadorhina portentosa
Lietuviškas pavadinimas: Šnypščiantieji Madagaskaro tarakonai
Angliškas pavadinimas: Madagascar Hissing Cockroaches
Klasė: vabzdžiai (Insecta)
Būrys: tarakonai (Blattidae)
Šeima: perisfidai (Perisphaeriida)
Gentis: besparniai tarakonai
Rūšis: Šnypščiantieji Madagaskaro tarakonai
Gyvenamoji vieta: Madagaskaro sala (Afrika)
Kūno ilgis: išauga iki 8 cm, vidutinis suaugusio tarakono dydis 6 cm.
Gyvenimo trukmė: gamtoje 1 – 2 metai, nelaisvėje 2 – 3 metai, yra užfiksuoti faktai ir iki 5 metų. Spalva: juodos spalvos kojos, galva ir kaklas. Pilvas ir nugara gali būti nuo juodos iki geltonos spalvų gamos. Dažniausiai tarakonai turi gražų tamsiai raudoną (raudonmedžio) atspalvį.
Kūną sudaro trys segmentai – galva, krūtinės ląsta ir pilvas.
Šnyštimas
Madagaskaro tarakonai turi įdomų gebėjimą šnypšti kaip gyvatės. Tai padeda jiems atbaidyti plėšrūnus ir bendrauti su savo gentainiais (pvz. kovojant su patinais dėl patelės) Kūnelyje yra nedidelės oro išpūtimo angos, per kurias tarakonai iškvėpia orą ir šnypščia. Oras užpildo krūtinę, o išpučiamas per angą, išpūtimo metu ir girdisi šnypštimas. Patinai šnypščia pavojaus metu, kovodami už patelę, meilinimosi metu ir poruodamiesi, o patelės tarpusavyje nekovoja ir šnypščia tik pavojaus metu, kai jas kas išgąsdina. Po ilgų tyrinėjimų paaiškėjo, kad šnypštimas atlieka didelį vaidmenį tarakonų bendravime. Tai tarsi jų bendravimo kalba.
Šnypštimo reikšmės:
- Dėmesio, pavojus! (įspėjimas kitiems tarakonams ruoštis slėptis).
- Atstok nuo manęs! (kai tarakonų būryje užlipa vienas ant kito, tai kai kuriems nepatinka ir jie šnypščia kaimynui).
- Aš stipresnis! (kovodami už patelę ar gindami savo teritorija patinai šnypštimu parodo savo galią).
- Aš tau patinku? (patinų šnypštimas patelei, norėjimas atkreipti jos dėmesį).
- Pasimylėkim! (šnypštimas poravimosi metu).
Kuo garsiau patinas šnypščia, tuo daugiau šansų turi užkariauti patelės širdį.
Ir jūs galite paklausyti kaip šnypščia tarakonai: šnypštimas.
Ūsai
Ir koks gi tarakonas be ūsų? Tai jų puikybės ženkas :). Ūsai jiems reikalingi orientuotis vietovėje, jei ūsus nutraukti prie pat šaknų, tai tarakonas neišgyvens.
Dažniausiai aplaužytais ūsai vaikšto tik patinai. Jie ūsų netenka kovų už patelę metu. Pasirodo, kad ūsuose yra feromonų receptoriai, todėl be ūsų patinas negali privilioti patelės. Kovų dėl patelės metu patinai ir stengiasi vienas kitam pirmiausia nukąsti ūsus ir tik vėliau visą kitą.
Tarakonai laikomi vienais seniausių žemės gyventojų. Gyvena jie čia jau apie 300 mln. metų. Dauguma rūšių tarakonų atsparios radiacijai, nuo kurios kiekio žmogus iš karto mirštų. Šiuo metu priskaičiuojama apie 4000 rūšių tarakonų ir tik apie 30 rūšių laikomos kenkėjiškos žmonėms.
Tarakonų laikymas namuose
Šiuos tarakonus lengvai galima laikyti namuose ir netgi juos veisti. Europoje, Azijos šalyse jau seniai madinga namuose laikyti kokį nors egzotinį gyvūną. Juo gali būti kad ir tarakonas. Dauguma renkasi tarakonus todėl, kad juos lengva išlaikyti, maitinti, jie nesmirdi, užima mažai vietos bute, jų nereikia išvesti pasivaikščioti, jie įdomiai šnypščia, kaip gyvatės.
