Paskutiniu metu pastebėta, kad gyvačių rinkoje daugėja įvairių mutacijos formų. Ypač Amerikos rinkoje. Kalifornietis selekcininkas Tim Turmezie pirmas buvo pripažintas tarp selekcininkų, kuris „sukūrė“ „išveisė“ Morelia viridis „High Yellow“ pitonų koloniją. Pitono pagrindinė spalva yra ne kaip įprasta žalia, o ryškiai geltona. Kitaip dar šis pitonas vadinamas „Lemon Tree“.
Daugybė šių pitonų yra pasiekiami rinkoje, atsirado ir „High Blue“, „Calico“, „Mite-Phase“, „Mustard“ mutantai. Kai kuriems iš jų galioja gamtos dėsniai, t.y. po kažkurio laiko vėl pakeičia spalvą į natūralią, pvz. „Mite-Phase“.
Šiuo metu ypač populiarūs hibridai, kai yra kryžminami Morelia viridis skirtingų regionų. Pvz. SORONG su BIAK gaunasi „Glass“ hibridas. Tačiau jaunikliai ne visuomet būna gyvybingi, sveiki.
Iškilo rimta problema rinkoje dėl pitonų indentifikavimo, kadangi padaugėjus hibridų, kartais sunku arba išvis neįmanoma identifikuoti pitono.
High Yellow
High Blue
Mite-Phase
PITONO PRIEŽIŪRA
Vidutinė terariumo temperatūra turi keistis nuo 21-23c šilumos (naktį), į 28-30c šilumos dieną. Tam tikroje vietoje temperatūra gali būti ir didesnė. Vidutinis santykinis oro drėgnumas 60-80 procentų. Dukart per dieną apipurškiame terariumą drungnu vandeniu – drėgmė padidės 80-95%. Morelia viridis geriausia laikyti po vieną. Tai ypač svarbu patinams – juos būtina laikyti atskirai.
Svarbus faktorius pitonų gyvenime ir veisime yra jų maitinimo ypatumai. Pastebėta, kad nelaisvėje auginami pitonai dauguma yra nutukę. Nutukimas padidina tikimybę ligų atsiradimui, sutrumpina gyvenimą bei dažnai pastebimi sutrikimai nėštumo metu – padeda mažiau kiaušinių. Dažniausiai taip nutinka todėl, kad jie maitinami viščiukais, žiurkėmis ir pelėmis. Šis derinys yra per maistingas palyginti su maistu, kurį pasigauna natūralioje aplinkoje. Natūralioje aplinkoje augantys pitonai yra žymiai lieknesni nei nelaisvėje. Sudėtinga patarti tiksliai, koks kiekis maisto tūri būti duodamas pitonui, tačiau rekomenduojama duoti kelias žiurkes per mėnesį suaugusiai gyvatei.
Maitiname pitonus žiurkėmis, pelėmis, viščiukais. Viščiukai neturi sudaryti pagrindinį maisto šaltinį - jie duodami tik retkarčiais, paįvairinimui. Patariama maitinti negyvu grobiu, ką tik užmuštu ar atšildytu. Užšaldytas maistas turi būti iki 3 mėnesių senumo. Maitiname ilgo pinceto pagalba. Jei pitonas atsisako maisto - maitiname gyvu maistu. Ypač tai būdinga jaunikliams naujoje aplinkoje.
Prasta mityba ir nutukimas gali privesti prie dauginimosi sutrikimų. Tuomet paprastai patelės negali daugintis kasmet, mažiau padeda kiaušinių. Tačiau patariama ir rekomenduojama, kad auginant ir sveiką pitoną, riboti patelės poravimąsi, tai yra poruoti kas antrus metus. Taip prailginsime jos gyvenimo trukmę ir išsaugosime puikią fizinę būklę.