Indas
Tarakonams akvariumo dydį reikia parinkti pagal formulę: 1 tarakonas – 1 litras. Norint laikyti porelė tarakonų jiems puikiai tiks 2 – 3 litrų talpos indas, o 30 – 40 individų kolonijai reiktų 30-40 litrų akvariumo, sandariai uždaromo dangčiu, bet paliekant mažutes skylutes ventiliacijai.
Maitinimas
Tarakonai visėdžiai! Laisvėje maitinasi kritusiais gyvūnais, pūvančiais lapais, medžių vaisiais. Mėgstamiausias jų valgis – bananai ir morkos. Nors kiekvienas tarakonas turi savo skonį, kai kas labiau mėgsta obuolius ir popcorną. Jiems galima pasiūlyti praktiškai viską: daržoves, vaisius, grūdus, košes, pieno produktus, virtus kiaušinius. Autoriaus 30 – ties tarakonų kolonijos dienos mitybos valgiaraštį sudaro: obuolio graužtukas, keli gabalėliai virtos morkos, gabalėlis banano, bulvė, kelių grudų mišinys. Taip pat galima duoti žalumos, šviežių lapų, kopūstų, petražolės, salotų ir kt. Kartą į mėnesį galima pasiūlyti sauso kačių ar šunų ėdalo, kurį jie su malonumu kerta. Taip pat reikia nepamiršti duoti produktų kuriuose gausu kalcio, kad būtų tvirtesnis jų šarvas. Drąsiai duokite tarakonams sugedusius, papuvusius produktus, kuriuos žadėjote išmesti. Sugedusius produktus iš akvariumo pašalinkite tik tada, kai jie ima pelyti ar jums nepatinka jų kvapas. O šiaip puvėsiai vienas iš daugelio tarakonų delikatesų.
Gertuvė
Labai svarbu, kad tarakonams netrūktų vandens. Be vandens ir šviežių produktų jie neišgyventų. Bet! Negalima tiesiog įstatyti indo su vandeniu, nes tarakonai gali paspringti, ar paprasčiausiai nuskęsti jame (ypač mažieji jaunikliai). Todėl idealiausia gertuvė jiems bus šlapias paralonas, vata ar šiaip kempinė. Jį nuolat reikia drėkinti.
Gruntas
Gruntas gali būti labai įvairus: pjuvenos, drožlės, popierius, skudurai, nurūgštintos durpės, žvyras, molis su smėliu. Galima naudoti specialias presuotas pjuvenas, parduodamas kačių dėžėms. Grunto storis neturi didelės reikšmės, dažniausiai pilama 2 cm storio. Gruntas tarakonams nėra būtinas, bet jis dažniausiai naudojamas ir dėl estetinio grožio. Nenaudokite kedro pjuvenų ir drožlių. Labai tinka medžių žievės. Kaip dažnai keisti gruntą priklauso nuo tarakono kiekio ir indo dydžio. Dažniausiai užtenka kartą į mėnesį. Jei ilgai nekeisite grunto gali atsirasti erkučių.
Priedai
Namelis: tarakonai – nakties gyventojai, jie nelabai mėgsta lepintis šviesoje. Todėl jiems būtina slėptuvė. Tam geriausiai tinka popieriniai rulonėliai nuo tualetinio popieriaus ar popierinių rankšluosčių. Iš jų galima sukonstruoti įvairių formų namelį. Taip pat, kaip slėptuvę, puikiausiai galima naudoti kiaušinių dėklą.
Vazelinas: juo sutepami akvariumo kraštai, kad tarakonai negalėtų išlipti. Suaugėlei jau nepajėgūs laipioti sienomis vertikaliai, bet jaunėliai puikiausiai laksto stiklo sienomis ir bet kada gali ištrūkti iš akvariumo radę bent mažiausią skylutę.
Interjeras: kad tarakonams būtų linksmiau pridėkite, šakų, šaknų, kartoninių dėžučių ir panašiai. Jei šakas parsinešėte iš miško, pavirinkite jas, kad žūtų visi parazitai.
Oras
Tarakonas tropinis gyvūnas, todėl jam reikia sudaryti sąlygas atitinkančias gamtoje – drėgnas oras ir aukšta temperatūra. Geriausia temperatūra 25-30C. Kritinės ribos ne mažiau 18C ir ne daugiau 35C.