Deja nėra jokių paaiškinimų bei pavyzdžių reikiamai vitaminų dozei duoti. Skirtingai nuo vabzdžiaėdžių driežų, gyvatės maitinasi stuburiniais gyvūnais, kurie garantuoja, kad būtinas mineralų ir maistingų medžiagų kiekis yra įsisavinamas iš jų. Todėl papildomi vitamino priedai nėra paprastai reikalingi. Žinoma yra išimčių, pvz. per nėštumo periodą patelei reikalingas didesnis kalcio kiekis kiaušinių lukštams ir jei pas ją yra jo trūkumas, gali atsirasti medžiagų apykaitos sutrikimų. Vitaminai duodami įprastu būdu kaip ir kitoms gyvatėms.
Veisimas
Gyvatės poruojamos tik tų pačių rūšių. Jei turite abejonių, poruokite pitonus tuos, kurie turi panašias išoriškas fizines savybes.
Lyties nustatymas
Lytis nustatoma įprastiniu būdu, kaip ir visų gyvačių.
Įžanga poravimuisi
Kad paskatintume poruotis, būtina Rugsėjo mėnesį mažinti temperatūra:
Rugsėjo mėnuo: naktį 23-26 laipsniai, diena 29 laipsniai;
Spalio mėnuo: naktį 22-25 laipsniai, diena 28 laipsniai;
Lapkričio mėnuo: naktį 21-24 laipsniai, diena 27 laipsniai;
Gruodžio mėnuo: naktį 21-24 laipsniai, diena 27 laipsniai;
Sausio mėnuo: naktį 22-25 laipsniai, diena 28 laipsniai;
Vasario mėnuo: nakti 23-26 laipsniai, diena 29 laipsniai;
Kovo mėnuo: nakti 24-26 laipsniai, diena 30 laipsniai;
Balandžio mėnuo: nakti 24-26 laipsniai, diena 30 laipsniai;
Gegužės mėnuo: nakti 24-26 laipsniai, diena 30 laipsniai.
Šviesos švietimo periodas:
Sausio mėnuo: 10,5 valandų;
Vasario mėnuo: 11,5 valandų;
Kovo mėnuo: 12,5 valandų;
Balandžio mėnuo: 13,5 valandų;
Gegužės mėnuo: 14 valandų;
Birželio mėnuo: 14,5 valandų.
Jei viskas gerai seksis (jei ne, bandykit padidinti drėgmės kiekį), bus greit pastebėtas patinų atsisakymas maisto (paprastai lapkričio mėnesį), o patelės atvirkščiai – valgys daugiau nei įprastai – kaups maisto atsargas nėštumo periodui. Jei pitonai laikomi atskirai, patinas turi būti įkeltas į patelės terariumą. Prieš tai, prieš pusvalandį reikia išjungti terariume šviesą. Perkeltas patinas šiek tiek stresuos, bandys susipažinti su nauja aplinka. Paprastai poruotis pradeda naktį.
Patinų kova
Kaip ir gamtoje įprasta, Morelia viridis patinai nėra išimtis. Jei laikomi kolonijomis, pajutę, kad patelė pasiruošus poruotis, jie pradeda kovoti tarpusavyje dantimis, dėl poravimosi teisių. Jei jų laiku neišskirsite, kova bus žūtbūtinė, iki mirties.
Poravimasis
Kai tik sutemsta, patinas pradeda naršyti po patelės terariumą, ieškodamas jos. Susiporavimas įvyksta dažniausiai tą pačią naktį arba sekančią naktį. Paprastai poruojasi 10-15 valandų.
Kad nustatytume, ar įvyko poravimasis, po patelės įprastos kabėjimo vietos padėkite švaraus vandens dubenėlį. Jei poravimasis įvyko - vandenyje matysis sperma.
Po poravimosi, dažniausiai patinas su patele ilsisi ant šakos vienas šalia kito. Patariama poruoti per kelias sesijas, tai yra patinėlį perkeliame i jo terariumą, palaukiame tris dienas, kad patinėlis pailsėtų ir vėl pakartojame poravimosi procedūrą. Tai darome iki tada, kada patelė ir patinas nustoja vienas kitu domėtis.
NĖŠTUMAS IR INKUBACIJA
Nėščia patelė pradeda ieškoti šiltesnės vietos. Tuo metu terariume vidutinė temperatūra turi būti 27-29 laipsniai šilumos, šiltesniame kampe – iki 34 laipsnių šilumos. Nėštumo periodas – 70-90 dienų, kiti šaltiniai teigia, kad nuo 89 iki 127 dienų. Pastebimas patelės pastambėjimas, odos spalva pasikeičia į žalsvai melsvą, mėlyną atspalvį. Ypač tai būdinga ARU ir SORONG variantams. Natūrali spalva atsistato, kai lieka dvi savaitės iki kiaušinių dėjimo. Jei planuojate palikti kiaušinius patelei inkubuoti, įdėkite į terariumą apvalų didesnį vazoną. Primename, kad tuo metu būtų aukšta drėgmė, reikiama temperatūra ir sausas substratas „perykloje“. Tai viskas ko reikia, kad sulauktumėte teigiamo rezultato.
Paprastai, patelė naktį susiranda sau tinkamą vietą ir joje ilsisi dvi dienas prieš kiaušinių dėjimą. Prasideda vos pastebimi raumenų susitraukinėjamai, iš ko matyti, kad patelė neužilgo turėtų padėti kiaušinius. Dažniausiai padeda nuo 16 iki 26 kiaušinių, rečiau iki 32 kiaušinių. Kiaušinis sveria nuo 12 iki 20 g., ilgis nuo 3,6 iki 4,4 cm, skersmuo – 2,6-2,9 cm. Kiaušiniai inkubuojami dviem būdais – natūraliu (paliekami patelei) arba dirbtinis (inkubatoriuje). Morelia viridis kiaušiniai yra labai jautrūs drėgmei, todėl patiems juos inkubuot nepatartina. Rekomenduojamas natūralus inkubacijos būdas.
Patelės nesimaitina nėštumo metu ir po kiaušinių dėjimo, dėl to praranda daug svorio ir jėgų. Badavimo laikotarpis paprastai trunka 5 – 6 mėnesius. Patelė per tą laikotarpį smarkiai susilpnėja, tampa imlesnė ligoms, dėl ko patelei atsigauti reikia nemažai laiko ir tinkamai naujam poravimuisi būna pasiruošusi po pusantrų metų.
Natūrali inkubacija
Kai patelė padeda kiaušinius, daugiau ji nepalieka jų kol neišsiris, visada būna juos apsivijus. Tuo laikotarpiu patelė būna ypač agresyvi. Pasitaiko, kad padeda keletą neapvaisintų, kuriuos išstumia/išmeta iš lizdo. Pasitaiko, kad iškrenta ir apvaisinti normalūs kiaušiniai. Bet kokios pastangos sugrąžinti kiaušinį į lizdą bus bergždžios – patelė jį vėl išmes. Todėl nesivarginkite ir netikrinkite kiaušinių rastų išmestų iš lizdo – patelė jų jau nepriims. Tačiau sveiki išmesti kiaušiniai gali būti inkubuojami dirbtiniu būdu. Apsivijus kiaušinius, patelė sutraukinėja raumenis keturis penkis kartus per minutę, tokiu būdu reguliuodama temperatūrą. Šiuo metu labai svarbu palaikyti terariume pastovią 27-28 laipsnių temperatūrą, idealiausia 29-29,5 laipsnių šilumos. Jei bus didelis temperatūros skirtumas zonose, pvz. Šalčiausiame kampe 24 laipsniai šilumos, šilčiausiame 30 šilumos, patelė nesugebės natūraliu būdu palaikyti reikiamos temperatūros kiaušiniams.
Būtina, kad šalia „lizdo“ būtų laisvai pasiekiamas vandens rezervuaras tam, kad patelė nepalikus lizdo galėtų atsigerti. Indas neturi būti per arti kiaušinių, kadangi bet koks vandens patekimas ant kiaušinių gali būti lemiamas. Besaikė drėgmė terariume irgi gali būti lemiama. Normalus drėgmės lygis – 70-90 procentų. Dažniausiai ji palaikoma terariumą apipurškiant vandeniu, aplink lizdą. Dažnai dedama medžiaga aplink lizdą ir drėkinama šlapinama pastoviai.