Drėgmė turėtų būti apie 65%. Rekomenduojama kelis kart savaitėje apipurkšti akvariumą šiltu vandeniu. Galima įstatyti indą su vandeniu, kad iš jo garuotų drėgmė, bet jį būtinai apriškite marle, kad tarakonai įkritę į vidų nenuskęstų.
Lytis
Atskirti tarakonų lytį nėra sudėtinga. Tai galima padaryti trim būdais:
1) Pats paprasčiausias – patinėliai ant galvos turi gumbą atsikišusį į priekį, o patelių galva tiesi (viršuje - patelė, apačioje - patinėlis).
2) Pagal pilvo plotį. Paskutinė patelių pilvo dalis žymiai platesnė nei patinų.
3) Ūsai. Patinėlių ūsai ilgesni, storesni, turi mažučius plaukelius ant ūsų. Patelių ūsai trumpi, plonučiai, vienodo ilgio, pas patinėlius dažnai būna nevienodo ilgio, nes jie apsilaužo ūsus kovų metu.
Dauginimas
Tarakonai nededa kiaušinių, patelės nėštumas trunka 2 – 3 mėnesius, po kurių gimsta gyvi mažyčiai tarakoniukai. Patelės pilve yra savotiškas „maišas“, kuriame vystosi tarakoniukai. Kartais esant nepalankiom sąlygom (trūksta vandens, per žema temperatūra ir t.t.) patelė išmeta „maišą“.
Praėjus dviem mėnesiams po apvaisinimo, patelė po vieną atsiveda nuo 20 iki 50 (dažniausiai 25 – 30) mažyčių tarakoniukų. Mažuosius tarakonus vadina „nimfomis“, jie gimsta visiškai balti su juodom akim.
Po kelių valandų jų oda ima tvirtėti ir tampa rusvo atspalvio. Nimfos negali tolygiai, proporcingai augti, todėl jos neriasi kelis kartus kaip gyvatės (iki 6 kartų). Paskutinį kartą nimfa neriasi praėjus 5 – 6 mėnesiams po gimimo. Tai paskutinis nėrimasis, po kurios nimfa tampa suaugusiu, subrendusiu tarakonu, pasiruošusiu daugintis. Suaugę tarakonai daugiau nebesineria. Esant blogom sąlygom vystimosi periodas nuo nimfos iki suaugusio tarakono gali užtrukti iki dešimt mėnesių. Po nėrimosi likusią išnarą tarakonai dažniausiai suėda.
Nimfos ir suaugę tarakonai gali būti laikomi kartu, jie neturi polinkio į kanibalizmą. Nors kai kada dėl kalcio trūkumo suaugę tarakonai gali pagriaužti šarvą vienas kitam. Ne visos nimfos tampa suaugusiais tarakonais, dažniausiai dėl įvairių priežasčių žūva apie 10% jauniklių. Tapęs suaugusiu tarakonas dar gyvena apie du metus. Per tą laiką tarakonai nesikeičia, nebent patinai apsilaužo vienas kitam ūsus.
Pagal šį požymį galima jauną patiną atskirti nuo seno, nes pas seną patiną dažniausiai bus aplaužyti ūsai. Patelėms tai negresia, nes jos tarpusavyje nekovoja. per visą savo dviejų metų gyvenimą patelė gali poruotis iki 30 kartų ir atsivesti iš viso iki 750 tarakoniukų. Gimus tarakoniukams reikia laikytis dviejų taisyklių:
1) gertuvė su vandeniu turi būti ne per gili, kitaip nimfos gali ten nuskęsti.
2) mažieji tarakoniukai labai gerai laipioja vertikaliai. Todėl nepamirškite sandariai uždaryti indo ir patepti kraštus vazelinu ar aliejumi.
Kitos jaunųjų tarakonų laikymo sąlygos tokios pačios kaip ir suaugusių.
Dažniausiai užduodami klausimai
K: Tie padarai kandžiojasi?
A: Ne! Jie nesikandžioja! Skirtingai nuo vabalų, tarakonų kitokia žandikaulio forma ir jie negali įkąsti.
K: Jie skraido?
A: Ne, jie neskraido. Madagaskaro tarakonai iš vis neturi sparnų, kai kurių rūšių tarakonai sparnus turi, bet jie silpnai išvystyti. (Tik kelios rūšys tarakonų skraido, bet nedideliais atstumais ir gana prastai.)
K: Girdėjau, kad jie platina ligas. Tai tiesa?
A: Kiekvienas gyvas padaras, ar tai tarakonas ar netgi žmogus gali pernešti ir platinti ligas. Aišku mažas malonumas jei tarakonas pabėgiojęs po mėšlą pralėks ir per jūsų sumuštinį. Jei jūsų tarakonai auga tik jūsų stiklainyje ir nelaksto palaidi – jokių ligų jie neplatins. Net jei tarakonai apsikrėtę kuo, tai jie gali užkrėsti tik savo gentainius. Dar moksliškai nepagrįstas nei vienas atvejis, kad tarakonas būtų apkrėtęs žmogų.
K: Jei tarakonai pabėgo iš indo ar gali jie daugintis kambaryje?
A: Ne, nes jiems reikia atitinkamų klimato sąlygų, paprasčiausiai jis pabėgios ir nugaiš.
K: Norėčiau įsigyti porelę tarakonų, bet nenoriu, kad jie daugintųsi.
A: Paprasčiausiai laikykite juos šaltai (16-20 laipsnių temperatūroje), retai juos maitinkite ir jie nesidaugins.
K: Ar tarakonai miega?
A: Taip, jie miega ir turi savo gyvenimo ritmą. Tarakonai dieną miega, o naktimis jie labai aktyvūs. Aktyviausi jie būna apie 4 valandas po saulės nusileidimo.
K: Ar užmiega žiemos miegu?
A: Madagaskaro tarakonai nežiemoja, bet kitos rūšys taip.
K: Mano kambaryje nuolat šalta, kaip man juos sušildyti?
A: Indo šildymui naudokite infro raudonųjų spindulių lempą, šildymo akmenį, kabelį ar kilimėlį. Kaitrinės lemputės šildymui nerekomenduojamos, nes tarakonai komfortiškiau jaučiasi tamsoje.
Tiesiogiai galite stebėti Madagaskaro tarakonų gyvenimą iš Pietų Karolinos univesiteto (JAV). Žiūrėti
nu jo, mano tarakone pries Kaledas pernai netycia pabego is insektariumo ir pasislepe kazkur kambary, ieskojau, bet neradau,as jau ja apraudojau, o vat stai visai neseniai sedziu sau ir ziuriu - bega ta tarakone per radiatoriaus vamzdi!!!! vadinasi, isgyveno beveik 5 menesius besislapstydama name :jeee:
Jauni yra vienspalviai, bet tik mažiukai. Čia yra kita problema, pas mus beveik neliko grynu gramphadorhina portentosa. Pas daug ka yra mišrūnai. Yra įtarimas kad tai įvyko sukrįžminus g. Portentosa su g. Grandidieri. Pats irgi padariau klaida suleides jas kartu - sekančiuose kartose gavosi labai dideliu fenotipų įvairovė.
Madagaskaro tarakonai turi įdomų gebėjimą šnypšti kaip gyvatės. Tai padeda jiems atbaidyti plėšrūnus ir bendrauti su savo gentainiais (pvz. kovojant su patinais dėl patelės) Kūnelyje yra nedidelės oro išpūtimo angos, per kurias tarakonai iškvėpia orą ir šnypščia. Oras užpildo krūtinę, o išpučiamas per angą, išpūtimo metu ir girdisi šnypštimas. Patinai šnypščia pavojaus metu, kovodami už patelę, meilinimosi metu ir poruodamiesi, o patelės tarpusavyje nekovoja ir šnypščia tik pavojaus metu, kai jas kas išgąsdina. Po ilgų tyrinėjimų paaiškėjo, kad šnypštimas atlieka didelį vaidmenį tarakonų bendravime. Tai tarsi jų bendravimo kalba. 
Tarakonams akvariumo dydį reikia parinkti pagal formulę: 1 tarakonas – 1 litras. Norint laikyti porelė tarakonų jiems puikiai tiks 2 – 3 litrų talpos indas, o 30 – 40 individų kolonijai reiktų 30-40 litrų akvariumo, sandariai uždaromo dangčiu, bet paliekant mažutes skylutes ventiliacijai.
Namelis: tarakonai – nakties gyventojai, jie nelabai mėgsta lepintis šviesoje. Todėl jiems būtina slėptuvė. Tam geriausiai tinka popieriniai rulonėliai nuo tualetinio popieriaus ar popierinių rankšluosčių. Iš jų galima sukonstruoti įvairių formų namelį. Taip pat, kaip slėptuvę, puikiausiai galima naudoti kiaušinių dėklą. 