Kiaušiniai pradeda skilinėti po 45 iki 56 dienų. Inkubacijos laikas gali užtrukti iki 65 dienų. Kai tik pirmas kiaušinis pradeda „kaltis“, patelė paprastai atlaisvina savo žiedus, kad leistų naujagimiams iškišti galvutes. Taip jaunikliai gali prabūti dar visą parą, kol jų kūnas nesugers viso skysčio, esančio kiaušinyje. Po trijų dienų, jei vis dar kiaušiniai kai kurie neprasikalę, reikėtų atsargiai patiems juos praverti, kadangi, kai kurie jaunikliai patys negali pramušti kiaušinio lukšto. Sugėrę kiaušinio turinį, jaunikliai paprastai išlenda naktį iš kiaušinių ir pradeda tyrinėti terariumą.
Dirbtinė inkubacija
Padėjus pateliai kiaušinius, kiek galima greičiau reikėtų kiaušinius perkelti į Jūsų paruoštą inkubatorių. Nepatartina kiaušinius imti po vieną kaip ir sudėlioti inkubatoriuje. Kiaušiniai turi būti vienas prie kito prisiglaudę, geriausia būtų juos kartu, nejudinant kiekvieno, pernešti į inkubatorių. Jokiu būdu negalima kiaušinių vartyti horizontaliai. Imant kiaušinius iš patelės, nepamirškite medžiagos gabaliuko, kurį užmesit ant patelės galvos, nes inkubacijos periodu patelė būna labai agresyvi gindama kiaušinius, dažnai kerta. Atsargiai „atvyniokite“ gyvatę nuo kiaušinių ir iškelkite juos atsargiai, visus kartu.
Praėjus dviem trim dienom po kiaušinių išėmimo, patelė pradeda maitintis. Per du mėnesius ji pasiekia normalią fizinę formą, nors dar pora savaičių gyvatė gali elgtis taip, lyg turėdama kiaušinius – įtraukinėti raumenis. Tačiau tai netrukdo maitinimuisi.
Kaip minėjome, kiaušiniai yra labai jautrūs drėgmei. Pagrindinis sunkumas dirbtiniame inkubatoriuje tas, kad reikia aprūpinti kiaušinius reikiama drėgme, kai jie neturi tiesioginio kontakto su vandeniu ar vandens lašais. Labiausiai tinkamas substratas kiaušiniams yra samanos (kiminai) arba virtuvinis popierius, platus. Galima ir laikyti kiaušinius be jokio substrato, tiesiog ant grotelių.
Daugelis Morelia viridis selekcininkų naudoja pirktinius inkubatorius panašius į ligoninėje esančius, tačiau jie yra palyginus brangūs, dėl ko kiti linkę patys pasigaminti. Tam reikalui pasidarome nedidelį akvariumą, užpildome jį vandeniu 5 cm. Šildome akvariumą iš apačios. Indelis su kiaušiniais pritvirtinamas ant grotelių, kažkur per vidurį. Akvariumo dangtis turi būti smarkiai pasviręs, kad lašai nutekėtų atgal į vandenį, o ne kristų ant kiaušinių. Beje kiaušinių indelis uždengiamas kartoniniu popierium, kad apsaugotų kiaušinius nuo galimų lašų. Plačiau apie savadarbius inkubatorius galėsite rasti apačioje nurodytose šaltinių nuorodose.
Inkubatoriaus drėgmės lygis – 85-95 procentai. Temperatūra – 29-30 laipsnių šilumos. Nepamirštame ir ventiliacijos, kuri taip pat būtina.
JAUNIKLIŲ AUGINIMAS
Ką tik išsiritusių jauniklių svoris būna maždaug 9g, ilgis apie 26-30 cm. Jaunikliai yra labai jautrūs dehidracijai, bei būna sutrikę ir agresyvus, todėl juos iškarto reikia atskirti, t.y. perkelti į skirtingus terariumus – plastmasinius konteinerius ar į stiklinius terariumus, žinoma nepamirštant temperatūros, drėgmės bei šakos. Pirmas kelias dienas jaunikliai bus nejudrūs. Maitintis pradeda po pirmo nėrimosi, kuris paprastai būna praėjus vienai dviem savaitėms po gimimo. Kaip taisyklė, jei jaunikliai iškart be problemų maitinasi, vadinasi taip ir toliau bus. Maitiname vakare arba naktį. Maitina jauniklius ir spontaniškai, t.y. diena, siūlydami natūralų jų dietinį maistą – varles ir driežus. Jauni driežai yra labai judrūs, todėl greičiau sudomina Morelia viridis jauniklius. Apskritai, driežai laikomi idealiausiu maistu jaunikliams, bet jais maitiname retai, nes pakankamai sunku gauti driežų, o ir jie nepigūs, nebent turint daugiau gyvačių, galima veisti driežus specialiai kaip maistą.
Daugelis Morelia viridis selekcininkų naujagimius maitina pelės jaunikliais, pelės gabaliukais, viščiukų jaunikliais ką tik išsiritusiais. Pirmi maitinimai dažniausiai rekomenduojami gyvu maistu, kad judėdamas maistas iššauktų gyvatės instinktus medžiojimui. Negalima trikdyti jauniklio, kai jis pagavęs auką ruošiasi maitinti. Sutrikdytas gali ilgam atsisakyti maitintis. Žodžiu pirmas maitinimas yra bene svarbiausias faktorius, kuris nulems tolimesnį gyvatės maitinimąsi.
Jei gyvatė atsisako maisto, galima imtis gudrybių ir atsargiai paimti už uodegos galiuko, o tuo metu negyvą peliuką pridėti prie galvos. Paspaudus uodegos galiuką, gyvatė refleksiškai kąs į šalia esantį taikinį. Tuo metu iškart paliekame gyvatę ramybėje, kad galėtų ramiai suryti grobį. Jei ir tai neveiksminga, galima gyvatės apetitą sužadinti dirbtiniu būdu. T.y. užmušti pelę, praverti jos kaukolę ir išimti smegenis. Smegenimis ištepti visą pelės kūną ir pasiūlyti gyvačiukui. Teigiama, kad smegenų skleidžiamas aštrus kvapas stimuliuoja apetito padidinimą. Paprastai, pamaitinus kartą tokiu būdu, dažnai tenka ir antrą kartą taip maitinti, vėliau pradeda maitinti natūraliu būdu. Kitais atvejais, kai kurios gyvatės pirmenybę teikia tik paukščių kvapams. Tuomet pasiūlome ką tik išsiritusį paukščiuką. Jei vis tai negelbėja, belieka paskutinis maitinimo būdas – priverstinis. Priverstinai maitinant, kišamas pelės jauniklis, bei tuo pačiu, kita ranka masažuojame gyvatės skrandį. Kitaip prarytas peliukas bus atrytas. Paprastai vieno priverstinio maitinimo pakanka, kad sekantį kartą gyvatė pradėtų maitintis savarankiškai.
Egzistuoja ir dar vienas priverstinio maitinimo būdas – vamzdeliu. Šis būdas naudingesnis, kai maitinama daug gyvačių. Paimame negyvus pelių jauniklius sudedame į mikserį ir gerai išplakame. Vėliau masę supilame į 2ml švirkštą, kuris yra prijungtas prie vamzdžio. Prieš leidžiant maistą įsitikinkime, kad švirkšte nėra oro. Vamzdelį įkišame į gerklę ir tokiu būdu suleidžiame maistą.
Subręsta apytiksliai po trijų metų.
GYVENIMO TRUKMĖ
Nedaug yra informacijos apie gyvenimo trukmę Morelia viridis natūralioje aplinkoje. Nelaisvėje pasitaiko atvejų, kai pitonai išgyvena 20 metų. Slavens 1988 metais nurodė, kad yra žinomi atvejai, kai pitonai išgyvendavo 16, 17 ir 20 metų. Rekordinė patelė išgyveno 28 metus.
Belieka tiesiog drąsiai eiti ir pirkti tokį gražuolį, nes absoliučiai visos svarbios detalės žinomos Ačiū GiX už straipsnį, padirbėta iš peties :thumb:
Kad butu visi tokie panasus straipsniai,ropliu augintojams kiltu zymiai maziau tokiu klausimu,kas,kaip kodel.Verta pagirt si zmogu,kuris stengesi ir surinko,bei pateike visiems sia medziaga.Didelis aciu!
)) grįžtu į forumą
